Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Inovacijos Lietuvoje

Lietuvos mokslo elitas šalyje dirba sukandę dantis

2014-01-14 (5) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1349)
    Share

Jaunųjų mokslininkų, tų, kurie studijuoja doktorantūrą bei mokslininkų iki 35 metų, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Skaičius šalyje mažai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, visgi, prakalbus apie investicijas, atlyginimus, mokslinės veiklos finansavimus, šie skirtumai išryškėja. Dauguma Lietuvos tyrėjų mano, kad investicijos į mokslą šalyje yra tik žodinės.

Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tarybos nario Aidžio Stuko, Lietuvos mokslininkai, pagrindine šios srities problema įvardija – mažą finansavimą.

„Doktorantas, kuris dažniausiai būna geriausias magistrantūros studentas gauna tokią stipendiją, kuri prilyginama minimaliai mėnesio algai. Tai, manau, parodo, kokia yra situacija Lietuvoje“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Stukas.

1000 Lt – ne pinigai

Pašnekovas patikino, kad dažnas doktorantas turi atlikti įvairias veiklas savo institucijoje, universitete ar tyrimų institute, tam, kad gautų papildomą atlygį ir išsilaikytų kaip Lietuvos pilietis. Finansinis nestabilumas ir valstybės investicijų stoka į mokslo sektorių, pašnekovo nuomone, verčia jaunuosius tyrėjus suktis kaip tik jie išmano.

„Egzistuoja (red. past.) tiek mažas atlygis, tiek mažas finansavimas mokslinės veiklos, tačiau kas išryškėja dėl šios situacijos? Tai, kad Lietuvoje jaunieji mokslininkai neturi pakankamai laiko ir noro, susidaro tokia situacija, tęsti ar pradėti mokslinę veiklą. Kalbu apie tai, kad tik truputėlį mažiau nei 17 proc. tyrėjų gebėjo skirti mokslinei veiklai per savaitę nuo 25 – 40 val. Ką tokie skaičiai rodo? Kad mokslininkai nesijaučia pakankamai finansiškai stabilūs tam, kad skirtų savo dėmesį mokslui“, – tikino A. Stukas.

Jo teigimu, dažniausiai doktorantai gauna vos daugiau kaip 1000 litų stipendiją „į rankas“. „Vienetai, kurie gauna apvalias sumas“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Visgi A. Stukas pripažįsta, kad greitas, gudrus, protingas tyrėjas gali uždirbti ir iki 3000 tūkst. Patys mokslininkai norėtų „į rankas“ gauti 3,5 – 5 tūkst.

Atlygis mokslinėje srityje priklauso nuo inicatyvumo, patirties, socialinių įgūdžių.

Kas sulaiko nuo emigracijos?

Nors situacija šalies mokslinėje srityje – nepavydėtina, mokslininkai neskuba palikti Tėvynės. A. Stukas pastebi, kad tai gali lemti du faktoriai.

„Pirmasis lygmuo, kalbant sausio 13-tąją, tai išlieka patriotiškumas savo šaliai, mokslininkai jaučia norą likti čia ir kurti nuostabius dalykus. Antra vertus, ne visi gali išvykti dėl gebėjimo trūkumų, noro būti su šeima“, – teigė pašnekovas.

Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
15(0)
13(0)
11(0)
11(0)
10(2)
Savaitės
104(1)
86(0)
86(4)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)