Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Inovacijos Lietuvoje

Ar Lietuva yra inovatyvi šalis? Europos Komisijos ir lietuvių nuomonės priešprieša

2012-02-27 (5) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (3007)
    Share

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi?

Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru. Lietuvos lazerių pramonę žino visas pasaulis, o netvarkingai pastatytus automobilius pareigūnai Vilniuje baudžia apsirūpinę planšetiniais kompiuteriais – tikras inovacijų židinys. Deja, statistikams iš Briuselio taip neatrodo.

Kasmet Europos Komisija (EK) rengia Inovacijų sąjungos švieslentę ir kasmet Lietuva šviečia sąrašo pabaigoje. Švieslentės tikslas – leisti palyginti, kaip sekasi Europos Sąjungos valstybėms narėms inovacijų srityje, nustatyti jų tyrimų ir inovacijų sistemų stiprybes ir trūkumus. Anot praėjusius metus apžvelgusios EK ataskaitos, Lietuva buvo trečia nuo pabaigos, užpernai – taip pat trečia, 2009–2008 metais – ketvirta. Prieš užklumpant krizei buvome kur kas geresnėje padėtyje – už nugaros stovėjo dešimt valstybių.

Briuselio statistikai šių metų švieslentėje Lietuvą priskyrė sąrašo gale esančiai nuosaikių inovatorių grupei. Už mūsų rikiuojasi Bulgarija ir Latvija, o Estija, į kurią nuolat lygiuojamės, yra dviem grupėmis aukščiau ir vadinama pažangia inovacijų diegėja. Per metus Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas ūgtelėjo 0,022 punkto – iki 0,255, tačiau savo grupėje augome lėčiausiai. Tiesa, skaičiuojant augimo greitį buvo naudojami penkerių metų istoriniai duomenys.

„Lietuva įvardijama kaip demonstruojanti lėtą augimą, tačiau vertinant vidutinį augimą per penkerius metus naujovių diegimas Lietuvoje augo sparčiau (1,5 proc.) nei ES šalių vidurkis ir aplenkė tokias šalis kaip Danija, Švedija, Nyderlandai, – teigė Ūkio ministerijos Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius dr. Almantas Danilevičius. – Tačiau atotrūkis nuo aktyvesnių ES inovatorių yra per didelis, kad juos būtų galima pasivyti per trumpą laikotarpį.“

Inovacijų sąjungos švieslentėje Lietuvos stipriosiomis pusėmis įvardytos žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys, o silpnosiomis – ekonominis poveikis, intelektiniai ištekliai, verslo ryšiai ir verslumas bei mokslo tyrimų sistemos atvirumas ir patrauklumas.

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ pašnekovai tikino, kad padėtis inovacijų sektoriuje nėra tokia bloga, kokia gali pasirodyti iš Inovacijų sąjungos švieslentės. Pavyzdžiui, pagal šių metų Pasaulinio inovatyvumo indeksą (angl. „The Global Innovation Index“) Lietuva užima 40 vietą iš 125 šalių. Pašnekovų nuomone, Briuselio statistikų naudojamas modelis ne visai tinkamas Lietuvai ir neapskaito šalyje sukuriamų inovacijų.

„Švieslentė tėra viršūnėlė – po apačia yra didelė statistika, o jos viršuje – indikatoriai, pagal kuriuos skaičiuojamas suminis inovacijų indeksas, – aiškino Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Kastytis Gečas. – Tie indikatoriai nelabai realiai atitinka gyvenimą Lietuvoje ir daug inovatyvumo nepagauna – anglai tam turi terminą „hidden innovations“ (paslėptos inovacijos).“

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2008–2010 metais šalyje inovacinę veiklą vykdė 32,5 % įmonių, tačiau realybėje šis skaičius gali būti didesnis, nes dažnai įmonės pačios nesupranta, kad vykdo inovatyvią veiklą. Todėl statistikus pasiekia netikslūs duomenys, o Inovacijų sąjungos švieslentė taip pat sudaroma remiantis statistikos tarnybų turimais duomenimis.

„Esame pakankamai inovatyvūs, ypač ten, kas vadinama netechnologinėmis inovacijomis: rinkodara, vadyba, logistika, valdymas. Tačiau šias inovacijas rodikliai sunkiai pagauna“, – teigė K. Gečas.

A. Danilevičius atkreipė dėmesį, kad sudarant švieslentę buvo naudojami ne naujausi duomenys: „Švieslentė neatspindi šių metų šalių narių vyriausybių įgyvendinamų politikos priemonių poveikio. Rodiklių analizei buvo naudojami 2008–2010 metų, taip pat senesni – 2007 metų ar net 2004 metų duomenys.“

Pasak jo, investicijos į inovacijas yra ilgalaikės ir tik po kelerių metų duoda aiškiai matomus rezultatus, todėl pastaruoju metu vyriausybės įgyvendintų iniciatyvų poveikis turėtų matytis tik 2013 metų švieslentėje.

Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad ne visi švieslentėje naudojami kriterijai tinkami Lietuvai. Pavyzdžiui, puikiai tarp ES šalių Lietuva atrodo pagal žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, tačiau kito kriterijaus – patentavimo rodiklis itin prastas. „Mūsų verslui tik 20 metų, todėl intelektinės nuosavybės vadyba yra gana naujas reikalas, o, pavyzdžiui, autorių teisės pas mus labai stiprios“, – sakė K. Gečas.

„GetJar“ vadovas Ilja Laursas atkreipė dėmesį, kad lietuviai nesupranta patentų svarbos: „Žiūri vos ne kaip į mokslo darbus, kad pliusiuką karjeroje užsidėtų.“ Be to, lietuviams trūksta motyvacijos ir sugebėjimų, kaip iš patento gauti komercinės naudos. Anot I. Laurso, patentavimą šalyje stabdo jų kaina – bendrovės, tiksliai nežinodamos, kur juos panaudos, nenori tam skirti milžiniškų sumų: „Teoriškai Lietuvoje yra labai daug išteklių, bet praktiškai jie netransliuojami į bendrą patentų skaičių.“

Pramonės automatizavimo sprendimų bendrovės „Elinta“ vadovas dr. Vytautas Jokužis taip pat sutiko, kad tyrimas neatspindi realybės. „Klausimas, ką vadinsime inovacijomis, o statistika yra trečia melo rūšis, – šmaikštavo jis. – Galima priskaičiuoti labai gerai, kai nėra gerai, ir atvirkščiai. Su inovacijomis, naujovių taikymu Lietuvoje nėra labai gerai, bet tokio stipraus atotrūkio taip pat nėra. Skaičiuojame, kad mūsų gamybos sektorius yra 10 kartų silpnesnis nei suomių. Jei skaičiuosime, kad mūsų gamyba yra inovatyvi, bendra suma vis tiek būtų mažiau inovatyvi nei Suomijoje.“

Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje bendrovės dažniausiai tyliai diegia inovacijas ir visuomenei apie tai neskelbia. K. Gečas pateikė Šilutėje veikiančios bendrovės „Goldengrass“ pavyzdį: „Tai didžiausia Europoje pašaro žirgams gamintoja, jų pašaras parduodamas Saudo Arabijoje, Japonijoje. Inovatyvumas pasireiškia visai kitaip nei visi ieško. Dar vienas pavyzdys: mobilusis telefonas – be ekrano, su dviem klavišais. Projektuojama Lietuvoje, gaminama Singapūre, prekiaujama Australijoje. Šio inovatyvumo nepagaus jokia statistika.“

I. Laursas priminė „buitines“ Lietuvos naujoves: bankininkystę, kur seniai įsigaliojo elektroniniai pavedimai, kai JAV daug kas vis dar atliekama čekiais, mobiliąsias technologijas, interneto plėtrą.

Pašnekovai tvirtino, kad Lietuvos bendrovės priverstos diegti naujoves, kitaip bus išstumtos iš rinkos. „Logiška, kad nesame Europos priekyje, bet kylame ir rodiklis turėtų būti kitoks, – sakė nuotėkų valymo įrenginių, talpyklų gamybos bendrovės „Traidenis“ vadovas Sigitas Leonavičius. – Pramonės ūkio šakos, kad išgyventų mažoje Lietuvos rinkoje, kad būtų konkurencingos ES, privalo investuoti į inovacijas.“ Jo bendrovė per krizę į inovacijas investavo 3,5 mln. litų, kurie leido sukurti produktų, kurių negali pasiūlyti Vakarų bendrovės.

V. Jokužio vadovaujama „Elinta“ pernai į inovacijas investavo 2–3 % bendrovės apyvartos. Jis atkreipė dėmesį, kad inovacijų didėjimą rodo ir išaugę eksporto mastai. „Nemanau, kad staigiai pradėjome daugiau metalų ar naftos eksportuoti, todėl eksportas didėja iš dalies dėl inovatyvių produktų. Mat šios srities produktų eksportas yra stabilus, todėl priedėlį lemia naujai sukurti produktai“, – sakė jis.

FAKTAI
Išlaidos inovacijoms

  • 2010 m., palyginti su 2008 m., Lietuvos įmonių išlaidos inovacinei veiklai padidėjo 6,4 procento.
  • Didžiausia inovacinių lėšų dalis – 77,4 % – buvo skirta investicijoms į įrengimus, mašinas, programinę įrangą.
  • Į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) investuota tik 13,7 % visų inovacinės veiklos išlaidų.
  • Į patentų, licencijų, praktinės patirties įsigijimą investuota 7,3 procento.
  • 2007–2013 m. numatyta verslui skirti 923,9 mln. litų pagal ES struktūrinės paramos priemones MTEP ir inovacijoms skatinti.
  • Skatinant technologines ir vartotojų poreikiams skirtas naujoves per pramoninės nuosavybės teisių apsaugos skatinimo schemą numatoma skirti 830 tūkst. litų paramos pramoninės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu.
  • Šiemet paramai inovacinių čekių pavidalu numatyta skirti 3,1 mln. litų.

NUOMONĖS

Šalis, kuri neturi tvirtos inovacijų strategijos, iš krizės nepakils. Mums reikia subalansuotų nacionalinių tyrimų ir inovacijų sistemų, kurios verslui sukuria palankias sąlygas diegti naujoves. Europos tyrimų zonai skubiai reikia didesnės konkurencijos, pritraukti ir išlaikyti geriausius pasaulio talentus.
Máire Geoghegan–Quinn, Europos Komisijos mokslo tyrimų ir inovacijų komisarė

Tokie tyrimai galbūt Lietuvai maišo politiniu lygiu, o tarp verslininkų – galbūt pirmą žingsnį į Lietuvą sunkiau žengti. Tačiau įmonės derasi su įmonėmis, ir retai kas nors atvažiuoja su partneriu susitikti vien įvertinę tokius tyrimus.
Vytautas Jokužis, „Elintos“ vadovas

Investicijos į inovacijas yra ilgalaikės ir aiškiai matomus rezultatus duoda tik po kelerių metų. Mūsų šalyje daug metų inovacijų srityje nieko nevyko. O šiandienis pasaulis yra toks, kad, kaip rašė literatūros klasikas L. Carrollis, norėdamas išlikti vietoje, turi bėgti iš visų jėgų. O jei nori kur nors nubėgti, turi bėgti dvigubai greičiau.
Rimantas Žylius, ūkio ministras

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Martynas Pasiliauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
19(7)
17(0)
16(0)
14(1)
14(0)
13(0)
10(0)
Savaitės
89(1)
Mėnesio
150(2)
148(15)
146(3)
143(12)
139(22)