Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
 
 

Žmogaus fiziologiniai procesai (Žmogus ir medicina | Mokslas)

Rodomi įrašai iš
visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2020-09-23 9
Tikriausiai visi turime draugą, kuris kemša maisto kiek tik nori, o svorio vis tiek nepriauga. O jei svoris vis nekrinta, esame linkę kaltinti savo blogą medžiagų apykaitą. Bet ar tikrai? Apie ją laidoje „Sveiki! su gydytoju V. Morozovu“ papasakojo gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.
(0) 2020-09-21 10
Imuninė sistema mus saugo nuo patogenų - daugiausia virusų ir bakterijų. Bet ar ji gali apsaugoti nuo psichinės sveikatos problemų? Naujas Jeilio universiteto mokslininkų darbas rodo, kad tai - viena iš imuninės sistemos funkcijų.
(0) 2020-09-21 0
COVID-19 infekciją sukeliantis koronavirusas kartais gali užkrėsti smegenų ląsteles ir jose daugintis, teigiama naujame tyrime.
(0) 2020-09-20 15
Kartu su rudeniu ateina metas matuotis. Matuotis ne tik šiltesnius rūbus, kieno didesnis baravykas, įdomesnis šakniavaisis, bet ir matuotis temperatūrą. Mes ruošiamės ją matuoti sistemingai: namuose, darbe, renginiuose, mokyklose, darželiuose, kirpyklose. Rojus medicininės technikos pardavėjams ir sąmokslo teorijų kūrėjams.
(0) 2020-09-15 13
Norint nustatyti, ar žmogus yra psichopatas, galima pasitelkti tokius testus kaip Kiškio psichopatijos testas – kurio metu žmogus atsakinėja į klausimus apie paviršutinišką žavesį, impulsyvų elgesį ir patologinį melą. Tačiau gali būti ir paprastesnis būdas nustatyti, ar žmogus yra psichopatas – ir čia padės žiovulys.
(0) 2020-09-06 31
Amžinas klausimas – kaip pagreitinti medžiagų apykaitą? Apie tai galima rasti daugybę įvairiausių nuomonių ir tekstų. Tačiau dar svarbiau yra dažnai visai užmirštamas aspektas – kaip nesulėtinti medžiagų apykaitos. Apie tai papasakojo profesorius Albertas Skurvydas.
(1) 2020-09-03 7
Honkongo tyrėjai teigia įsitikinę, kad žmogus gali du kartus užsikrėsti COVID-19.
(0) 2020-09-03 14
Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažinimo funkcijų sutrikimą, o tai gali būti ir demencijos ar Alzhaimerio ligos pradžia. Tačiau įdarbinant smegenis įmanoma išlaikyti aštrų protą ir vyresniame amžiuje. Pasak tyrėjų, ir žmonės, kuriems daugiau nei 70-imt, gali pasiekti rezultatų.
(0) 2020-09-02 3
Kiekvienas mūsų giliai širdyje nešiojame paslaptį, kuri ne vieną amžių stebina mokslininkus. Mūsų skilveliuose yra į voratinklį panašus pluoštelių tinklas, jis iš vidaus dengia skilvelius. Tai – vadinamieji šukiniai raumenys, kurie atrodo svarbūs, ypač tuomet, kai širdies ir kraujagyslių sistema vis dar vystosi. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokią funkciją jie atlieka (jei ji apskritai atlieka), kai visiškai susiformuoja.
(0) 2020-09-01 5
Naujas tyrimas, kurio autoriai analizavo vyrų ir moterų imuninių sistemų atsaką į naujojo koronaviruso sukeltą infekciją, gali paaiškinti, dėl ko vyrams dažniau pasireiškia stiprų COVID-19 simptomai, nei moterims, rašo „Science Alert“.
(0) 2020-08-27 30
Jauna moteris, kuriai buvo diagnozuota mirtis, jau besiruošiant jos balzamavimui laidojimo namuose staiga pramerkė akis.
(0) 2020-08-26 11
Neramūs laikai mums visiems kelia stresą ir nerimą. Vis daugiau žmonių dažnai patiria nerimo ar panikos priepuolius. Tai - itin sunkūs išgyvenimai, kurie gali sukelti dar rimtesnes protinės sveikatos problemas. Jei tik jaučiate, kad tuoj vėl palūšite, prisiminkite kvėpavimo kvadratu metodą.
(0) 2020-08-25 2
Kai jūsų širdis suplaka paskutinį kartą, bet dar prieš kūnui pradedant irti, gyvybė palieka jūsų kūną. Kaip keistai tai beskambėtų, medikai visame pasaulyje negali sutarti, kada tiksliai įvyksta galutinė mirtis.
(0) 2020-08-23 1
Daug žmonių knarkia: anot Amerikos miego apnėjos asociacijos (AMAA), vien JAV knarkia 90 mln. gyventojų. Knarkimas ir miego apnėja dažnai painiojami, kadangi garsus ir dažnas knarkimas yra pirmiausias miego sutrikimo požymis. AMAA pažymi, kad miego apnėja visuomet sukelia knarkimą, tačiau knarkimas ne visuomet sukelia miego apnėją.
(1) 2020-08-22 41
Miego svarba yra gerokai didesnė, nei tiesiog energijos atstatymas kas 12 valandų. Kai miegame, mūsų smegenys keičia būsenas, kad pašalintų neuronų aktyvumo šalutinius produktus.