Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulio paslaptys

Skaitmeniniai narkotikai: legalus "kaifas" ar vaikščiojimas palei bedugnės kraštą?

2009-10-26 (60) Rekomenduoja   (36) Perskaitymai (31603)
    Share

Pasaulyje jau egzistuoja ne viena technologija, kuria žmogus gali pakeisti savo vidinę būseną. Norint pasinaudoti kai kurioms iš jų, tereikia turėti tik kompiuterį ir stereo ausines. Ir ne tik - atsiranda gamintojų, tokią produkciją prilyginančių "nežalingiems narkotinių medžiagų analogams". Kas tai - linksmas žaidimas, ar rimta grėsmė žmonijai?

"Naudodami narkotikus galite išgyventi viską, tačiau nesuprasite nieko" (Eric Berne, 1910-1970)

Žmogus - savo nuotaikos vergas. Apmąstant šio aforizmo prasmę ir prisimenant nuosavą gyvenimo patirtį, taip ir tenka daryti įdomias išvadas. Viena iš jų - žmogaus emocinė ir psichinė būklė, kartu su fizine, vaidina labai svarbų vaidmenį ieškant atsakymo į pačius įvairiausius klausimus ir sprendžiant skirtingas problemas. Pavyzdžiui, šiandien galite jaustis žvalūs ir kupini jėgų, ir todėl niekas nesutrukdys jums praleisti šią dieną tiesiog puikiai - pasidalinti pozityvumo užtaisu su draugais, kolegomis, su malonumu užbaigti krūvą svarbių ir sudėtingų darbų.

Panagrinėkime antrąjį variantą. Kartais kyla pojūtis, tarsi pasaulis užpildytas žmonių ir aplinkybių, kurie 'aistringai' siekia apkartinti, arba geriausiu atveju ilgam sugadinti nuotaiką. Didelės ir mažos problemos, visų ir visumos keliamas nuovargis, amžini šio gyvenimo nusivylimai akimirksniu nuplauna sodrias spalvas, paversdami optimizmą ir žvalumą į kažką pilko ir nepatrauklaus. Ateina laikotarpiai, kai viskas krenta iš rankų, darbai nesiseka arba jų paprasčiausiai nesinori daryti. Tuo tarpu gyvenimas diktuoja savo taisykles, ir absoliučiai nesvarbu, kas ir kaip jaučiasi. Studentui vis vien teks eiti į eilinį egzaminą, o darbuotojui - atsiskaitinėti savo šefui.

Ilgus amžius žmonija ieškojo ir iki šiol tebeieško atsakymų į nepaprastus klausimus: kaip išmokti valdyti savo organizmą, kaip stimuliuoti jį atlikti tam tikrus veiksmus, ir kaip naudojant tokias priemones išspręsti įsiskaudėjusias provlemas - tiesiog pabėgti nuo jų, ar paprasčiausiai atsipalaiduoti. Tam tikros pažangos šioje srityje pasiekti vis gi pavyko. Šiandien specialistai gali kiekvienam iš mūsų pasiūlyti ištisą aibę stimuliavimo metodikų ir būdų, ir ne tik kūnui, bet ir sąmonei. Drauge su šiais atradimais žmogus išmoko paveikti savo organizmą įvairiausiomis medžiagomis. Rytais mes geriame kavą, kad įgautume jėgų; maitiname organizmą šokoladu, energetiniais gėrimais. Deja, kai kurie kovai su gyvenimo iššūkiais pasitelkia alkoholį ir narkotikus. Tai 100% atvejų prie nieko gero nepriveda.

Tiesa, apie narkotikus. Iš pirmo žvilgsnio, ši tema galbūt silpnai siejasi su mūsų tematika, tad plačiau apie pražūtingą narkotinių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai ir apie milijonus suluošintų šiuo gyvenimo užkratu nekalbėsime. Vietoj to pabandysime atskleisti vadinamųjų skaitmeninių narkotikų paslaptis - prieštaringai vertinamo mokslinės ir techninės pažangos produkto ir pačios visuomenės evoliucijos metu susiformavusios tendencijos ypatumus.

Pastaraisiais metais internetinėje bendruomenėje aktyviai aptarinėjamos labai savitos paslaugos, kurias komerciniu pagrindu kiekvienam pageidaujančiam teikia kelios skirtingų šalių kompanijos. Vienas tokių 'servisų' - "I-Doser" - užsiima prekyba specialiais garso įrašais, kuriuos klausant galima pajusti kai kurių labiausiai paplitusių narkotinių medžiagų poveikiui ekvivalentų efektą. Pasirinkti, pasirodo, yra iš ko: marichuana, heroinas, LSD. Šiuo tikslu vartotojui pakanka įprastinio kompiuterio, stereo ausinių, "dozių" rinkinys ir joms atkurti reikalinga programa. "Kaifuoti" naudojant asmeninį kompiuterį ir porą audiofailų?! Iš pirmo žvilgsnio, kvailesnės užmačios ir nesugalvosi. Tačiau ne viskas taip paprasta. Šios technologijos tam tikru laipsniu yra veiksmingos, tik neaiškus potencialus didžiausias galimas jų poveikis, saugumas žmogui ir tikslingumas. Be to, pasirodo, jog mokslininkų nuomonė šiuo klausimu dažnai skiriasi.

Skaitmeniniai narkotikai poveikį žmogui daro per vadinamuosius binauralinius ritmus - sudėtingą akustinį reiškinį, kurį viso pasaulio mokslininkai tiria jau ne vieną dešimtmetį. Apibendrinant vadinti binauralinius ritmus skaitmeniniais narkotikais (arba atvirkščiai) negalima. "I-Doser" analogiški produktai - tik viena iš šio efekto pritaikymo sferų, nieko daugiau.

Binauraliniai ritmai

Vokiečių mokslininkas eksperimentatorius Heinrichas Vilhelmas Dofe (Heinrich Wilhelm Dove) buvo pirmasis, kuris atrado ir teoriškai aprašė binauralinių ritmų arba dūžių reiškinį. Tai įvyko tolimais 1839 metais. Terminas "binauralinis" kilo iš dviejų lotyniškų žodžių: "auris" ir "bini", kurie atitinkamai reiškia "ausis" ir "pora".

Tam, kad būtų galima suprasti binauralinio efekto esmę, vertėtų įdėmiai įsiklausyti į choro dainavimą arba orkestro grojimą. Kai žmonių balsai arba muzikos instrumentų grojimo garsas susilieja į unisoną, galima aiškiai girdėti tono sulėtėjimus, kurie pulsuoja tam tikrų dažniu (greičiu).

Pagal mokslininkams žinomą taisyklę, vienas su kitu susiliejančių artimo dažnio garso srautų sukeliamas dūžių dažnis bus lygus garsų dažnių skirtumui. Kitaip tariant, jei į vieną ausį paduodamas 500Hz dažnio garsas, o į kitą - 515Hz, tai smegenys "girdės" 15Hz dažnio binauralinį ritmą. Būtina pastebėti, jog norint sukurti binauralinį efektą, dažnių skirtumas neturi viršyti 25-30Hz. Priešingu atveju efektas bus nepastebimas - bus girdimi tik du atskiri garsai. Tai vyksta dėl to, kad smegenys paprasčiausiai nespėja nustatyti šių garsų tarpusavio ryšio - fazių tarpusavio sąryšio skirtumas pasireiškia per daug greitai.

Reikšmės turi ne tik dažnių skirtumas, bet ir patys nešantieji dažniai. "Girdėti" binauralinius ritmus žmogus išmoko savo raidos ir evoliucijos metu. Kartu su mumis binauralinį efektą justi sugeba ir kai kurių rūšių gyvūnai. Viskas priklauso nuo gyvojo sutvėrimo kaukolės ir smegenų struktūros. Čia labai svarbų vaidmenį atlieka kaukolės smegenų ertmės dydis - nuo jos priklauso dažnių, kuriems esant organizmas gali girdėti binauralinius dūžius, diapazono plotis. Laikoma, jog žmogui viršutinė šio diapazono riba yra 1000Hz. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Kai kurie specialistai linkę teigti, jog binauralinius ritmus taip pat galima girdėti ir diapazone nuo 1000 iki 1500 hercų.

Tiesa, derėtų paminėti, jog greta panaudojimo sukuriant "skaitmeninius" narkotikus, binauraliniai ritmai taip pat sėkmingai taikomi tokiose sferose:

* mokymosi efektyvumo didinimas, atminties gebos pagerinimas;

* organizmo būsenos valdymas;

* kai kurių ligų gydimas, pažeistų smegenų zonų nustatymas;

* meditacija;

* atsipalaidavimas ir "greitas poilsis".

Žinomi atvejai, kai binauralinių ritmų metodikos pritaikomos mokymosi procese. Pavyzdžiui, savo laiku, vadovaujant žymiam psichologui Devon'ui Edrington'ui, Vašingtono (JAV) mokymo institucijų studentų tarpe buvo atliktas originalus eksperimentas. Paskaitų metu besimokančiųjų grupėms buvo duodamos ausinės, per kurias jie klausėsi binauralinių ritmų audioįrašų. Rezultatai pateisino lūkesčius - šie studentai egzaminus išlaikė daug geriau nei jų kursiokai, kurie eksperimente nedalyvavo.

Iš mokyklinio biologijos kurso yra žinoma, jog vykstant elektrocheminiams procesams, žmogaus smegenyse susidaro elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinį aktyvumą stebėti galima naudojant elektroencefalogramą. Pagal tam tikru konkrečiu momentu smegenyse dominuojančio virpesių dažnio reikšmę galima nustatyti organizmo būseną.

Mokslininkai ir medikai išskiria kelis tokių virpesių tipus:

Alfa ritmus galima stebėti, kai žmogus svajoja arba fantazuoja. Būsena, kada smegenyse dominuoja alfa bangos, labai dažnai vadinama pusiausvyros ir atsipalaidavimo būsena. Tokių ritmų virpesių diapazonas - nuo 8Hz iki 13,9Hz. Įdomu atkreipti dėmesį į tai, kad kai smegenyse trūksta alfa bangų, žmogus gali išgyventi stresą, depresijas, įvairiausių rūšių nerimastingumą. Alfa būsenoje svajonės ir svajos žmogaus sąmonėje gali pasireikšti ir išnykti valios pastangomis. Šiame dažnių diapazone susiformuojantys binauraliniai ritmai padeda organizmui pereiti į ramaus būdravimo būseną, padeda įsisavinti naują informaciją, duomenis, faktus.

Beta bangos yra vadinamos žvalumo ritmais. Jos dominuoja smegenyse, kai žmogus sukoncentruoja dėmesį į kokių nors uždavinių sprendimą. Deja, beta rimtmų perteklius gali tapti nerimo ir savotiško psichologinio diskomforto priežastimi. Šių bangų dažniai patenka į intervalą nuo 14Hz iki 24Hz. Susiformuojant beta bangoms, žmogus išgyvena pažinimo ir jaudulio būsenas. Šio diapazono ritmai leidžia pereiti į susikaupimo būseną, padeda lavinti atmintį.

Kai smegenyse dominuoja teta bangos (4-7,9 virpesių per sekundę), žmogus išgyvena "tarpinę" būseną, kažką panašaus tarp būdravimo ir miego. Nepaisant to, kad teta ritmų sukeliamas išgyvenimų ir prisiminimų srautas negali patekti į žmogaus sąmonę, jis gali daryti žymią įtaką naujų požiūrių ir santykių formavimuisi. Teta būsena iki šiol išlieka mažai ištirta, kadangi ją paprasčiausiai labai sudėtinga "pagauti". Ryškus teta ritmų pasireiškimas yra kūrybinio ir dvasinio įkvėpimo pojūtis. Tačiau, norint pasiekti išties efektyvų kūrybinį pakylėjimą, teta bangos turi derintis su kitų tipų ritmais.

Delta ritmų (dažnis iki 3,9Hz) buvimą galima stebėti miego metu. Jie taip pat aktyvuojasi tada, kai neaktyvios kitų tipų bangos. Daugumos ekspertų nuomone, delta bangos taip pat formuoja žmogaus pasąmonę. Taip pat žinoma, jog delta bangos leidžia žmonėms keistis informacija pasąmoniniame lygmenyje: tikriausiai mūsų tarpe yra ne vienas, kuriems teko pajausti tą patį, ką jaučia artimi žmonės, draugai. Būna atvejų, kai delta bangas galima stebėti netgi būdravimo būsenoje. Tokie sugebėjimai puikiai tinka kai kurių profesijų atstovams - psichologams, psichoterapeutams. Tačiau yra žinomi atvejai, kada tokia "dovana" žmonėms suteikdavo daugiau problemų nei naudos. Teta ir delta bangų diapazonuose pasireiškiantys binauraliniai ritmai gali iššaukti kūrybinį pakylėjimą, atsipalaidavimą, veikti kaip migdomoji priemonė.

Kai kurie ekspertai įsitikinę, jog nustatinėti žmogaus sąmonės būseną tik pagal elektromagnetinių virpesių tipą tam tikru laiko momentu nėra visiškai korektiška. Priežastis - labai sudėtinga smegenų struktūra, kuri leidžia daryti prielaidą apie vienalaikį didelio kiekio mišrių bangų tipų egzistavimą.

Atsižvelgiant į veiklos tipą, smegenyse vykstantys procesai gali "gyventi" tiek abiejuose pusrutuliuose, tiek kiekviename jų atskirai. Svarbu pažymėti, jog kai kuriais atvejais smegenų darbo efektyvumą galima padidinti abu pusrutulius "privertus" dirbti vienu dažniu. Laimei (arba atvirkščiai, deja) tokiais gebėjimais pasigirti gali ne kiekvienas normalus žmogus. Tirdami elektromagnetinių bangų atsiradimo smegenyse ir jų įtakos organizmui ypatumus, mokslininkai padarė išvadą, kad, panaudojant binauralinius ritmus, smegenis galima "nustatyti" reikiamam dažnių diapazonui, ir praktiškai rankiniu būdu formuoti jų bioelektrinį aktyvumą.

Svarbų vaidmenį populiarinant ir tiriant binauralinius ritmus suvaidino amerikiečių rašytojas-tyrinėtojas Robert'as Allan'as Monroe. Jo įkurtas Monroe institutas jau keli dešimtmečiai tiria ir kuria galvos smegenų pusrutulių dažnių sinchronizacijos naudojant garso bangas metodikas. Instituto sukurti produktai iki šiol laikomi šios srities etalonais.

Egzistuoja tvirtinimų, jog binauraliniai ritmai palankiai veikė žmogaus pasąmonę. Nepaisant to, taip būna ne visada. Priežastis - žmogaus neprisitaikymas tokiam poveikiui. Specialistai draudžia eksperimentuoti su tokiomis technologijomis vaikams, paaugliams ir sergantiems žmonėms. Kaip bežvelgsi, iš pirmo žvilgsnio nepavojinga pramoga gali lemti liūdnas pasekmes.

Šiandien iš binauralinių ritmų uždirbti bando daug kas. Kai kurie parduoda organizmo būsenai pagerinti skirtas paslaugas, kiti žada, jog pasinaudoję jų naujovėmis, pradėsite sapnuoti "įdomesnius" sapnus, o darbas taps efektyvesnis. Na, o itin prieštaringai vertinamas "I-Doser" gamintojas teigia, jog jie sukūrė paslaugą, sudarančią galimybę už pinigus įsigyti legalią alternatyvą narkotinėms medžiagoms. Beje, yra nemažai žmonių, kurie mano, jog tokia naujovė yra "naudinga visuomenei" - juk daugelis tikrų narkomanų gali "išsilaisvinti" nuo priklausomybės naujai realiai dozei ir organizmo poreikius tenkinti "elektroniniu" būdu. Tik va, iškyla klausimas: o kas, jei tokius dalykus iš interneto ims siųstis vaikai - pabandys elektroninį heroiną, o vėliau sumanys išbandyti ir tikrojo, "neskaitmenizuoto" pojūčio? Nėra įrodyta, jog binauraliniais ritmais sukeliamas narkotinis poveikis neiššauks priklausomybės. Būtent dėl šios priežasties visuomenei būtina suprasti, jog žaidimai su binauralinėmis technologijomis yra pavojingi.

Ar reikalingi mums "skaitmeniniai narkotikai"? Kai kas turės aiškią nuomonę; kai kas apie juos apskritai taip ir neišgirs. Nežiūrint į visus binauralinės technologijos privalumus ir šiek tiek prieštaringas galimybes, žmogus joms tiesioginio poreikio bent jau šiandien neturi. Juk mūsų protėviai ištisus tūkstančius metų gyveno ir džiaugėsi gyvenimu, buvo laimingi ir kūrė istoriją nestimuliuodami smegenų elektromagnetiniais virpesiais. Be to, smegenys juk nėra tiesiog kažkokia tai detalė, kurią prireikus galima pakeisti pagal garantinį susitarimą - joms teks veikti ilgus metus, tad geriau su jomis elgtis atsargiai.

.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(48)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(36)
Komentarai (60)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
49(0)
28(0)
28(2)
23(0)
19(2)
18(1)
14(3)
14(2)
Savaitės
70(0)
64(3)
Mėnesio
132(0)
123(6)
115(14)
113(0)
104(5)