Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Tyrimas: žarnyno veiklą gerinančių preparatų anotacijos meluoja

2008-10-09 (3) Rekomenduoja   (36) Perskaitymai (12367)
    Share

Vilniaus universiteto ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos laboratorijoje lygiagrečiai buvo atlikti kelių Lietuvoje populiarių preparatų, gerinančių žarnyno veiklą, kokybės tyrimai. Tyrėjai bandė išsiaiškinti, ar realus gyvybingų mikroorganizmų skaičius atitinka nurodytą informaciniuose lapeliuose. Kai kurių šalių duomenimis, net pusės minėtų preparatų sudėtis neatitinka deklaruojamos. O kaip yra Lietuvoje?

Tyrimo rezultatai – nevienareikšmiai

Tyrimui atsitiktiniu būdu atrinkti dažniausiai Lietuvoje perkami vadinamieji probiotikai: „Linex“, „Bifoval“, „Bifolac“, „Yogurt liftas“ ir „Lactoseven“ bei keletas kitų. Probiotikais vadinami žmogaus organizmui giminingi mikroorganizmai, gebantys apsigyventi žmogaus organizme ir teigiamai veikiantys jo sveikatą – gerina virškinimą bei stiprina imunitetą.

Abiejų laboratorijų tyrimai parodė, kad tik „Linex“, kuris vienintelis iš tiriamų preparatų registruotas kaip vaistas, mikroorganizmų gyvybingumas per 24 valandas pasiekė deklaruojamą informaciniame lapelyje, o po 48 val. – net viršijo.

„Bifolac“ gyvybingų ląstelių skaičius po 24 valandų siekė 95 proc. deklaruojamo, taigi beveik jį atitiko. Abiejų probiotikų atveju stabiliai vienodi rezultatai gauti visą tyrimų laiką, nepriklausomai nuo pasirinktos probiotiko partijos, jos realizavimo laiko ir saugojimo sąlygų.

„Bifoval“ gyvybingų mikroorganizmų skaičius tyrimo metu ženkliai svyravo – nuo 103 iki 109. Kaip teigė Vilniaus universiteto doc. Lilija Kalėdienė, toks kontraversiškas rezultatas, kai dvi pakuotės buvo visiškai negyvybingos, o viena – visiškai normali, priklauso nuo preparato laikymo bei transportavimo sąlygų.

„Šis preparatas būtų labai patogus, o ir jo kaina priimtina, tačiau savo akimis mačiau, kaip vaistinėse jis laikomas lentynose, nors jis turėtų būti griežtai dedamas į šaldytuvą“, - teigė mokslininkė.

Šiaip ar taip šio preparato, anot mikrobiologės, nereikėtų imti į kelionę, ypač į egzotiškus kraštus, mat jis labai jautrus aplinkos poveikiams. Netinkama temperatūra per savaitę probiotiko gyvybingumą gali sumažinti nuo 10 iki 100 kartų, todėl medikai nepataria šio preparato imtis į keliones.

Preparatų „Lactoseven“ ir „Yogurt liftas“ gyvybingų mikroorganizmų skaičius buvo mažesnis už deklaruojamą ir, matyt, taip pat svyravo nuo 105 iki 108 priklausomai nuo probiotikų galiojimo laiko, pardavimo vietos, tyrimų laiko.

Kai kurių probiotikų, pavyzdžiui, „Entereol“, „Lepicol“, „Vega acidophilus bifidus“, informaciniuose lapeliuose apskritai nenurodomas probiotikų gyvybingų ląstelių skaičius. Taigi rezultatų nėra su kuo palyginti, nors iš esmės gauti rezultatai nėra blogi. Pavyzdžiui, preparato „Vega acidophilus bifidus“ sudėtyje rasta 7-7,7x108 mikroorganizmų.

Kad probiotikas būtų veiklus, jis turi turėti nemažiau 107-9 mikroorganizmų. Antraip, anot mokslininkės, jų nespėja prisigaminti reikiamas skaičius. Mat dalis neprigyja. Taigi kuo mikroorganizmų daugiau, tuo labiau tikėtina, kad jų daugiau ir išliks.

Maždaug pusės preparatų anotacijos – klaidingos

Dažniausiai probiotikai teikiami į rinką ne kaip vaistai, bet kaip maisto papildai, todėl iš gamintojų ar tiekėjų nereikalaujama griežtos kokybės ir efektyvumo kontrolės.

„Šiandien egzistuoja daugybė mokslinių publikacijų, kuriose nurodoma, kad žmonėms ir gyvūnams skirtuose probiotikuose esantis mikroorganizmų rūšių sąstatas ir kiekis dažnai neatitinka duomenų, nurodytų informaciniame lapelyje.

Pavyzdžiui, belgų mokslininkų tyrimai parodė, kad molekuliniais metodais ištyrus 55 Europoje vartojamus probiotikus, 47 proc. realus bakterijų sąstatas neatitiko nurodyto, 19 probiotikų bakterijų gyvybingumas siekė tik 63 proc.“, - teigė L. Kalėdienė.

Anot mokslininkės, yra duomenų, kad į kai kuriuos pasaulyje gaminamus preparatus dedama genetiškai modifikuotų organizmų, o į žmogui skirtus probiotikus – gyvūnų mikroflorai būdingų kultūrų.

„Mes šio aspekto kol kas netyrėme. Aiškinamės, kiek tai kainuotų. Mat ištirti preparatų sudėtį gan brangu“, - sakė pašnekovė. Vis dėlto ji viliasi, kad pavyks detaliau patyrinėti kai kuriuos preparatų sudėties aspektus.

Taip pat užsienio tyrėjai preparatuose randa nemažai antibiotikams atsparių mikroorganizmų. Žmogui jie žalos nedaro, tačiau jiems pasišalinus iš organizmo į aplinką patenka genas, kurį labai lengvai „pasigauna“ kitos bakterijos.

„Kai šį geną turinti bakterija patenka į žmogaus organizmą, atsiranda nauja padermė, kurios gali nebeveikti ištisas spektras antibiotikų. Todėl yra griežtas reikalavimas, kad tokių mikroorganizmų į preparatus nebūtų dedama“, - pasakojo pašnekovė.

Anot mokslininkės, įspūdingas tyrimas buvo atliktas Anglijoje. Jo rezultatai parodė, kad iš 44 Anglijoje pagamintų probiotikų bene nei vienas neatitiko duomenų informaciniame lapelyje.

Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongrese, įvykusiame 2004 m., buvo pateikti duomenys, kuriuose aptartas bendradarbiavimas su probiotikus gaminančiomis arba realizuojančiomis kompanijomis.

Iš 54 kompanijų, kurios buvo paprašytos pateikti informaciją apie padermes, naudojamas probiotikų gamybai, net 27 to nepadarė (12 kompanijų buvo iš JAV). 27 kompanijų pateikta informacija apie bakterines padermes tik iš dalies sutapo su nepriklausomų tyrėjų rezultatais.

Iš 174 padermių neteisingai identifikuota 17,2 proc. mikroorganizmų, iš 202 padermių 53,5 proc. priklausė žmonių mikroflorai, o 44,5 proc. buvo gyvūninės kilmės. 2 proc. sudarė genetiškai modifikuoti, nedeklaruoti mikroorganizmai.

Kanadoje patikrinus 44 žmonėms ir veterinarijai skirtus probiotikus nustatyta, kad neteisingai identifikuotos bakterijų kultūros 43 proc. žmonėms ir 35 proc. veterinarijai skirtuose probiotikuose.

Kokybės standartai mažesni nei vaistams

„Didelė problema su šiais preparatais egzistuoja visame pasaulyje, - reziumavo mokslininkė. – Kodėl tokie nukrypimai nuo normos? Atmetant nesąžiningumo faktorių, tenka kalbėti apie gamybos technologijas. Kadangi didžioji dalis šių preparatų yra maisto papildai, kuriems gaminti negalioja geros gamybos praktikos standartai, jie gaminami labai įvairiai“.

Pačių mikroorganizmų sudėtis, anot L. Kalėdienės, preparatuose neturėtų labai skirtis. Visame pasaulyje kaip naudingiausios žmogui yra pripažintos kelios rūšys, pavyzdžiui, bifido, lacto bakterijos. Tačiau ar jų iš tiesų ten yra – jau kitas klausimas.

Anot mokslininkės, gal nebūtų šiems preparatams skiriama tiek mokslininkų dėmesio, jeigu jie nebūtų pakankamai brangūs. „Žmonės juos geria ir nemiršta. Tačiau kai yra tokia agresyvi jų reklama ir didelė kaina, svarbu išsiaiškinti, ar jie iš tiesų veiksmingi. Ar tai nėra tas pats, kas valgyti paprastą, lietuvišką jogurtą ar gerti kefyrą?“ – svarstė pašnekovė.

Pavyzdžiui, čekai, ištyrę „Danon“ ir „Activia“ produktų sudėtį, nustatė, kad juose rasta žmogaus žarnynui svetimų gyvulinės kilmės kultūrų, kurių tikrai neturėtų būti.

Lietuvoje atliktu tyrimu kol kas apibendrinančių išvadų nesiekiama daryti. Kaip minėta, buvo ištirtas tik gyvybingų mikroorganizmų skaičius preparatuose.„Į visapusišką rinkos ištyrimą nepretenduojame. Tuomet reikėtų tikrinti kas antrą kiekvieno pakuotės partiją“, - tikino L. Kalėdienė.

Tačiau tyrimo rezultatais jau susidomėjo Maisto ir Veterinarijos tarnyba, kuri svarsto galimybę ateityje atlikti galbūt platesnio pobūdžio tyrimą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(43)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(36)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Inga Saukienė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
24(0)
24(1)
20(0)
19(0)
19(0)
17(0)
16(1)
14(2)
14(8)
Savaitės
84(1)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)