Pozityvių frazių, tokių kaip „Aš esu mėgstamas žmogus“ ar „Man pasiseks“, kartojimas gali priversti jaustis dar prasčiau, užuot pakėlusios žmogaus savivertę.

„Mažų mažiausiai nuo 1952-ųjų, kai pasirodė Normano Vincento Peale`o „Pozityvaus mąstymo jėga“ (The Power of Positive Thinking) žiniasklaidoje nuolat patariama save pagirti, pasakyti sau pozityvių dalykų“, – rašoma Kanados psichologų studijoje, kurią publikuoja „Psychological Science“.

Joje cituojamas populiarus savipagalbos žurnalas, kuriame skaitytojams patariama: „Pabandytkite keliskart pakartoti: „Aš esu galingas, aš stiprus ir niekas šiame pasaulyje negali manęs sustabdyti“.

Tačiau tyrėjai teigia, kad praktiškai tokie patarimai veikia ne visiems.

Pozityvios kalbos apie save žmones, kurie jau nepasitiki savimi, priverčia jausti dar prasčiau, o ne geriau, tvirtina psichologų Joanne Wood, Elain Perunovic ir Johno Lee atlikta studija.

Atlidami tyrimą jie tiek prastai, tiek gerai save vertinančių žmonių prašė kartoti frazę „Aš esu mėgstamas žmogus“, o tada analizavo dalyvių nuotaikas ir jausmus sau.

Aptikta, kad žmonės, kurie iš pat pradžių save vertino prastai, ėmė jaustis dar prasčiau.

„Manau, jog nutinka taip, kad kai prastai save vertinantys asmenys pakartoja pozityvius sakinius, jiems, matyt, kyla priešingų minčių“, – naujienų agentūrai AFP aiškino J. Wood.

„Todėl, jei jie bando pasakyti: „Aš esu mėgstamas žmogus“, jie galbūt galvoja: „Na, aš ne visada mėgstamas“, o tokios mintys gali nusverti pozityvias mintis“, – pridūrė ji.

Pasak J. Wood, nors pozityvus mąstymas, atrodo, veikia, kai yra platesnio kurso dalis, pats vienas jis linkęs paskatinti priešingą efektą.

Tyrėja paragino savipagalbos knygas, žurnalus ir televizijos laidas nustoti aiškinti, kad vien pozityvių sakinių kartojimas pakels žmonių savigarbą.

„Žmones gniuždo, kai jie pabando, o jiems nepavyksta“, – teigė J. Wood.