Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Žmogus ir medicina

Kava: gerti ar negerti?

2008-11-09 (24) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (14059)
    Share

Esminis veiksnys yra suvartojamos kavos kiekis. Tiems, kurie išgeria vidutinį šio gėrimo kiekį (3-4 puodelius per dieną, t.y. gauna 300-400mg kofeino), rizika sveikatai nėra didelė, o teigiamų poveikių taip pat yra keletas. Tačiau nuo padidinto spaudimo, osteoporozės, širdies ligų kenčiantiems žmonėms, nėščioms moterims, vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms žalingas kavos poveikis yra akivaizdesnis.

Ar mėgstate kavą? Daugelis pripažįstame, jog jos skonis ir aromatas praskaidrina ryto nuotaiką. Tačiau kava paprastai nėra laikoma sveiku maisto produktu. Ji ilgą laiką buvo kaltinama už daugybę ligų. Nepaisant to, kai kurie naujausi tyrimai rodo, jog šis gėrimas visgi nėra toks blogas kaip manoma. Taigi kuris variantas teisingas - kenkia ar nekenkia sveikatai? Šiame straipsnyje pateikiame 10 potencialiai naudingų ir 11 žalingų poveikių, kuriuos galima patirti geriant kavą. Pradėsime nuo naudingųjų.

1 Sudėtyje yra antioksidantų

Kava yra turtinga antioksidantais, tokiais kaip chlorogeninė rūgštis [6] ir melanoidinai. Skrudintoje kavoje randami melanoidinai pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, kuris priklauso nuo kavos apdorojimo būdo  [7-8]

Mokslininkai nustatė [4] , jog įprastiniame kavos puodelyje yra daugiau antioksidantų nei stiklinėje vynuogių, mėlynių, apelsinų ar aviečių sulčių.

2 Diabetas

Kavos vartojimas gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto išsivystymo. Tam skirto tyrimo [9] metu nustatyta, kad vidutinis tiek įprastinės tiek kavos be kofeino vartojimas gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką jaunesnio ir vidutinio amžiaus moterų tarpe. Šis atradimas leidžia manyti, jog apsauga nuo diabeto nėra susijusi vien tik su kofeinu, nes poveikis buvo panašus tiek vartojant kavą su kofeinu, tiek be. Tai galbūt susiję su kitais komponentais, labiausiai tikėtina chlorogenine rūgštimi ir įvairiais kitais antioksidantais.

Mokslinio tyrimo [10] metu, kai buvo naudotas oralinis gliukozės testas, patvirtintas didelis apsauginis natūralios kavos poveikis prieš 2 tipo diabetą (tiek su mažu tiek su normaliu gliukozės kiekiu).

3 Parkinsono liga

Yra rimtų įrodymų, jog reguliarus kavos vartojimas sumažina Parkinsono ligos riziką. Keleto tyrimų [11-13] metu buvo pademonstruota, jog reguliariai kavą geriantys žmonės žymiai rečiau suserga šia liga.

4 Kepenų cirozė

Kava gali apsaugoti nuo kepenų cirozės, ir ypač nuo alkoholinės kepenų cirozės atmainos [14].

5 Tulžies akmenys

Yra duomenų, jog kavos gėrimas gali apsaugoti nuo tulžies akmenų susiformavimo, tiek vyrams, tiek moterims [15-16].

6 Inkstų akmenys

Kavos vartojimas sumažina akmenų inkstuose susiformavimo riziką [17-18].

7 Podagra

Hiperuricemija (didelis šlapimo rūgšties kiekis kraujyje) gali lemti tiek tulžies, tiek inkstų akmenų susiformavimą. Kava gali sumažinti šlapimo rūgšties kiekį ir sumažinti šio sutrikimo riziką, tačiau tik vyrų tarpe  [19].

8 Darbo našumas

Kofeinas yra gerai žinomas stimuliatorius. Daugeliu tyrimų [20-22] pademonstruotas naudingas kavos poveikis didinant budrumą, dėmesingumą ir mažinant mieguistumą. Vienas išgertas kavos puodelis gali padidinti informacijos apdorojimo (suvokimo) gebą.

9 Astma

Yra požymių [5] , jog kava gali padėti valdyti astmos pasireiškimą ir netgi kontroliuoti jos priepuolius kai nėra kitų vaistų. Kavos sudėtyje esantis kofeinas giminingas teofilinui (angl. theophylline) - senam vaistui nuo astmos. Kofeinas gali padėti atstatyti oro judėjimo takus ir sumažinti astmos simptomus.

10 Alzheimer’io liga

Keliuose tyrimuose [39] buvo palyginti vidutiniškai kavą geriantys asmenys (apie 2 puodelius per dieną) su mažai kavos geriančiasiais (vidutiniškai mažiau nei vienas puodelis per dieną). Juose nustatyta, jog tiems, kurie gėrė daugiau kavos, rečiau išsivystydavo Alzheimer'io liga.


Dabar apžvelkime kavos keliamą riziką sveikatai. Kava, ypač vartojama dideliais kiekiais, gali sukelti keleto tipų rimtas problemas:

1 Širdies ligos

Sąryšis tarp kavos vartojimo ir širdies bei jos kraujagyslių ligų tirtas daugybės mokslininkų, tačiau rezultatai vis dar išlieka kontraversiški. Dauguma apžvalginių tyrimų nerodo kavos vartojimo sąsajos su ženkliu širdies ligų rizikos padidėjimu [23-24]. Šį faktą daugiausia įrodo tyrimai naudojant kontrolines tiriamųjų grupes (lyginant tuos, kurie vartoja kavą ir tuos, kurie nevartoja) [25].

Kava yra sudėtingas įvairių komponentų mišinys. Šie komponentai gali pasižymėti tiek teigiamu, tiek neigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Pavyzdžiui,  nefiltruotoje kavoje aptinkamas diterpenai kafestolis (angl. diterpenes cafestol), kaveolis (angl. kahweol ) bei kofeinas panašu padidina koronarinės širdies ligos riziką. Aukštos kokybės tyrimai (randomizuoti valdomi tyrimai) [26-27] patvirtino cholesterolio lygio padidėjimą dėl diterpeno vartojimo - o tai atitinkamai gali prisidėti prie koronarinės širdies ligos rizikos padidėjimo. Kita vertus, dalinis širdies ligų rizikos sumažėjimas saikingai kavą geriančiųjų tarpe pasireiškia dėl kavoje esančių antioksidantų poveikio.

Šalia to, kavos vartojimas taip pat susijęs su plazma homocisteinu (angl. plasma homocysteine), kuris taip pat yra koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys [28-29].

Tam kad suprastume, iš kur kyla tokia painiava, panagrinėkime dvi neseniai atliktas studijas. Viename tyrime tirta 128000 vyrų ir moterų; tyrimo metu nenustatyta jokio širdies ligos rizikos padidėjimo, kai tiriamieji gėrė filtruotą kavą. 2006 metų gegužę žurnale "Circulation" publikuoto tyrimo autoriai teigė, jog rezultatai nepriklausė nuo dalyvių išgerto kavos kiekio. Kitame tyrime tirta 4000 kavos mėgėjų. Jo rezultatai publikuoti "Journal of the American Medical Association" 2006 metų kovą. Autoriai teigė, jog du arba daugiau kavos puodelių per dieną gali padidinti širdies susirgimų riziką tų žmonių tarpe, kuriuose aptinkama specifinė, tačiau gan dažna genetinė mutacija, sulėtinanti organizmo gebą skaidyti kofeiną. Rezultatų interpretavimui įtakos gali turėti pati tokių mokslinių studijų eiga ir forma, ir tai gali būti priežastis dėl ko pateikiamos skirtingos išvados. Bendruoju atveju galima daryti prielaidą, jog kava nekelia didelės grėsmės sveikiems suaugusiems vidutinio amžiaus asmenims.

Įdomu, tačiau mokslininkai taip pat nustatė, jog kavą geriantys žmonės dažniau rūko, geria daugiau alkoholio, geria mažiau arbatos, vartoja mažiau vitaminų ir maisto papildų ir mažiau sportuoja, o visa tai gali būti susiję su padidėjusia širdies problemų rizika.

2 Padidėjęs cholesterolio lygis

Intensyvus virtos kavos vartojimas padidina bendrą ir mažo tankio (LDL) cholesterolio kiekį [30]. Nefiltruota kava turi daug kafestolio ir kaveolio, kurie yra  diterpenai, lemiantys kavos cholesterolio lygį didinantį efektą [26-27]. Diterpenai išsiskiria kavą užplikius karštu vandeniu, tačiau juos sulaiko popierinis filtras. Tai paaiškina, kodėl filtruota kava nekeičia cholesterolio lygio, o skandinaviška plikyta, turkiška ir  kitos jį didina.

3 Žala arterijoms

Kava neigiamia veikia kraujagyslių tonusą ir funkciją (didina arterijų sienelių standumą ir mažina susitraukimo-išsiplėtimo gebą)[31]. Prielaidą apie standumo sumažėjimą dėl kofeino ir dėl to padidėjusią širdies ligų riziką padarė Graikijos mokslininkai. 

4 Širdies ritmo sutrikimai

Kol kas yra nedaug eksperimentinių įrodymų, jog kofeinas sukelia širdies aritmiją [32-33].

5 Kraujo spaudimas

Nors kavos vartojimas nėra esminis hipertonijos isusiformavimo rizikos veiksnys, jos poveikis kraujo spaudimui yra nepageidautinas [34-35]. Be jokios abejonės kofeinas yra atsakingas už kraujo spaudimo padidėjimą. Tačiau kai kurie faktai rodo, jog kai kofeinas gaunamas geriant kavą, kraujo spaudimą didinantis poveikis pasireiškia daug mažiau. Polinkį hipertonijai turintys asmenys gali būti labiau pažeidžiami padidėjusio spaudimo efektui. Neseniai atlika Italijos mokslininkų studija [36] nustatė, jog kavos gėrimas gali šiek tiek padidinti chroniškos hipertonijos susiformavimą asmenims su padidėjusiu kraujo spaudimu.

6 Osteoporozė (kaulų tankio mažėjimas)

Kavos vartojimas skatina padidintą kalcio pasišalinimą iš organizmo kartu su šlapimu. Didelis kavos suvartojimas (4 puodeliai = 600ml ar daugiau) gali padidinti osteoporozės riziką, ypač moterims, per mitybą gaunančioms mažai kalcio [37-38].

7 Miego sutrikimai, nervingumas, nerimo pojūtis

Kofeino perteklius gali perkrauti centrinę nervų sistemą. Dideli kofeino kiekiai neigiamai veikia užmigimo procesą ir miego kokybę [20]. Tačiau žmonių tarpe stebimi dideli individualūs kofeino poveikio miegui skirtumai. Nemažai žmonių geria kavą vakarais ir neturi jokių problemų su miegu. Tačiau kai kuriems žmonėms netgi mažas kavos kiekis prieš miega gali atitolinti užmigimo laiką.

8 Rėmuo

Kai kurie žmonės išgėrę kavos kenčia nuo rėmens. Kava skatina gastroesofaginį refliuksą (angl. gastro-oesophageal reflux), arba rūgštaus skrandžio turinio patekimą į stemplę, tačiau ji nėra susijusi su dispepsija (virškinimo sutrikimais).

9 Dehidratacija

Kavoje esantis kofeinas yra silpnas diuretikas ir gali padidinti išsiskiriančio šlapimo kiekį. Tačiau šį efektą lengva kompensuoti išgeriant papildomą stiklinę vandens.

10 Kava ir nėštumas - nesuderinami (padidina persileidimo riziką)

 Kavos poveikis nėštumo metu tyrinėjamas labai plačiai, o įvairių kavos ir kofeino poveikio nėščioms moterims, moterų vaisingumui ir augančio vaisiaus vystymuisi tyrimų rezultatai yra prieštaringi.

Ilgą laiką buvo manoma, jog nėštumo metu pora kavos puodelių per dieną yra saugu, tačiau naujausias tyrimas [1] rodo, jog netgi kuklus kofeino kiekis gali padvigubinti moters persileidimo riziką. Kaiser Permanente (Ouklandas, Kalifornija) mokslininko  De-Kun Li vadovaujama komanda atliko vienus pirmųjų tyrimų, susijusių su rytmetiniu pykinimu, kuris laikomas vienu iš ankstyvojo nėštumo sindromų. Jie nustatė, jog kasdienis įprotis išgerti 200 miligramų kofeino - kiekis, kurį turi vos du puodeliai kavos - ženkliai padidina persileidimo riziką.

Nors tyrimų rezultatai yra įvairūs, Amerikos Akušerijos ir Ginekologijos Kolegija (American College of Obstetricians and Gynecologists) bei daugelis kitų akušerijos ir ginekologijos ekspertų rekomenduoja nėščioms moterims negerti daugiau kaip 1-2 kavos puodelių per dieną ar netgi jos visiškai atsisakyti nėštumo ir kūdikio maitinimo krūtimi metu.

11 Reumatinis artritas

Mažai kofeino turinti kava gali padidinti reumatinio artrito riziką [2]. Mokslininkai spekuliuoja, jog priežastis greičiausiai yra ne kofeino buvimas ar nebuvimas, o pats procesas, kurio metu kofeinas pašalinamas iš kavos gamybos metu. Galbūt artrito reakciją skatina pramoniniai tirpikliai.

Įdomu, tačiau mažai kofeino turinčią kavą su reumatiniu artritu siejanti studija teigia, jog "moterys, kurios geria daugiau kaip tris puodelius arbatos per dieną daug mažiau linkusios susirgti šia liga nei tos, kurios negeria arbatos".

Kito tyrimo [3] metu nustatyta, jog žmonėms, gėrusiems keturis ir daugiau puodelių kavos per dieną, rizika susirgti reumatiniu artritu buvo dvigubai didesnė, lyginant su tais, kurie jos gėrė gerokai mažiau. Helsinkio (Suomija) Nacionalinio Visuomenės Sveikatos Instituto (National Public Health Institute) mokslininkas Maarku Heliovaara ir jo kolegos išanalizavo beveik 19000 sveikų vyrų ir moterų duomenis - jie buvo pradėti stebėti aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir buvo stebimi 15 metų. Kavos mėgėjams dažniau susiformuodavo reumatinį artritą lemiantis veiksnys. Kol kas neaišku kodėl kava gali būti su tuo susijusi. Dauguma tyrime dalyvavusių asmenų gerdavo plikytą kavą, o šiais laikais Suomijoje daug populiaresnė filtruota kava. Tikėtina, jog filtravimo metu iš kavos pašalinamas reumato susiformavimą lemiantis komponentas, teigia mokslininkai.



Kava bent jau yra mažiau toksiška ir daug sveikesnė nei dauguma cukrumi perkrautų angliarūgštės prisotintų gėrimų. Kokia yra jūsų nuomonė? Ar naudingas kavos poveikis nusveria neigiamas savybes?


Originalų straipsnį ruošiant naudoti informacijos šaltiniai

  • 1. Weng X, Odouli R, Li DK. Maternal caffeine consumption during pregnancy and the risk of miscarriage: a prospective cohort study. Am J Obstet Gynecol. 2008 Mar;198(3):279.e1-8. Epub 2008 Jan 25. PubMed
  • 2. Mikuls TR, Cerhan JR, Criswell LA, Merlino L, Mudano AS, Burma M, Folsom AR, Saag KG. Coffee, tea, and caffeine consumption and risk of rheumatoid arthritis: results from the Iowa Women’s Health Study. Arthritis Rheum. 2002 Jan;46(1):83-91. PubMed
  • 3. Heliovaara M, Aho K, Knekt P, Impivaara O, Reunanen A, Aromaa A. Coffee consumption, rheumatoid factor, and the risk of rheumatoid arthritis. Ann Rheum Dis. 2000 Aug;59(8):631-5. PubMed
  • 4. Bente L Halvorsen, Monica H Carlsen, Katherine M Phillips, Siv K B?hn, Kari Holte, David R Jacobs, Jr and Rune Blomhoff. Content of redox-active compounds (ie, antioxidants) in foods consumed in the United States. American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 84, No. 1, 95-135, July 2006
  • 5. Pagano R, Negri E, Decarli A, La Vecchia C. Coffee drinking and prevalence of bronchial asthma. Chest. 1988 Aug;94(2):386-9. PubMed
  • 6. Daglia M, Racchi M, Papetti A, Lanni C, Govoni S, Gazzani G. In vitro and ex vivo antihydroxyl radical activity of green and roasted coffee. J Agric Food Chem. 2004 Mar 24;52(6):1700-4. PubMed
  • 7. del Castillo MD, Ames JM, Gordon MH. Effect of roasting on the antioxidant activity of coffee brews. J Agric Food Chem. 2002 Jun 19;50(13):3698-703. PubMed
  • 8. Borrelli RC, Visconti A, Mennella C, Anese M, Fogliano V. Chemical characterization and antioxidant properties of coffee melanoidins. J Agric Food Chem. 2002 Oct 23;50(22):6527-33. PubMed
  • 9. van Dam RM, Willett WC, Manson JE, Hu FB. Coffee, caffeine, and risk of type 2 diabetes: a prospective cohort study in younger and middle-aged U.S. women. Diabetes Care. 2006 Feb;29(2):398-403. PubMed
  • 10. Smith B, Wingard DL, Smith TC, Kritz-Silverstein D, Barrett-Connor E. Does coffee consumption reduce the risk of type 2 diabetes in individuals with impaired glucose? Diabetes Care. 2006 Nov;29(11):2385-90. PubMed
  • 11. Saaksjarvi K, Knekt P, Rissanen H, Laaksonen MA, Reunanen A, Mannisto S. Prospective study of coffee consumption and risk of Parkinson’s disease. Eur J Clin Nutr. 2007 May 16. PubMed
  • 12. Hu G, Bidel S, Jousilahti P, Antikainen R, Tuomilehto J. Coffee and tea consumption and the risk of Parkinson’s disease. Mov Disord. 2007 Aug 21. PubMed
  • 13. Hernan MA, Takkouche B, Caaman~o-Isorna F, Gestal-Otero JJ. A meta-analysis of coffee drinking, cigarette smoking, and the risk of Parkinson’s disease. Ann Neurol. 2002 Sep;52(3):276-84. PubMed
  • 14. Klatsky AL, Morton C, Udaltsova N, Friedman GD. Coffee, cirrhosis, and transaminase enzymes. Arch Intern Med. 2006 Jun 12;166(11):1190-5. PubMed
  • 15. Leitzmann MF, Stampfer MJ, Willett WC, Spiegelman D, Colditz GA, Giovannucci EL. Coffee intake is associated with lower risk of symptomatic gallstone disease in women. Gastroenterology. 2002 Dec;123(6):1823-30. PubMed
  • 16. Leitzmann MF, Willett WC, Rimm EB, Stampfer MJ, Spiegelman D, Colditz GA, Giovannucci E. A prospective study of coffee consumption and the risk of symptomatic gallstone disease in men. JAMA. 1999 Jun 9;281(22):2106-12. PubMed
  • 17. Curhan GC, Willett WC, Speizer FE, Stampfer MJ. Beverage use and risk for kidney stones in women. Ann Intern Med. 1998 Apr 1;128(7):534-40. PubMed
  • 18. Shuster J, Finlayson B, Scheaffer RL, Sierakowski R, Zoltek J, Dzegede S. Primary liquid intake and urinary stone disease. J Chronic Dis. 1985;38(11):907-14. PubMed
  • 19. Choi HK, Willett W, Curhan G. Coffee consumption and risk of incident gout in men: a prospective study. Arthritis Rheum. 2007 Jun;56(6):2049-55. PubMed
  • 20. Hindmarch I, Rigney U, Stanley N, Quinlan P, Rycroft J, Lane J. A naturalistic investigation of the effects of day-long consumption of tea, coffee and water on alertness, sleep onset and sleep quality. Psychopharmacology (Berl). 2000 Apr;149(3):203-16. PubMed
  • 21. Smith AP, Brockman P, Flynn R, Maben A, Thomas M. Investigation of the effects of coffee on alertness and performance during the day and night. Neuropsychobiology. 1993;27(4):217-23. PubMed
  • 22. Philip P, Taillard J, Moore N, Delord S, Valtat C, Sagaspe P, Bioulac B. The effects of coffee and napping on nighttime highway driving: a randomized trial. Ann Intern Med. 2006 Jun 6;144(11):785-91. PubMed
  • 23. Lopez-Garcia E, van Dam RM, Willett WC, Rimm EB, Manson JE, Stampfer MJ, Rexrode KM, Hu FB. Coffee consumption and coronary heart disease in men and women: a prospective cohort study. Circulation. 2006 May 2;113(17):2045-53. Epub 2006 Apr 24. PubMed
  • 24. Sofi F, Conti AA, Gori AM, Eliana Luisi ML, Casini A, Abbate R, Gensini GF. Coffee consumption and risk of coronary heart disease: a meta-analysis. Nutr Metab Cardiovasc Dis. 2007 Mar;17(3):209-23. Epub 2006 Dec 5. PubMed
  • 25. Tofler OB, Foy S, Ng K, Hickey G, Burke V. Coffee and coronary heart disease. Heart Lung Circ. 2001;10(3):116-20. PubMed
  • 26. Urgert R, Essed N, van der Weg G, Kosmeijer-Schuil TG, Katan MB. Separate effects of the coffee diterpenes cafestol and kahweol on serum lipids and liver aminotransferases. Am J Clin Nutr. 1997 Feb;65(2):519-24. PubMed
  • 27. \van Tol A, Urgert R, de Jong-Caesar R, van Gent T, Scheek LM, de Roos B, Katan MB. The cholesterol-raising diterpenes from coffee beans increase serum lipid transfer protein activity levels in humans. Atherosclerosis. 1997 Jul 25;132(2):251-4. PubMed
  • 28. Strandhagen E, Landaas S, Thelle DS. Folic acid supplement decreases the homocysteine increasing effect of filtered coffee. A randomised placebo-controlled study. Eur J Clin Nutr. 2003 Nov;57(11):1411-7. PubMed
  • 29. Verhoef P, Pasman WJ, Van Vliet T, Urgert R, Katan MB. Contribution of caffeine to the homocysteine-raising effect of coffee: a randomized controlled trial in humans. Am J Clin Nutr. 2002 Dec;76(6):1244-8. PubMed
  • 30. Urgert R, Weusten-van der Wouw MP, Hovenier R, Lund-Larsen PG, Katan MB. Chronic consumers of boiled coffee have elevated serum levels of lipoprotein(a). J Intern Med. 1996 Dec;240(6):367-71. PubMed
  • 31. Vlachopoulos C, Panagiotakos D, Ioakeimidis N, Dima I, Stefanadis C. Chronic coffee consumption has a detrimental effect on aortic stiffness and wave reflections. Am J Clin Nutr. 2005 Jun;81(6):1307-12. PubMed
  • 32. Myers MG. Caffeine and cardiac arrhythmias. Ann Intern Med. 1991 Jan 15;114(2):147-50. PubMed
  • 33. Myers MG, Harris L. High dose caffeine and ventricular arrhythmias. Can J Cardiol. 1990 Apr;6(3):95-8. PubMed
  • 34. Klag MJ, Wang NY, Meoni LA, Brancati FL, Cooper LA, Liang KY, Young JH, Ford DE. Coffee intake and risk of hypertension: the Johns Hopkins precursors study. Arch Intern Med. 2002 Mar 25;162(6):657-62. PubMed
  • 35. Winkelmayer WC, Stampfer MJ, Willett WC, Curhan GC. Habitual caffeine intake and the risk of hypertension in women. JAMA. 2005 Nov 9;294(18):2330-5. PubMed
  • 36. Palatini P, Dorigatti F, Santonastaso M, Cozzio S, Biasion T, Garavelli G, Pessina AC, Mos L. Association between coffee consumption and risk of hypertension. PubMed
  • 37. Hallstrom H, Wolk A, Glynn A, Michaelsson K. Coffee, tea and caffeine consumption in relation to osteoporotic fracture risk in a cohort of Swedish women. Osteoporos Int. 2006;17(7):1055-64. Epub 2006 May 4. PubMed
  • 38. Hasling C, Sondergaard K, Charles P, Mosekilde L. Calcium metabolism in postmenopausal osteoporotic women is determined by dietary calcium and coffee intake. J Nutr. 1992 May;122(5):1119-26. PubMed
  • 39. Barranco Quintana JL, Allam MF, Serrano Del Castillo A, Ferna’ndez-Crehuet Navajas R. Alzheimer’s disease and coffee: a quantitative review. Neurol Res. 2007 Jan;29(1):91-5. PubMed
Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(8)
Komentarai (24)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(4)
33(4)
28(3)
24(0)
21(3)
18(0)
17(2)
15(0)
13(1)
Savaitės
135(3)
130(13)
83(1)
80(7)
80(0)
Mėnesio
137(0)
131(10)
130(2)
126(2)
119(0)