Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulio paslaptys

Kaip reaguotume į nežemiškų būtybių signalą?

2011-08-09 (30) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (4085)
    Share

Įsivaizduokite, kad rytoj sužinote, jog užfiksuotas nežemiškos civilizacijos mums pasiųstas signalas. „Sakote neįmanoma? Ne visai taip“, – tinklalapyje „Discovery News“ rašo Ray Villardas.

Teisybė, kad praėjus daugiau kaip 50 metų, maždaug 100 nežemiško intelekto paieškos (angl. – „Search for Extra-Terrestrial Intelligence“ – SETI) programų Visatos platybėse proto brolių ar sesių kol kas taip ir nerado. Tačiau SETI mokslininkas Jillas Tarteris pabrėžia, kad, turint omenyje Paukščių Tako dydį, ištyrinėta dalis prilygsta kavos puodeliui iš visų Žemės vandenynų.

„Laikantis prielaidos, kad mūsų galaktikoje yra kitų technologiškai išsivysčiusių civilizacijų ir kad kai kurios jų, naudodamos radijo švyturius, bando užmegzti tarpžvaigždinį ryšį, reiktų klausti „kada“, o ne „ar“ šis signalas bus aptiktas“, – teigia R. Villardas.

Pavyzdžiui, statomas pasaulinis radijo teleskopų projektas, pavadinimu „Kvadratinio kilometro masyvas“ (angl. – „Square Kilometer Array“, SKA), kurį kuria tarptautinis konsorciumas, galėtų aptikti galingą impulsus siunčiantį švyturį, esantį bet kurioje galaktikos vietoje. Tačiau, anot jo, tokius signalinius švyturius galima klaidingai palaikyti anomaliai pulsuojančiomis neutroninėmis žvaigždėmis.

Tačiau neabejotinas dirbtinis signalas galiausiai turėtų būti užfiksuotas. Kai įsitikinus, kad Visatoje nesame vieni, atslūgs šokas ir baimė, užvirs atkaklios diskusijos, ar turėtume ateiviams pasiųsti atsakymą. Tačiau kas kalbės Žemės vardu?

Johnas Billinghamas iš SETI instituto ir Jamesas Benfordas iš „ Microwave Sciences“ Kalifornijoje teigia, kad laukiant šio „Dienos, kai sustojo Žemė“ momento, turime jau dabar surengti tarptautinį simpoziumą ir sutarti, ar turėtume atsakyti proto broliams ir kaip tai padaryti. Anot jų, kol tokia diskusija įvyks, turėtų būti įvestas moratoriumas bet kokioms žinučių nežemiškoms protingoms būtybėms transliacijoms.

Tai, kas iki šiol ištransliuota į kosmosą, yra gana nepavojinga: muzikos melodijos, sveikinimai anglų ir rusų kalbomis, „Facebook“ žinučių stiliaus tekstinės bylos ir šiuolaikiniai hieroglifai.

Pasak R. Villardo, iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad dėl bendravimo su kitomis civilizacijomis nerimaujama be pagrindo, turint omenyje, kad jų signalas greičiausiai atkeliautų iš už šimtų ar net tūkstančių šviesmečių.

„Taigi galaktikos dydis lemia didžiulius tarptautinių pokalbių „tarifus“, dėl to mintis, kad nežemiškos būtybės kada nors užmegs dvipusį pokalbį su mumis yra neįtikėtina. Nebent bus realizuota mokslinės fantastikos svajonė – galimybė plepėti didesniu nei šviesos greičiu. Tačiau paradoksas tas, kad atsakymo iš nežemiškų būtybių sulauktume dar prieš perduodant klausimą“, – rašo jis.

Toks pats dramatiškas yra ir kai kurių mokslininkų nerimas, kad transliacijos iš Žemės gali kelti grėsmę mūsų rūšiai. Astrofizikas Stephenas Hawkingas pateko į pirmuosius viso pasaulio laikraščių puslapius, kai pernai įspėjo, kad kontaktas su ateiviais gali būti pavojingas. S. Hawkingas citavo antropologinius pavyzdžius, kuomet labiau išsivystę civilizacijos sutriuškina menkesnę kultūrą.

„Tačiau tai labai supaprastinama, kai kalbama apie po kitomis saulėmis evoliucionavusius protus. S. Hawkingas apie nežemiškų civilizacijų mąstyseną ir papročius žino tiek pat, kiek ir bet kas kitas Žemėje. Naivu manyti, kad jie bus būtinai karingi arba altruistiški“, – teigia R. Villardas.

„Spėju, kad jie būtų bent jau smalsūs, nes, priešingu atveju, jie neišpūstų savo mokslo biudžeto tam, kad sukonstruotų siųstuvą. Tačiau smalsūs abejingumo prasme. Galiausiai tvirtinčiau, kad bet koks smalsių civilizacijų skaičius jau žino, kad mes čia, vien stebėdami priešais Saulę prakeliaujančią Žemę – taip pat, kaip NASA „Kepler“ kosminė observatorija dabar galaktikoje ieško į Žemę panašių planetų“, – rašo jis.

Anot jo, mažiau už mus technologiškai pažengę tolimųjų pasaulių astronomai taip pat galėjo spektroskopiškai ištyrinėti Žemės atmosferą ir nustatyti, kad ši tiesiog rėkte rėkia apie planetą, kurioje veši gyvybė.

Labiau išsivysčiusios civilizacijos galėtų išmatuoti mūsų miestų šviesų spindesį naktį. O Čikagos miesto dydžio radijo antenų tinklas galbūt jau aptiko blyškų televizijos, radijo ar radarų signalų šnibždesį, sklindantį iš planetos.

Tačiau reikia turėti omenyje, kad pastarasis eksperimentas būtų veiksmingas tik esant už kelių dešimčių šviesmečių, mat mūsų civilizacijoje radijo ryšio komunikacijos egzistuoja vos daugiau nei šimtmetį. Be to, šie signalai greitai susilpnėja ir susimaišo, taigi pasimeta galaktiniame radijo triukšme. Tai būtų tas pats, kaip triukšmingame oro uosto terminale išgirsti nukritusią monetą.

„Galiausiai, jei nežemiškos būtybės nerimauja dėl tų pačių dalykų kaip ir J. Billinghamas, J. Benfordas ir S. Hawkingas, galbūt niekas netransliuoja ir visi tik klausosi“, – tinklalapyje „Discovery News“ rašo R. Villardas.

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(2)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(1)
Komentarai (30)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
85(5)
51(0)
44(3)
31(2)
29(4)
28(0)
23(0)
22(2)
15(0)
15(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)