Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulio paslaptys

Ar bent įsivaizduojate, kas turėtų nutikti, kad visoje planetoje neliktų nė vienos gyvos ląstelės? Kolosalus energijos kiekis ir tiesiog neįtikėtinas scenarijus

2017-08-11 (0) Rekomenduoja   (19) Perskaitymai (1139)
    Share

Pirma egzoplaneta buvo atrasta 1988 m. Nuo tada aptikta daugiau nei 3 000 planetų už Saulės sistemos ribų. Manoma, kad apie 20 proc. į Saulę panašių žvaigždžių savo tinkamose gyventi zonose turi į Žemę panašių planetų. Dar nežinome, ar kurioje iš tų planetų yra gyvybės, apskritai nežinome, kaip atsiranda gyvybė. Ir net jei gyvybė atsirastų, ar ji išliktų?


©Shutterstock.com

Per visą istoriją Žemėje buvo mažiausiai penkis kartus išnykusi gyvybė.

Ilgai manyta, kad dinozaurai išnyko dėl asteroidų įtakos.

Mes, kaip Žemės gyventojai, kreipiame dėmesį į įvykius, kurie patiems grėstų išnykimu – klimato kaita, branduolinis karas ar ligos.

Taigi natūralu domėtis, dėl kokių priežasčių gyvybė išnyksta visoje planetoje, atliekami įvairūs tyrimai.

Tiriami ir vadinamieji lėtūnai (angl. tardigrade, dar vadinami vandens meškinais).

Tyrimai rodo, kad šiuos aštuonkojus mikroskopinius padarus ar į juos panašius gyvūnus būtų labai sunku išnaikinti Žemėje ar bet kokioje į Žemę panašioje planetoje.

Juos išnaikinti galėtų tik astrofizikos katastrofos, bet jos menkai tikėtinos.

Lėtūnas
©commons.wikimedia.org

Paskutiniai išlikę gyvi

Žinoma, kad lėtūnai yra išgyvenę ypač sunkiomis sąlygomis. Temperatūrai trumpam sumažėjus iki 133 laipsnių šalčio ar šoktelėjus iki 65 laipsnių karščio, jie išliktų.

Taip pat išliktų atmosferos slėgiui padidėjus daugiau nei 1 000 kartų, išliktų ir įmesti į vakuumą. Jie gali išgyventi iki 30 metų be maisto ir vandens, pajėgų atlaikyti netgi tūkstančiu standartinių radiacijos dozių (viena būtų mirtina daugumai žmonių).

Jie gyvena visoje planetoje, o galėtų išgyventi labai giliai vandenyne, Marianų lovyje aplink ugnikalnių angas ir panašiai. Išnykus ozono sluoksniui, žmonės žūtų nuo mirtino radiacijos kiekio, bet gyvenant vandenyno dugne, vanduo apsaugotų.

Buvo įdomu pasvarstyti, kokie kataklizmai visgi galėtų išnaikinti atspariuosius lėtūnus. Ar reikėtų išnaikinti visas gyvybės formas Žemėje? Paprasčiausias atsakymas – vanduo vandenynuose turėtų įkaisti iki virimo.

Žemėje tam reikėtų neįtikėtino kiekio energijos – 5,6 x 1 026 džaulių (pagal dabartinius lygius, tai atitiktų apie milijoną metų visos žmonijos pagaminamos energijos).

Taigi apsvarstykime astrofizikos įvykius, kurie išskirtų tokį protu sunkiai suvokiamą energijos kiekį.

Baisieji įvykiai

Pirmi ir labiausiai tikėtini trys kandidatai: asteroidų įtaka, supernova ir gama spindulių pliūpsniai.

Iš jų geriausiai žinomi asteroidai, per visą Žemės istoriją buvo nukritęs ne vienas. Mūsų Saulės sistemoje yra tik 17 kandidatų (įskaitant ir nykštukines planetas – Plutoną su Eride), užtektinai didelių, kad pagamintų tokį energijos kiekį.

Nagrinėdami asteroidų įtaką Žemei, galime paskaičiuoti pražūtingų įvykių dažnumo tikimybę, o tai būtų kartą kas 1 017 metų. Labai ilgas laiko tarpas, taigi tikimybė iš tiesų maža.

Supernova (didžiulis žvaigždžių sprogimas) išskiria milžinišką energijos kiekį – 1 044 džaulius, kurių pakaktų užvirinti vandenynus. Laimė, nuo supernovos iki planetos artėjanti energija sparčiai mažėja.

Taigi norint išnaikinti gyvybę Žemėje, reikėtų, kad supernova įvyktų už 0,013 šviesmečio. Artimiausia žvaigždė, išskyrus Saulę, yra Kentauro Proksima (Proxima Centauri), esanti už 4,25 šviesmečio (ir supernova joje praktiškai neįmanoma).

Galiausiai – gama spindulių pliūpsniai. Paslaptingi sprogimai, kurių metu susidaro didžiulis energijos kiekis.

Analizuojant šiuos pliūpsnius paaiškėjo, kad jie tik tokiu gali išnaikinti gyvybę į Žemę panašioje planetoje, jei jie prasidėtų per 42 šviesmečius, o spindulys eitų skersai planetos. Tokio įvykio tikimybė labai maža.

Apokalipsės nebus

Žinodami, kad apokaliptinių įvykių tikimybė menka, darome išvadą, kad lėtūnai išgyvens dar apie milijardą metų, kol Saulė išsiplės. Na paskutinė, visai mažai tikėtina galimybė – kad skrendanti žvaigždė išstumtų planetą iš orbitos.

Bet net tada prie ugnikalnių angų esantys lėtūnai dar ilgai išbūtų šilumoje, kol planetą užkliudytų kita žvaigždė.

Daugybė įvykių galėtų padaryti galą žmonių rasei, kita vertus, gyvybė yra neįtikėtinai gaji. Pradėję ieškoti gyvybės formų už Žemės ribų, turėtume tikėtis, kad jei gyvybė atsirado planetoje, turėtų būti išlikusių gyvų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(22)
Neverta skaityti!
(3)
Reitingas
(19)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Įdomiausi rubrikoje Pasaulio paslaptys
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

76(0)
64(3)
42(1)
30(6)
28(1)
26(0)
21(0)
20(1)
18(0)