Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Inovacijos Lietuvoje

Dėl naujo mokesčio brangtų ir televizoriai

2011-11-07 (18) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1528)
    Share

Nuo sausio autorinius honorarus menininkams mokės visi Lietuvos gyventojai, ką nors bendra turintys su skaitmenine atkuriamąja technika, jeigu Seimas suskubs pritarti Kultūros ministerijos parengtoms Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms.

„Iki šiol apmokestinamoji nuostata buvo taikoma tik senoms laikmenoms: kompaktiniams diskams, kasetėms. Šis įstatymo projektas išplečia nuostatas ir jose papildomas laikmenų sąrašas. Be to, įstatymo pataisomis siūloma apmokestinti ne tik laikmenas, bet ir įrašymo įrangą: programas įrašančius televizorius, mobiliuosius telefonus ir t. t.“, – naująjį įstatymo aktą aiškino Valentinas Stundys, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad pagal įstatymo pakeitimo projektą apmokestinama turėtų būti tik ta įranga, kurioje yra įrašymo atminties: vaizdo ir garso grotuvai, televizoriai su programų įrašymo funkcija, fotoaparatai, kopijavimo technika, kompiuteriai, mobilieji telefonai su garso įrašymo, fotografavimo ar filmavimo funkcija ir pan. Iš kitų įrenginių, kurie neturi įrašymo atminties, vadinamasis autorinio kompensavimo atlygis neturėtų būti imamas.

V. Stundys televizorius paminėjo, tačiau „užmiršo“, kad nuo 2012 m. spalio visa Lietuva matys tik skaitmeninę televiziją, o jos vienas iš pranašumų – įsirašyti laidas, kurias norėtum pamatyti, tačiau to negali, nes tuo metu žiūri kitą svarbią laidą kitu kanalu arba esi kur nors išvykęs.

Nors įstatymo pataisų projektas vis dar svarstomas, šis tas numatyta ir konkrečiau. Pavyzdžiui, tai, kad už įrašymo įrangą turintį mobilųjį telefoną reikėtų mokėti 20 litų. Pastaruoju metu mažai rastume telefonų be tokios įrangos. Už kompiuterį – tiek pat. Už kopijavimo, dauginimo, spausdinimo aparatus – 3 % kainos. Kitaip tariant, kuo modernesnė technika, tuo brangiau. Pavyzdžiui, už skaitmeninį kopijavimo aparatą, šiandien kainuojantį 2000 litų, sausį teoriškai reikėtų mokėti 2060 litų.

„Teoriškai“ todėl, kad šią autorinę kompensaciją turėtų sumokėti jos gamintojas arba importuotojas, taigi, didmenininkas. Kadangi PVM (21 proc.) yra apskaičiuojamas nuo mažmeninės kainos, tai „teoriškai“ jau bus 72 litai, kai mažmenininkas neįskaičiuoja savo antkainio. Lieka tik primityvi buhalterija, kurios tikslios neįmanoma atlikti dėl komercine paslaptimi Lietuvoje laikomos prekių savikainos.

„Laikmenos naudojamos pagal įvairias paskirtis ir nebūtinai dalykams, susijusiems su autoriaus teisėmis. Tačiau interesą turi pats vartotojas: ar jam iš tiesų reikia didelės atminties įrangos ir ar jam iš tikrųjų to reikia. Jei jam įrašymo funkcijos nereikia, jis perka tokį modelį, kuris tik atgamina, o jeigu reikia, vadinasi, galės pasinaudoti ir nelegaliu meno kūrinio (kino, muzikos, spektaklio ir pan.) įrašymu ir turės galimybę jį dauginti“, – teigė V. Stundys.

Anot Seimo nario, projekte smulkiai aptariamos išimtys, kada kompensacinis autorinis mokestis nebūtų taikomas – nuo profesinės veiklos iki švietimo institucijų reikmių.

Tačiau kas atskirs, kada, tarkim, mokytojas, kuriam tokiai veiklai lėšų nėra skiriama, arba individualiąja veikla besiverčiantis vertėjas perka įrangą su atkūrimo laikmena profesinei veiklai ar asmeninėms reikmėms, o kada – piratauti?

Dėl sudėtingos apskaitos būtų išties keblu grąžinti kelių, kelių dešimčių ar kelių šimtų litų permoką, nors mechanizmas ir „labai smulkiai“ numatytas.

Informacinių technologijų įmonių asociacijos Europos Sąjungos reikalų vadovė Vilma Misiukonienė stebisi valdininkų nesugebėjimu dirbti kryptingai: „Įstatymo rengėjai siūlo apmokestinti visą skaitmeninę įrangą, ir tai daroma tada, kai pasaulis skaitmenizuojasi. Vyriausybė dar prieš keletą metų ragino gyventojus įsigyti kompiuterių, dalį jų kainos kompensavo, o dabar siekia apmokestinti kietuosius diskus. Dar neseniai buvo degama žalia šviesa aukštosioms technologijoms, o dabar jas siūloma apmokestinti“.

Jos nuomone, dabar, XXI a., kai skaitmeninės technologijos tampa kasdienybe, kai šiandien jau nežinai, ką skaitmeninės įrangos kūrėjai pasauliui pateiks ryt ryte, siūlymas apmokestinti skaitmenines technologijas, dargi su išvardytu sąrašu, yra visiškas nesusipratimas.

Kita vertus, anot jos, pastaruoju metu sparčiai plėtojamos vadinamosios „debesų technologijos“, kai randasi tokie portalai kaip „Muzika jums“, kurie nesuteikia galimybių kopijuoti, tačiau suteikia galimybes klausytis muzikos realiu laiku. O norima apmokestinti internetą, kai tokie portalai jau yra sumokėję autorinį mokestį. Tai dvigubas apmokestinimas.

V. Misiukonienė priminė, kad Lietuvoje pradėjo veikti sistema „Apple iTunes“, kai atsisiųsti muzikos kūrinį galima internetu, sumokėjus nedidelį mokestį, taigi atsisiuntimas legalizuojamas. O kai išpopuliarės „iCloude“, „iPode“ ir pan., kurios irgi nesudaro galimybių platinti, o tik naudoti, tokios įstatymų pataisos bus aktualios nebent tik šiomis technologijomis nemokantiems naudotis „seneliams“.

LATGA-A atstovės teigimu, panaši laikmenų sistema, kokia siūloma įstatymo pataisų projekte, veikia daugelyje ES šalių.

„Galima eiti ir Anglijos keliu. Tai siūlo „Infobalt“. Bet jeigu nusprendėme leisti kopijuoti, tai turėtume atitinkamai pasirūpinti ir autoriaus teisių apsauga“, – sakė G. Leonavičienė.

Ji pripažįsta, jog siūloma sistema nėra tobula, tačiau turi ir pranašumų. Pavyzdžiui, gaunamas lėšas turėtų administruoti Valstybinė mokesčių inspekcija, su kuria galima ginčytis, bet tik turint tvirtų argumentų. Surinktos lėšos pagal ES patirtį nukeliautų programoms – pavyzdžiui, įsitraukiant į meno kūrėjų socialinės apsaugos programą.

„Bent kol kas nėra atrasta kito modelio, kaip kompensuoti asmeninį atgaminimą. Dažnai teigiama, kad apmokestinimas sužlugdys IT pažangą. Tačiau pastebėta įdomi detalė: visur, įvedus kompensavimo mechanizmą, elektroninės laikmenos tik pigo“, – tvirtino LATGA-A atstovė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pataisas apsvarstė, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pritardamas patobulintam projektui pateikė medžiagą pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei papildomiems Informacijos ir visuomenės plėtros bei Biudžeto ir finansų komitetams.

„Jeigu šie komitetai suskubs laiku aptarti ir pateikti pagrindiniam komitetui, liktų pataisas pateikti tik Seimui, ir jis (papildytas įstatymas) galėtų pradėti veikti nuo sausio 1 d.“, – Seimo biurokratiją aiškino V. Stundys.

Kalbant paprasčiau, matyt, taip ir atsitiks. Sausio 2 d. (po šventės) niekas, ko gero, nė nepastebės, kad už USB atmintuką, pernai (2011 m.) kainavusį 31 litą, jau reikės mokėti 34 litus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (18)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Justinas Žaltauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
36(6)
31(0)
22(1)
22(0)
20(0)
16(0)
12(0)
11(0)
10(2)
Savaitės
133(0)
108(0)
105(5)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)