Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kauno medikų tyrime – nauji duomenys apie „Pfizer“ efektyvumą ir šalutinį poveikį: gera žinia, jei po vakcinacijos pasijutote prastai

2021-07-28 (0) Rekomenduoja   (2) Perskaitymai (330)
    Share

Kauno klinikose atliktas tyrimas parodė, kad po antros „Comirnaty“ vakcinos dozės jaučiama stipresnė reakcija. Kartu pastebėta, kad antikūnų turėjo visi pasiskiepijusieji antrą kartą, net ir tie, kurių organizmuose po pirmosios dozės jų nebuvo rasta. Tyrėjų išvada paprasta – jaučiamas vakcinos poveikis rodė besigaminančius antikūnus, kuo jis buvo stipresnis, tuo susidarė geresnis imunitetas.

Šio tyrimo dar metų pradžioje ėmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika, kai tik medikai buvo pradėti skiepyti nuo COVID-19.

Kauno klinikų darbuotojams aktyviai skiepijantis, kilo mintis įvertinti vakcinų poveikį savijautai ir imunitetui.

Pildė anonimines anketas

Tam buvo sudarytas klausimynas, kuriame buvo nurodytos visos šalutinės reakcijos iš kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ sukurtos vakcinos informacinio lapelio ir kelios papildomos.

Paskiepytieji buvo paprašyti reakcijų, jei tokios pasireiškė, intensyvumą įvertinti balais nuo 0 iki 5.

Anoniminę anketą medikai buvo paprašyti užpildyti, kai po trijų savaičių atėjo antros dozės.

Taip pat buvo pasiūlyta savanoriškai atlikti kokybinį imunoglobulino G (IgG) prieš SARS-CoV-2 S baltymą testą.

Po antros dozės vėl buvo įvertintos reakcijos į vakciną.

Iš viso buvo ištirti 2 239 Kauno klinikų darbuotojai, paskiepyti dviem vakcinos „Comirnaty“ dozėmis.

Preliminariais duomenimis, nepageidaujamas reakcijas per pirmąsias 15 minučių patyrė apie 7 proc. tiriamųjų.

Kaip portalui 15min teigė Šeimos klinikos vadovas prof. dr. Leonas Valius, šis rodiklis buvo panašus po abiejų dozių.

„Vyravo tokie simptomai, kaip silpnumas, galvos svaigimas, skausmas dūrio vietoje, tačiau sunkių, gyvybei grėsmingų reakcijų nebuvo pastebėta“, – nurodė jis.

Išvykus iš skiepijimo vietos, dėl nepageidaujamų reakcijų medikų pagalbos prireikė 9,5 proc. antrąja doze paskiepytų asmenų – reikšmingai didesnei daliai nei po pirmosios (4,4 proc.).

Skausmą injekcijos vietoje abu kartus jautė panaši dalis paskiepytųjų – apie 75 proc, tačiau dėl stipraus skausmo skundėsi tik 4,5 proc. žmonių.

Kas dešimtas buvo nervingas ir dirglus.

Kaip pažymėjo prof. L.Valius, buvo ir reikšmingai didesnė karščiuojančių asmenų dalis.

„Taigi galime teigti, jog stebima tendencija dažnesnių ir kiek labiau išreikštų nepageidaujamų reakcijų po antros „Pfizer“/„BioNTech“ vakcinos dozės nei po pirmosios“, – apibendrino pašnekovas.

Apie tai kalba ir užsienio ekspertai.

 

L.Valiaus žodžiais, labai džiugina žinia, kad, po antrosios dozės kiekybiškai patikrinus antikūnų titrus, jų buvo aptikta visiems tiriamiesiems, net ir tiems, kuriems kokybinis IgG testas po pirmosios vakcinos dozės buvo neigiamas.

Reakcijos – „pagal programą“

Po pirmos dozės buvo ištirtas 4 181 asmuo, iš jų 77 proc. buvo moterys.

Jos skundėsi truputį dažniau už vyrus. Patyrusiųjų šalutinius poveikius amžiaus vidurkis buvo 40 metų, nepatyrusiųjų – 50 metų.

Patyrę nepageidaujamas reakcijas iš viso nurodė net 53,6 proc. medikai.

Analogiškas reakcijas minėjo ir kiti pasiskiepiję kauniečiai. Gerokai „piktesnės“ jos buvo moterims ir jauniems – 25-34 metų amžiaus – žmonėms.

Didžiuma jautė skausmą, patinimą ar niežulį injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmą, bendrą silpnumą, tačiau medikamentų griebėsi tik kas dešimtas.

Panaši dalis jautėsi nedarbingi, bet tik dukart mažiau kreipėsi į medikus.

 

Panašūs šalutiniai poveikiai buvo užfiksuoti ir pernai vykusių klinikinių bandymų metu.

Tik 1,4 proc. iš pasiskiepijusiųjų Kaune patyrė nenormalias nepageidaujamas reakcijas (orientacijos sutrikimus, neurologinius simptomus, skonio ar uoslės sutrikimus).

Pusė apklaustųjų jautė skausmą dūrio vietoje, beveik ketvirtadaliui ji patino, kas dešimtam niežėjo, po dešimtadalį jautė galvos skausmą ar svaigimą ir silpnumą mieguistumą.

Šių pojūčių intensyvumą paskiepytieji įvertino daugiausia 3 balais.

Beveik 8 proc. nurodė jautę raumenų, sąnarių skausmą. Karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, nervingumas, pykinimas ir nerimas pasireiškė gerokai rečiau.

Jautėsi prasčiau – antikūnų daugiau

Jau tuomet tyrėjai pastebėjo ryšį tarp nepageidaujamų reakcijų ir imuninio atsako – antikūnų turėjo daugiau tų asmenų, kurie po skiepo jautėsi prasčiau.

 

IgG koncentracija atspindi imuninės sistemos būklę.

Kaip tik šie antikūnai būtini ilgalaikei organizmo gynybai nuo infekcijų, bakterijų ir virusų, nes jie nors ir lėčiau, bet ilgiau reaguoja į pirminį antigeninį dirgiklį.

Tačiau, kai tas pats antigeninis dirgiklis veikia pakartotinai, IgG lygis pakyla greitai. IgG žmogus turi daugiausia (75-80 proc. visų imunoglobulinų).

Antikūnų prieš SARS-CoV-2 S baltymą buvo aptikta 94,5 proc. ištirtųjų organizmuose.

Didžiausias rodiklis buvo užfiksuotas tarp asmenų iki 35 metų (96,8 proc.), mažiausias – tarp vyresnių nei 65 metai asmenų (89,3 proc.).

Pastebėta dar viena tendencija. IgG buvo rasta 97,1 proc., patyrusių vienokią ar kitokią nepageidaujamą reakciją, ir 92,4 proc. asmenų, nepatyrusių jokio šalutinio poveikio.

„Tarp nepageidaujamas reakcijas patyrusių asmenų stebimas statistiškai reikšmingai dažniau teigiamas IgG kokybinio testo rezultatas, – pristatydamas tyrimo po pirmosios dozės rezultatus apibendrino L.Valius. – Jei patyrėte kažką ir išraiška stipresnė, yra tikimybė, kad jūsų imunitetas jau susidarė ir yra efektyvus.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(9)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(2)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Eglė Zicari
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
54(0)
41(0)
41(0)
33(0)
31(0)
28(0)
26(0)
24(2)
23(0)
Savaitės
75(3)
70(0)
67(5)
62(1)
Mėnesio
231(8)
110(3)
107(12)
104(26)
102(0)