Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Inovacijos Lietuvoje

Vienam perspektyviausių lietuviškų startuolių „PriceOn“ keliamas bankrotas: įkūrėjas kaltina investuotojus sukčiavimu

2014-11-27 (3) Rekomenduoja   (125) Perskaitymai (3362)
    Share
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį

Vienam perspektyviausių pastarojo meto lietuviškų startuolių „PriceOn“ inicijuota bankroto byla. Kompanijos įkūrėjas tai vadina stambaus masto sukčiavimo atveju, kurio iniciatoriai – žinomi Lietuvos verslininkai.

„Esame maži ir stovime prieš didelius su pinigų pilnais maišais“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė „PriceOn“ įkūrėjas Jurijus Laneckij.

Startuoliui keliamą bankroto bylą jis vadina tyčine ir sistemine, o jos užkulisius nusprendė atskleisti tam, kad atkreiptų teisėsaugos institucijų dėmesį į nesąžiningus verslininkų veiksmus.

„Mes sakome, kad tai yra viešojo intereso klausimas. Žinoma, turime ir savų interesų – mes įkūrėjai, tai yra mūsų „kūdikis“, mums svarbu, kad jis būtų vystomas, auginamas“, – aiškino J.Laneckij.

Painią istoriją daugiau nei valandą žurnalistams pasakojęs projekto įkūrėjas neslėpė iki šiol savęs klausiantis, kodėl pasirinko būtent šiuos partnerius.

Sėkmingas startas

Prieš ketverius metus kainų palyginimo platformą sukūręs vyras po sėkmingo starto Lietuvoje jau rezgė planus, kaip išplauks į tarptautinius vandenis. Tačiau brangiai išlaikomam projektui reikėjo investuotojų. O pasirinkdamas juos, kaip pats sako, padarė milžinišką klaidą.

„Internetinis startuolis nėra tradicinis verslas, kur matomos apyvartos nuo pirmųjų dienų. Tai būtų galima palyginti su namo statyba, kai iš pradžių turi įdėti daug pinigų, investuoti, kad jį pastatytum, o vėliau – parduoti ir gauti pelną“, – pastebėjo J.Laneckij.

2012-aisiais startuolio įkūrėjai pradėjo ieškoti investuotojų Lietuvoje, kurie padėtų įgyvendinti pagrindinį planą – užimti užsienio šalių rinkas. Jie teigia gavę tris pasiūlymus: du iš rizikos kapitalo fondų, ir vieną iš „Čili“ picerijų tinklo įkūrėjo, verslininko Tado Karoso valdomo holdingo „LTk Capital“.

Tuo metu įmonės išlaikymui kiekvieną mėnesį reikėjo skirti nemažai pinigų ir jaunieji verslininkai, jau investavę per 100 tūkst. Lt savų lėšų, suprato: partnerį būtina rasti skubiai, antraip teks stabdyti veiklą. Rizikos kapitalo fondų pasiūlymų jie nusprendė atsisakyti, nes šių investicijų būtų tekę laukti kone pusmetį – papildomo laiko reikėjo įvairiems patikrinimams, dokumentų įforminimui ir panašiai. Tuo metu T.Karosas siūlė pinigus „čia ir dabar“.

2012 metų vasarą startuolio įkūrėjai priėmė sprendimą. „Su „LTk Capital“ buvome praktiškai viską susitarę ir buvo paskirta pasirašymo diena. Išvakarėse sulaukiau skambučio iš mūsų teisininko, kuris pasiūlė paskaityti naujienų portalus – T. Karosas buvo sulaikytas už kyšio davimą. Sutarties pasirašymas buvo atšauktas. Žmona netgi svarstė: „Gal čia koks ženklas?“ – prisiminė J. Laneckij.

Vis dėlto „PriceOn“ įkūrėjai nusprendė likti su pasirinktu partneriu ir rugpjūčio pabaigoje pasirašė investavimo sutartį.

Įkūrėjai tapo rakštimi įmonėje

Bendradarbiavimo pradžia atrodė sklandi: sutartos pradinės investicijos pasiekė įmonę, o ji įgyvendino įsipareigojimus. Vartotojų susidomėjimas projektu augo, apie jį sužinojo vis daugiau lietuvių.

Tuomet, prieš daugiau nei metus, J.Laneckij buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų. „Tuo metu sekė kritimas – buvo vasara. Tačiau ir įmonės viduje rezultatai buvo tragiški, išėjo daug darbuotojų. T.Karosas pamatė, kad padarė klaidą, ir pakvietė mane atgal. Susitarėme dėl sutarčių pakeitimų, grįžo žmonės, sukūrėme tikrą profesionalų komandą, kurios tikslas buvo „restartuoti“ „PriceOn“, – prisiminė jis.

Netrukus įmonei pavyko rasti stambius investuotojus užsienio rinkose, buvo pradėtos derybos. Tuo metu, po neilgai trukusio entuziazmo, įmonės viduje grįžo trintis.

J.Laneckij svarsto, kad tam didžiausią įtaką turėjo būtent tai, jog buvo atrasti nauji investuotojai: Lietuvos verslininkai nenorėjo dalintis galimo pelno su „mailiumi“. Vis dėlto tai, kaip staigiai buvo priimtas sprendimas jį atleisti antrą kartą, nustebino.

„Nereiktų to suasmeninti, bendrovė turi teisę atleisti direktorių ir ja pasinaudojo. Bet pats atleidimo momentas buvo pakankamai įdomus. Šių metų balandžio 8 dieną buvo susitikimas su Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovu. Su juo buvo suderinta plėtra šioje šalyje. Su juo praleidome visą dieną, dėl visko susitarėme. Kitą rytą gavau netikėtą laišką iš Sauliaus Svitojaus – jame siūloma keisti direktorių – Jurijų keičia Liudas (Kanapienis). Toks iš niekur atsiradęs laiškas. Prieš tai dar kalbėjome, ką daryti, kaip pasileisti PAR... Ir ryte gaunu tokį laišką. Matyt, vakare pagalvojo, kad per gera galimybė plėstis su „Groupon“ atstovu didelėje šalyje šitiems jauniems veikėjams. Tačiau valdyba porą savaičių nesiryžo priimti sprendimo. Galiausiai, kai (balandžio 21 dieną) gavome Vokietijos rizikos kapitalo fondo atsakymą, jau kitą dieną sprendimas dėl atleidimo buvo priimtas“, – aiškino J.Laneckij.

Jis pastebėjo, kad L.Kanapienį skirti įmonės naujuoju vadovu pasiūlė A.Zabulis.

Nuo šios akimirkos „PriceOn“ įkūrėjas teigia buvęs visiškai atskirtas nuo informacijos srautų, o investuotojai slapta derino tolesnius veiksmus.

Teisinis „trolinimas“

Spaudos konferencijoje J.Laneckij rodė konfidencialius T.Karoso, A.Zabulio, S.Svitojaus, įmonės teisininkų, buhalterių laiškus vieni kitiems. Už įkūrėjų nugarų buvo tariamasi, kaip privesti įmonę prie bankroto ir atsikratyti jos įkūrėjų. Pavyzdžiui, viename teisininkų laiške pastebima, kad projekto rezultatai „rodo kažką gero“ ir siūloma informaciją pateikti „kitoje šviesoje“, taip pat nuslėpti informaciją apie potencialius investuotojus.

„Atsikabinti“ nenorintiems partneriams esą kenkiama ir kitais būdais. „PriceOn“ įkūrėjų komanda „Next Hop“ prieš kelis mėnesius laimėjo Ilja Laurso fondo „Nextury Ventures“ konkursą ir 10 tūkst. Lt vertės prizą. Taip pat konkurso sąlygose buvo numatyta, kad, nusprendus plėtoti idėją, „Nextury Ventures“ į ją investuos iki 100 tūkst. Lt, tačiau J.Laneckij teigia, kad I.Laurso fondas netikėtai atsisakė planų toliau dirbti kartu.

Vėliau iš konfidencialaus susirašinėjimo paaiškėjo, kad A.Zabuliui buvo nurodyta asmeniškai pasikalbėti su I.Laursu.

„Ko tik nevyko: buvo klastojama informacija, įkūrėjai nušalinti nuo bendrovės valdymo, įkūrėjams ir akcininkams teikiama suklastota informacija, vėliau – neteisėtai išperkamos akcijos, suteikiamos paskolos... Tuo metu mes atsibudome, supratome, kas vyksta, ir pradėjome blokuoti T.Karoso įmonių veiksmus“, – aiškina J.Laneckij.

Jis keliamą bankroto bylą vadina teisiniu „trolinimu“. Anot J.Laneckij, šiuo metu „PriceOn“ balansinis turtas siekia apie 800 tūkst. litų, į apskaitą neįtrauktas turtas (prekės ženklo vertė, autorinės, licencijavimo teisės ir kt.) vertas dar apie 500 tūkst. Lt. Kitaip sakant, šiuo metu įmonę Lietuvoje būtų galima parduoti bent už 1,3 mln. Lt.

Tuo tarpu skolos darbuotojams, valstybei ir tiekėjams siekia tik apie 150 tūkst. Lt. Kur kas didesnės skolos yra „susijusiems asmenims“, t.y. investuotojo T.Karoso įmonėms – jos siekia per milijoną litų.

J.Laneckij sutinka, kad turto apskaitos politika formaliai leidžia kelti bankroto bylą. Tačiau kodėl akcininkas, žadėjęs investuoti per 11 mln. Lt, o iki šiol tam skyręs mažiau nei 3 mln. Lt, netikėtai nusprendžia įmonei iškelti bankrotą? Ir kodėl tai atliekama tuo metu, kai su trimis užsienio investuotojais praktiškai sukirsta rankomis dėl milijoninių investicijų bei projekto vystymo užsienio rinkose?

Pato situacija

„PriceOn“ įkūrėjai savo akcijų dalį valdo bendrovės „Agro Energy“ vardu. Šią vasarą vyko, J.Laneckij teigimu, neteisėtas bandymas išpirkti šias akcijas, dėl šio sprendimo vyksta ginčas teisme.

„Investavimo sutartyje buvo numatyta, kad įkūrėjai, net turėdami mažiau nei pusę akcijų, turėtų teises, kurios būtų lygios pusei įmonės valdymo teisių. Kitaip sakant, tiek vieni, tiek kiti turi „veto“ teisę. Kilus nesutarimui, buvo numatyta vadinamoji „deadlock“ situacija – esant nesutarimui, šalys gali pasiūlyt išpirkti akcijas. Šia teise ir pasinaudojo kita pusė. Ten yra keli momentai paties neteisėtumo tų akcijų išpirkimo, tačiau esmė ta, kad pats konfliktas yra išsigalvotas. Buvo balandžio mėnesis, pilna investuotojų... ir staiga jie siūlo didinti įstatinį kapitalą triskart mažesne kaina nei buvo iki tol. Kitaip sakant, įmonė netikėtai prarado du trečdalius vertės. Mes siūlėme didinti kapitalą ta pačia verte. „LTk Capital“ nesutiko – štai ir „deadlock“ situacija. „LTk Capital“ pasiūlė mums išpirkti akcijas. Per tris mėnesius buvo pateikta situacija, kai bendrovė lyg ir bankrutuoja, veikla nutraukiama, investuotojai visko atsisakė...“ – kalbėjo J.Laneckij.

Tuo pačiu jis retoriškai klausė, kaip būtų reikėję paaiškinti investuotojams, kurie pasiruošę investuoti į įmonę, padidindami jos vertę kone 8 kartus, kodėl staiga akcininkai nusprendžia jos vertę triskart sumažinti.

Lapkričio 12 dieną teismui buvo pateiktas prašymas „PriceOn“ iškelti bankroto bylą. Jau lapkričio 18-ąją, praėjus vos trims darbo dienoms, šis prašymas patenkinamas. J.Laneckij tai vadino „rekordiniu greičiu“.

Džiaugiasi ir A.Zabulio paskirtas „PriceOn“ vadovas L.Kanapienis, trokštantis bankrutuoti, ir akcininkai, ir skolų neatgaunančios paties T.Karoso įmonės. Tuo tarpu įmonės įkūrėjai negali daryti jokios įtakos procesiniams bankroto bylos veiksmams – formaliai jie neteko įgaliojimų, nes dėl jų turimų akcijų vyksta ginčas teisme.

„Situacija tokia, kad atsirado kreditorius „Skaideta“, pats „PriceOn“ bankrutuoja, bet perimamas jo turtas. Tai reikėtų suprasti ne kaip kompiuterius, stalus ir kėdes, bet kaip intelektinę nuosavybę, teises, galų gale – programinį kodą. Viską bandoma perkelti į „Skaideta“ ir, galiausiai, į „LTk Capital“, – aiškino J.Laneckij. – Šiuo metu mes valdome 91 proc. bendrovės „PriceOn“ akcijų, bet negalime nei direktoriaus pakeisti, nei kitos vadovybės, kuri veikia kitais interesais. Įmonės vadovas slapstosi, nepriima anstolio, jam siunčiamų laiškų... Maža to, vyksta „pilki“ reikalai – skambinėjama į buvusių darbuotojų dabartines darbovietes, jie šmeižiami, siekiama daryti jiems spaudimą. Dauguma jų yra „Agro Energy“ akcininkai ir jiems bandoma sukurti nepasitikėjimo atmosferą.“

Asmeniniai grasinimai

Spaudimas daromas ne tik bendriems akcininkams, bet ir patiems įkūrėjams. J.Laneckij parodė šūsnį T.Karoso laiškų su dviprasmiškomis užuominomis, grasinimais.

Viename jų rašoma: „Tam (bylinėjimuisi) mes turim pinigų pakankamai ir investuosim tiek, kiek reikės, netaupydami, tai brangiai ir ilgai padarysim iš principo. Atmink, aš tave pačioje pradžioje įspėjau – nereketuok, nes reketui nemokėsim tikrai.“ Vėliau priduriama: „Jei nori dar pažaisti tą „brangiai ir ilgai“, tai gali pabandyti.“

Taip pat T.Karoso laiškuose rašomos tokios frazės, kaip „tu esi mažas, aš esu didelis“; „aš tave „pagausiu“; „ tavo nuosavybė jokios vertės neturi“ ir kt. J.Laneckij teigia, kad toks bendravimas tapo kone kasdienybe.

Paklaustas, ar nesibaimina dėl savo saugumo, „PriceOn“ įkūrėjas teigė manąs, kad iš „laukinių“ Lietuva jau išaugo: „Labiau rūpinuosi teisiniu saugumu. Nuoširdžiai tikiu, kad nebėra tų „laukinių“ laikų. Tačiau teisinis nihilizmas įgauna pagreitį ir jo tik daugės, kol pergyvensime ir jį. O racionaliai galvojant – jei man kas atsitiktų, tikriausiai, nekiltų daug klausimų, iš kur tai.“

Nei T.Karosas, nei A.Zabulis į skambučius mobiliuoju telefonu neatsiliepė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(128)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(125)
Visi šio ciklo įrašai:
2019-06-16 ->
2014-12-08 ->
2014-12-08 ->
2014-11-27 ->
Vienam perspektyviausių lietuviškų startuolių „PriceOn“ keliamas bankrotas: įkūrėjas kaltina investuotojus sukčiavimu
(3) 125
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gediminas Gasiulis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
63(0)
61(5)
35(0)
28(0)
26(2)
25(0)
24(0)
19(0)
19(0)
15(0)
Savaitės
94(1)
82(1)
80(3)
60(2)
Mėnesio
147(25)
107(13)
89(0)
85(8)