Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Inovacijos Lietuvoje

Lietuva stiebiasi kosmoso link

2010-10-06 (15) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (110)
    Share

Lietuva pagaliau atsigręžė į kosmosą. Netrukus vyksiančioje, pirmojoje šalyje tarptautinėje kosmoso konferencijoje, bus padėtas Lietuvos parašas ant Bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra (EKA) susitarimo. Tiesa, šiame sąraše būsime vieni paskutiniųjų Europoje.

„Ką padarysi: paskutiniai priėmėme krikštą, paskutiniai įstosime ir į EKA“, – taip buvo juokaujama Seime vykusioje diskusijoje apie inovacijų kosmoso srityje plėtrą. Šalies valdžia nubrėžė gaires, jog Lietuva iki 2030 metų taps aukštųjų technologijų centru ir ilgai ignoravo kosmosą bei jo programų teikiamus privalumus. Tačiau situacija keičiasi.

„Buvo ilgas procesas, kol mes įtikinome, kad Lietuvai reikia eiti šiuo keliu. Situacija po truputėlį keičiasi. Paskutinė konferencija Seime liudija, kad požiūris keičiasi – ateityje bus vertinamos ir remiamos aukštosios technologijos bei rasime bendrą kalbą su politikais“, – teigė Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA), vienijančios 22 narius, vadovas Vidmantas Tomkus.

Gimimo stadija

Kosminių technologijų studijų centro tarybos pirmininkas Donaldas Zanevičius dabartinį Lietuvos siekimą dalyvauti kosmoso technologijų sektoriuje pavadino gimimo stadija. Dalis šalies institucijų, mokslininkų ir įmonių turi patirties dar nuo sovietinių laikų, tačiau kartu su Sovietų Sąjungos griuvimu apmirė ir šis sektorius. Pasak D. Zanevičiaus, net ir keleri metai, kai nieko nedarėme, yra milžiniškas laiko tarpas, todėl turime kur stengtis.

Šiuo metu kaip tik braižomos gairės, kuriomis Lietuva galėtų sekti bandydama įsitvirtinti kosmoso sektoriuje. „Kalba eina ne apie didelių „Shuttle“ gamybą, bet apie mūsų patirtį aukštųjų technologijų srityje ir pasiekimus gamtos ir technologinių mokslų srityse bei jų taikymą“, – dėstė V. Tomkus.

Anot jo, Lietuvoje pamatai tam yra: Vilniaus ir Kauno technologiniuose universitetuose ir mokslo institutuose kuriami įvairūs mikrojutikliai. Taip pat patirties turime greitai skrendančių objektų šilumos apsaugos srityje – dalis specialistų dirbo prie sovietų daugkartinio naudojimo kosminio laivo „Buran“. Turime mokslininkų, kurie užsiima tikruoju kosminiu mokslu – mikrogravitacijos tyrimais ir astrofizika bei puikiai sukamės informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityse.

Ateitis – mažuosiuose palydovuose

Pašnekovai įsivaizduoja, kad Lietuvos mokslininkai galėtų dalyvauti ir gilinantis į mažųjų palydovų projektus. „Tai tokia sritis, kurioje galime ne tik suspėti, bet ir kažką aplenkti“, – sakė V. Tomkus. Mažieji palydovai, dar kitaip vadinami nano arba piko palydovais, yra kelis kilogramus sveriantys objektai – būtent su jais susijusiame projekte Lietuva ir bandys dalyvauti.

„Tikimės, kad prie vieno, su mažaisiais palydovais susijusio projekto prisijungsime dar šiais metais. Jo įgyvendinimo laikotarpis – trys artimiausi metai. Tiek Europos Komisija, tiek NASA skatina ir finansuoja keliasdešimties tokių palydovų paleidimą į orbitą, todėl ir mes tikimės prisidėti prie tokio konsorciumo ir mažąjį palydovą iškelti kartu su kitais“, – dėstė LKA vadovas.

Tokiuose palydovuose galima pritaikyti ir kitų sričių, kuriose Lietuvai puikiai sekasi, pasiekimus. Pavyzdžiui, šalies mokslininkų ir įmonių lazerių ir biotechnologijų sektorių sprendimus galima naudoti atliekant tyrimus orbitoje ar stebint Žemę.

Atsivers milijonai ir technologijos

Tiesa, kol Lietuva neprisijungė prie EKA, kosmoso srityje gali dirbti ribotai. Norėdama kurti technologijas, gauti prieigą prie šios agentūros sukauptos informacijos ir atsukti finansavimo kranelį, šalis turi tapti EKA nare. Tačiau tai lėtas procesas. Parašas ant bendradarbiavimo susitarimo dar nereiškia, jog Lietuva tampa visaverte EKA nare, nes agentūros ekspertai keletą metų vertins, ar mūsų mokslas ir įmonės yra pasiekę tokį lygį, kad galėtų užtikrinti reikiamą darbų kokybę ir komponentų, kurie galėtų kilti į kosmosą, gamybą.

V. Tomkus skaičiuoja, jog tai truks ne mažiau nei septynerius metus, o, pasak D. Zanevičiaus, jei dirbsime ir nemiegosime, agentūros nare tapsime 2019 m.

Pastarasis įžvelgia dar vieną narystės naudą. „Mokslo institucijos bus priverstos daryti darbus, kurie yra reikalingi ir finansuojami, nes dabar yra susidariusi tradicija, kad daroma tai, kas įdomu, o ne tai, ko reikia. Dažniausiai tai nebūna labai naudinga“, – teigė D. Zanevičius.

Turime kuo pasigirti

Kol politikai ir įvairios institucijos paišo ir galvoja strategijas, kaip užkariauti kosmosą, verslininkai ir kiti kosmoso entuziastai nesnaudžia. Pavyzdžiui, siuntų pristatymo bendrovės UPS atstovo Lietuvoje „Skubių siuntų“ vadovas Vladas Lašas aktyviai remia keletą danų, kurie bando sukonstruoti raketą, galėsiančią atlikti suborbitinį skrydį. Planuojamas skrydžio aukštis – 120–130 km, trukmė – 15 minučių. Projektas finansuojamas vien iš savanorių rėmėjų – jų sąraše net septynios lietuviškos pavardės.

„Copenhagen Suborbitals“ pirmuosius bandymus atliko rugsėjo pradžioje, tačiau susidūrė su techniniais nesklandumais, bet V. Lašas entuziazmo nepraranda ir tiki projekto sėkme. „Vienas bandymas ne visai pavyko, nes atsirado techninių nesklandumų. Tai tik laiko klausimas – ne vieną kartą girdėjome ir matėme, kaip „Shuttle“ pakilimai būdavo atidedami likus kelioms sekundėms iki starto“, – sakė jis.

V. Lašas tikino, kad žino ne vieną ir ne du jaunus lietuvius, kurie dabar studijuoja užsienyje ir yra pasiryžę savo ateitį susieti su kosmoso projektais. „Tai viena didžiausių šiandieninių perspektyvų tiek verslui, tiek šaliai“, – sakė jis.

FAKTAI:

  • Lietuvos praeitis plėtojant kosmoso sektorių atrodo nemažiau įspūdingai. Dar 1650 m. artilerijos inžinierius, karinininkas, raketinės teorijos ir praktikos pradininkas Kazimieras Simonavičius knygoje „Artis Magnae Artilleriae pars prima“ („Didysis artilerijos menas“) pateikė daugiapakopių raketų teoriją.
  • Algirdas Avižienis septintajame dešimtmetyje paskelbė atsparumo gedimams principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame „save pasitaisančiame“ kompiuteryje. Šis principas dar ir šiandien plačiai naudojamas tiek kosmose, tiek atominėje energetikoje, tiek keleiviniuose skrydžiuose.
  • Lietuvių kilmės kosmonautas Aleksejus Jelisejevas-Kuraitis buvo kosminio laivo „Sujuz“ narys ir dalyvavo keliose kosmose misijose.
  • Kosmonautas Rimantas Stankevičius turėjo tris galimybes pakilti į kosmosą, tačiau dėl įvairių trikdžių jam durys vis užsitrenkdavo.
  • Be to, daugiau kaip šimtas lietuvių kilmės mokslininkų ir inžinierių yra įtraukti į NASA kosmoso veiklas ir misijas, kurios vyksta iki šiol.

INFO:

Nesėkmingas Rimanto Stankevičiaus kelias į kosmosą:

  • Kosmonauto kvalifikaciją įgijo 1982 m.
  • 1982–1983 m. rengėsi kosminiam skrydžiui kaip rezervinės įgulos narys, tačiau vėliau buvo atšauktas iš įgulos.
  • Turėjo dalyvauti pirmajame „Buran“ skrydyje, tačiau valdžia nusprendė atsisakyti antrųjų pilotų.
  • 1989 m. rengėsi skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“, tačiau skrydis buvo atšauktas.
  • 1990 m. tragiškai žuvo atlikdamas mirties kilpą aviacijos šventėje JAV.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (15)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Martynas Pasiliauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
42(9)
33(2)
32(1)
30(5)
28(0)
27(3)
25(0)
22(0)
21(5)
16(0)
Savaitės
57(0)
Mėnesio
177(16)
136(21)
129(2)
93(0)
89(0)