Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Bendrieji raktažodžiai

Duotas startas Lietuvos žygiui į kosmosą

2010-10-08 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1171)
    Share

Ketvirtadienį žengtas žingsnis Lietuvos bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra (EKA) link - Vyriausybė ir EKA pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje. Gali būti, kad jau po keleto metų Lietuva dalyvaus EKA veikloje kurdama, pavyzdžiui, artimojo ar vidutinio nuotolio raketas.

Pasak sutartį su EKA teisės reikalų ir tarptautinių ryšių direktoriumi Peteriu Hulsrojumi pasirašiusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio, nuo šiol Lietuvos verslas ir mokslas galės dalyvauti kuriant naujas kosmines technologijas ir turės teisę naudoti šias technologijas savo mokslinėje veikloje ar gaminant įprastinę produkciją.

„Dažnai kosmosą suprantame kaip žmogų su skafandru, vaikštantį po Marsą. Kaip ir ponas P. Hulsrojus yra pasakęs, jeigu mes Europoje 10 minučių išjungtume visą kosmosą, kosmines stotis ir visas su kosmosu susijusias technologijas, Europa sustotų. Tame tarpe ir Lietuva, nes tiek internetas, tiek telekomunikacijos, tiek navigacija, biotechnologiniai tyrimai taip pat surišti su kosmosu“, - po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė D. Kreivys.

D.Kreivio teigimu, dabar Lietuva ruoš įstojimo į EKA programą. Studijoje turės būti nurodyta, kuo Lietuva savo moksliniais tyrimais, žinių potencialu, technologijomis, pramone gali prisidėti prie naujų kosmoso technologijų vystymo.

„Mūsų mokslininkai, mūsų pramonė galės aktyviai dalyvauti tiekimo grandinėje. Arba mes esame tik vartotojai, arba dalyvaujame visoje tiekimo grandinėje – su savo potencialu pasiimame užsakymus, naudą, bendradarbiaujame įvairiuose tyrimuose, gauname žinias, duodame savo žinias ir taip keliame Lietuvos inovacijų potencialą, ugdome ir vystome savo pramonę“, - aiškino ūkio ministras.

Sumokėti mokesčiai grįš per užsakymus

EKA atstovas P. Hulsrojus kalbėjo, kad EKA – fantastiškai įdomus klubas, kur visi darbai atliekami erdvėje. „Tačiau tai įdomus klubas tik tada, jeigu esi pasiruošęs iš to gauti naudą – Europoje ir pasaulyje daug žaidėjų, jūsų pramonė, mokslo bendruomenė turi būti pasiruošusi konkuruoti šioje aplinkoje“, - sakė P. Hulsrojus.

Lietuvos mokslas teigia tokio potencialo turįs. „Kauno technologijos universitete yra Gynybos technologijų institutas, kuris sukūrė ir išbandė artimojo nuotolio raketas, galinčias konkuruoti su amerikiečių raketomis: žemė-oras, žemė-žemė. Jos tokios pat, tik pigesnės. Tad sekantis žingsnis bus vidutinio nuotolio raketos“, - teigė KTU mokslo prorektorius Rymantas Jonas Kažys. Pasak R. Kažio, atsivers ne tik bendradarbiavimo moksle, bet ir finansinės naudos galimybės.

Pasak P. Hulsrojaus, kada taps tikrąja EKA nare, Lietuva turės nuspręsti pati – šalis turi justi tam pasiruošusi, privalo turėti pakankamai išteklių, dalyvauti programose.

Pagal optimistinį scenarijų D. Kreivys tikisi, kad Lietuva tikrąja organizacijos nare gali tapti per penketą metų. Jis tikino, kad pirmose bendradarbiavimo stadijose lėšų nereikės - Lietuva be jokių finansinių įsipareigojimų gaus mokslinę, techninę ir organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų, o po penketo ir daugiau metų, kada teks mokėti metinį mokestį, valstybėje bus kita padėtis.

Įstojus į EKA tektų mokėti visą nario mokestį – apie 10 mln. litų per metus.

„Tos lėšos, kurias mes sumokame, visą laiką grįžta per užsakymus. Viena EKA sąlygų – kad šalis, mokanti mokesčius, gebėtų per užsakymus pasiimti pinigus atgal“, - aiškino D. Kreivys.

Panašios nuomonės laikosi ir R. Kažys: „Būtų didelė prabanga šioje veikloje nedalyvauti. Visados būna pradinė investicija, o paskui - grįžtamasis ryšys. Kas iš to, jei būsime vienintelė tame nedalyvaujanti Europos šalis“.

1975 m. įkurta Europos kosmoso agentūra šiuo metu jungia 18 valstybių narių, jos tikslas – sujungti narių finansinius ir intelektinius išteklius bei koordinuoti pastangas kosmoso srityje įgyvendinant tam skirtas programas. EKA kuria palydovines technologijas ir susijusias paslaugas bei skatina Europos aukštųjų technologijų pramonės plėtrą.

Latvija bendradarbiavimo su EKA susitarimą pasirašė 2009 m., o Estija 2010 m. jau perėjo į glaudesnio bendradarbiavimo su EKA etapą – bandomąjį laikotarpį, kuriuo jau pradeda vykdyti EKA užsakymus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Mindaugas Jackevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(0)
30(0)
28(2)
22(0)
21(0)
20(6)
20(0)
Savaitės
101(19)
100(0)
82(0)
69(2)
Mėnesio
147(2)
147(13)
146(3)
142(12)
138(22)