Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Inovacijos Lietuvoje

Lietuvos planuose su IBM – nauji projektai

2011-05-21 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1184)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Ūkio ministras Rimantas Žylius kartu su IBM viceprezidentu Džonu Keliu ir „IBM Research“ Ciuricho mokslinių tyrimų centro vadovu Matijumi Kaizersvortu susitarė dėl tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir „IBM Research“, teigiama išplatintame pranešime spaudai.

Naujojo IBM Nanotechnologijų centro Ciuriche atidarymo proga Šveicarijoje viešintis ūkio ministras sakė, kad IBM atstovai teigiamai įvertino projektų, kuriuose dalyvauja Lietuva, veiklą ir tai yra pagrindas vystyti esamus ir kalbėti apie naujus projektus, jų apimtis ir kiekį.

„Lietuvos tyrimų centras, kurio akcininkė yra Vyriausybė, pernai pasirašęs Jungtinę bendradarbiavimo sutartį su „IBM Research“, tapo IBM partneriu. Todėl IBM Ciuricho tyrimų centro vadovas sakė skirsiąs ypatingą dėmesį mūsų mokslininkams, kurie turės neribotas galimybes naudotis vakar atidaryta naujausia laboratorija. Taip pat šią vasarą čia stažuosis 3 Lietuvos studentai“, – sakė R.Žylius.

Pasak ministro, šiuo metu Lietuva bendradarbiauja su IBM šešiuose moksliniuose projektuose. Lietuvos mokslininkai turi potencialą dalyvauti kur kas daugiau mokslinių tyrimų projektų, kuriuos šiuo metu įgyvendina IBM. Šalies mokslininkai turi galimybę atlikti tyrimus tokia įranga, kokios Lietuva negalėtų įsigyti.

Tiesa, per penkerius metus už bendradarbiavimą Lietuva yra pažadėjusi šiai kompanijai sumokėti 130 mln. Lt.

„Kadangi tos kompetencijos nėra, todėl mes turime sumokėti, kad gautume interesą. Tai yra ta kaina, kuri buvo susiderėta. Aš manau, kad tai veikiausiai yra viena iš gerųjų struktūrinių lėšų investicijų“, – antradienį žurnalistams sakė ūkio ministras Rimantas Žylius, paklaustas, ar ne per didelę kainą Lietuva moka už bendradarbiavimą su IBM.

Po Nanotechnologijų centro atidarymo vykusiame susitikime su „IBM Research“ viceprezidentu Matthiasu Kaiserwerthu ministras sako kalbėjęs apie projektus, galinčius atsirasti iš tyrimų, kuriuose dalyvaus Lietuva, ir apskritai galimybę praplėsti bendradarbiavimą.

„Kalbėjome apie projektus, kurie galėtų atsirasti iš šių tyrimų, pavyzdžiui, transporto, sveikatos srityse“, – sakė jis.

Ministro teigimu, Lietuva vienintelė valstybė Europoje, pagal tokį modelį dirbanti su IBM.

Per penkerius metus – 200 mln.Lt

Specialiai šiam bendradarbiavimui sukurto Lietuvos tyrimų centro valdybos pirmininkas Valdas Monkus žurnalistams sakė, kad iš viso su IBM yra pasirašytos sutartys dėl Lietuvos dalyvavimo šešiuose projektuose. Penkerių metų trukmės bendradarbiavimas Lietuvai kainuos 200 mln. Lt. 130 mln. Lt bus sumokėta IBM, o likusi dalis – Lietuvos mokslininkams.

Didžiąją dalį šių lėšų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tačiau jau dabar centras iš bankų yra pasiskolinęs 20 mln. Lt.

Sutarta, kad už kartu užregistruotus patentus gautos lėšos bus dalijamos perpus, tačiau šiuo metu niekas nesiima vertinti, ar iš šio projekto pavyks uždirbti.

Su naujuoju centru Ciuriche pasirašytos sutartys dėl trijų nanotechnologijų projektų vykdymo. Į šiuos projektus yra įtraukti Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Fizikos instituto mokslininkai. Kiti trys projektai bus medicininės krypties ir mokslininkai bendradarbiaus su centru Haifoje (Izraelyje).

„Pagal kontraktą su IBM, mes turime lygias teises į pajamas, gautas iš patentų komercializavimo. Nobelio premijos laureatai visai neseniai pasakojo, kad vienu metu jie netikėjo savo sėkme, bet per paskutinius tris mėnesius atrado mikroskopą, už kurį jiems buvo skirta Nobelio premija. Mokslas sunkiai pasiduoda planavimui. Aš nedrįsčiau drąsiai sakyti, kad mes po šešerių ar septynerių metų Lietuvos žmonėms sugrąžinsime 200 mln. Lt. Galbūt mes grąžinsime 0,5 mlrd. Lt, o gal ir 100 mln. Lt“, – sakė V. Monkus.

Naujai atidaryto centro vadovas Paulas Seidleras antradienio spaudos konferencijoje sakė, kad lietuvių mokslininkams naudingas darbą su šia komercinių tyrimų kompanija.

„IBM bendradarbiauja su įvairiais centrais ir Vyriausybėmis visame pasaulyje, Lietuva yra to pavyzdys. Šiame bendradarbiavime abi pusės gauna naudos. Lietuvos mokslininkams tai yra galimybė dirbti su lyderiaujančia komercinių tyrimų kompanija. Lietuva ypatingai turi talentų fotonikoje ir optikoje, – kalbėjo jis.

Prie projekto – 20 Lietuvos mokslininkų

Tuo metu į centro atidarymą kartu su ūkio ministru atvykę Lietuvos fizikai džiaugiasi galimybe padirbėti su IBM mokslininkais ir nesiima spėti, kada Lietuva galėtų turėti tokio lygio technologijas.

„Tai yra galimybė Lietuvos mokslininkams perimti mokslo kultūrą, kuri išsivystė per daug metų. Jei daug kam atrodo, kad ši kultūra yra, kaip nuvogti iš mūsų protus, tai yra visai ne tai. Jie siekia perteikti savo patirtį, kuri padės mūsų mokslininkams pasiekti pasiekimų, perimti kultūrą, kad svarbu ne vien tik mokslinės publikacijos, bet taip pat ir savo žinių patentavimas, iš kurių gimtų galutiniai produktai“, – žurnalistams sakė centro pristatyme dalyvavęs Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vedėjas dr. Gediminas Račiukaitis.

Viename projektų, kuriame dalyvaus ir G. Račiukaitis, bus modeliuojamos subbanginės struktūros. Iš viso prie šio projekto dirbs apie 20 mokslininkų ir studentų iš Lietuvos.

„Yra pradėti mūsų bandymai įsijungti į tas tyrimų programas, bandome modeliuoti subbangines struktūras, kurios įdomios IBM ateities informacijos perdavimams. Numatytos galimybės atvažiuoti į Ciurichą. Buvo planuojama, kad dalis mokslininkų atvažiuos dvejiems metams ir perims patirtį, tačiau Lietuvos įstatymai neleidžia taip lengvai varijuoti. Galima išvažiuoti mėnesiui-trims, po to jau reikia sugrįžti. Todėl dažniausiai tai bus kelių mėnesių kelionės į Ciurichą, o po to dirbsime Lietuvoje“, – sakė jis.

Anot G. Račiukaičio, iki šiol IBM neturėjo technologinės bazės nanotechnologijų tyrimams, jie naudojosi kitų centrų ir universitetų galimybėmis.

„Čia bus pastatyti pasaulinio lygio įrengimai. Tuo požiūriu bus žengtas žingsnis į priekį. Lietuva turbūt dar negreitai turės tokius įrengimus“, – pripažino jis.

Be pinigų proveržio nebus

Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys sakė, kad norint, jog toks centras atsirastų Lietuvoje, reikia proveržio, kuris neįmanomas be finansavimo.

„Reikia proveržio, kadangi įmonės irgi skaičiuoja pinigus, o dabar yra globalus pasaulis, jie gali pritraukti mokslininkus iš viso pasaulio. Jeigu pažiūrėtume, pamatytume, kad šiame centre dirba ir kinai, ir japonai, ir kitų šalių atstovai. Norint įkurti naują laboratoriją, turi būti labai rimtas proveržis ir rimti argumentai, nes tokios laboratorijos kainuoja nemažus pinigus“, – žurnalistams teigė jis.

Tačiau be finansavimo neatsiras ir proveržio.

„Aš manyčiau, kad trūksta finansavimo. Pažiūrėjus į rimtų universitetų biudžetus, pavyzdžiui, Ciuricho universiteto biudžetas yra per 1 mlrd. JAV dolerių. Tokie universitetai gali sau leisti susipirkti įrangą ir pasikviesti geriausius dėstytojus. Deja, bet mes žaidžiame globalioje rinkoje. Man labai patinka krepšinis ir palygindamas galiu pasakyti, kad norint nusipirkti NBA lygos žaidėją turime mokėti tos lygos atlyginimą. Lygiai taip pat yra ir su įranga, jei norime turėti geriausią įrangą, turime mokėti pasaulinę kainą. Kadangi unikali įranga yra vienetiniai egzemplioriai, kainos tikrai yra nemažos“, – kalbėjo J. Banys.

Vilniaus universitetas per metus iš biudžeto gauna apie 130 mln. Lt.

Paklaustas, ar toks bendradarbiavimas dar labiau nepaskatins mokslininkų emigracijos, Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius sakė, kad tai jau seniai vyksta: „Mano kursiokai profesoriauja ir Oksforde, ir Barselonoje, ir kitur pasaulyje. Tas procesas vyksta ir jau seniai vyko. Čia paliečiame emigracijos klausimą. Kodėl išvažiuoja studentai? Žinoma, kad tai yra skaudu. Tačiau jeigu Lietuvoje sudarytume ne blogesnes sąlygas nei čia (Ciuriche), aš manau, kad jie pasiliktų, kadangi tėvynės trauka yra ne paskutinis faktorius“, – sakė mokslininkas.

Jis mano, kad galimybė lietuviams padirbėti naujajame Nanotechnologijų centre duos naudos ir Lietuvos mokslui.

„Bendradarbiavimas yra naudingas, nes nėra lietuviško mokslo, yra pasaulinis mokslas. O visame pasaulyje IBM yra gerai žinoma kaip lyderis. Pažiūrėjus į Nobelio laureatų ir įvairių atradimų skaičių, tai yra priešakinis mokslinių tyrimų frontas. Kartu su IBM mūsų mokslininkai pakliūna į tas priešakines linijas, tai yra didžiulis postūmis visam Lietuvos mokslui“, – sakė J. Banys.

Mokslininkai – aukšto lygio

Jis optimistiškai vertina ir Lietuvos mokslo galimybes. Po kelerių metų, tikimasi, Saulėtekyje duris atvers du nauji tyrimų centrai.

„Galbūt mes turime truputį lietuviško nepilnavertiškumo kompleksą. Mūsų mokslininkai yra tikrai aukšto lygio ir tai mes matome naujame nanocentre. Tačiau mūsų valdžia skyrė struktūrinių fondų lėšų, už kurias Saulėtekyje turėtų iškilti Gyvybės ir Fizinių mokslų centrai. Ciuriche esančios laboratorijos neperdengia visų mokslo sričių, taigi mes irgi turėsime nišų, kur Lietuvos mokslininkai galės dirbti“, – kalbėjo J. Banys.

Mokslininkas viliasi, kad šios laboratorijos iškils po trejų metų.

Investuos į žmones

Kartu su ūkio ministru vykę Lietuvos mokslininkai apsilankė naujausioje begarsėje laboratorijoje ir Švariųjų technologijų laboratorijoje. Nanotechnologijų centre Ciuriche IBM mokslininkai naudosis ir Lietuvoje pagamintu lazeriniu prietaisu.

100-uosius metus skaičiuojanti kompanija IBM atidarė naujausiomis technologijomis grįstą Nanotechnologijų centrą Ciuriche, Šveicarijoje. Atidarymo metu kalbėjęs IBM viceprezidentas Dž.Kelis sakė, kad IBM investuoja į pasaulio inovacijas, kurių reikia žmonijai. IBM dirbantys mokslininkai, Nobelio premijos laureatai – Gerdas Binigas ir Heinrichas Roreris, teigė, kad mokslas dažnai sukelia labai didelius lūkesčius, kurie gali ir nepasiteisinti, bet tik abejonės tuo, kas vyksta, gali leisti mokslui ir žmogui judėti į priekį. Pasak jų, aukščiau visų technologijų bus žmogus, todėl investuoti verta tik į žmones. Bendradarbiavimo tikslas – įtraukti žmones, kurie galėtų padėti spręsti problemas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Visi šio ciklo įrašai:
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rasa Lukaitytė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
65(0)
43(0)
31(0)
22(0)
22(2)
19(4)
15(5)
Savaitės
102(0)
101(19)
69(2)
Mėnesio
148(2)
148(13)
146(3)
142(12)
138(22)