Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pranešimai spaudai

Tobulėjančios dantų protezavimo technologijos

2017-11-03 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (785)
    Share

Dantų protezavimas – tai odontologijos sritis, svarbi žmogui tiek gyvybiškai, tiek ir psichologiškai. Dėl tam tikrų priežasčių netekus danties ar keleto dantų sutrinka kramtymo funkcija ir bendra žmogaus savijauta, gali imti varginti įvairūs tarties sutrikimai, taip pat atsiranda psichologinis diskomfortas, dingsta noras šypsotis, mažėja pasitikėjimas savimi.

Šiais laikais profesionalūs odontologai be jokio vargo gali atkurti ne tik trūkstamą dantį ar keletą jų, bet ir visą bedantį žandikaulį. Dėl modernių technologijų darbas atliekamas neskausmingai ir greitai, o protezuoti dantys savo forma, spalva ir dydžiu nė nesiskiria nuo natūralių.

Dantų protezavimas praeityje ir šiandien

Nuo klasikinio dantų protezavimo, kai dantys is esmės atkuriami funkciškai, atskiriamas estetinis protezavimas, kurio tikslas kuo tikroviškiau atkartoti esamus gretimus dantis, arba, jei atkuriama visa šypsena, padaryti ją kuo patrauklesnę ir natūraliau atrodančią.

Estetinis protezavimas skirtas atlikti šiek tiek smulkesnę dantų korekcijos funkciją – pakoreguoti jų formą ar spalvą, sąkandį, pašalinti tarpelius tarp dantų. Skiriamos šios estetinio protezavimo rūšys: vainikėliai ir daliniai vainikėliai, tiltiniai protezai iš cirkonio keramikos; įklotai ir užklotai; laminatės (venyrai); bemetalės keramikos restauracijos ant implantų. Estetinio dantų protezavimo procedūra pasirenkama, kai estetinio plombavimo ar dantų balinimo nepakanka, kad paciento estetiniai lūkesčiai būtų patenkinti. Paprastai tariant, estetinio protezavimo tikslas − patobulinti dantų (dažniausiai priekinių) išvaizdą, jų funkcionalumą.

Seniau dantų užpildui ir kitoms odontologinėms procedūroms naudotos tokios medžiagos kaip auksas, amalgama (gyvsidabrio ir metalų lydinys) ir kiti metalai, kuriuos dažniausiai padengdavo porceliano sluoksniu. Toks metalo keramikos gaminys būdavo patvarus, bet nepralaidus šviesai, dantys neatrodydavo natūraliai, o neoninėje šviesoje tokio danties vainikėlio išvis nebūdavo matyti. Negana to, metalo sąlytis su organiniais audiniais gali sukelti įvairių problemų, pvz.: dantenų uždegimą, alergiją, gali pakisti dantų spalva ar burnoje jaustis neįprastas skonis. Ant dantenų po vainikėliu atsiradusi juoda linija tik pablogindavo estetinį vaizdą. Esama tyrimų, įrodančių amalgamos ir silpnėjančio imuniteto ryšį. Dėl šių priežasčių bemetalė keramika ir porcelianas palaipsniui pakeičia odontologijoje naudotus metalus. Šiais laikais estetinis protezavimas gali būti atliktas naudojant cirkonį arba įvairias bemetalės keramikos rūšis, kurios tiksliau atkuria natūralių dantų struktūrą. Kitaip nei anksčiau naudotose amalgamose, tokiuose šiuolaikiniuose užpilduose nenaudojamas cheminis elementas gyvsidabris (Hg), kuris žmogaus organizmui yra toksiškas.

Susirūpinus estetine dantų, ypač priekinių, išvaizda, pacientams rekomenduojama bemetalė keramika ir cirkonio oksido restauracijos. Šių medžiagų naudojimas protezuojant išsprendžia tiek estetikos, tiek svetimkūnio probleminio priėmimo burnos ertmėje problemas, nes dantenos cirkonio oksido paviršius toleruoja geriau nei metalo. Minėtas medžiagas galima naudoti dedant pavienius dantų vainikėlius, tiltus, taip pat protezuojant visas dantų grupes. Tai modernus ir greitas būdas atnaujinti dantis, be to, ir visiškai saugus, nes naudojamos natūralios medžiagos.

Cirkonio oksido keramika.

Sparčiai populiarėjantis cirkonio oksido naudojimas odontologijoje medicinoje seniai nebėra naujiena − jau daugiau nei dvidešimt metų atliekamas klubo sąnario endoprotezavimas, kelio sąnario operacijos. Vis daugiau sudėtingiausių odontologinių gaminių pasaulyje gaminama iš cirkonio oksido keramikos − nuo pavienių vainikėlių karkasų iki implantų protezavimo atramų ir pačių implantų. Tokį populiarumą pirmiausia lėmė unikalios mechaninės išdegto cirkonio oksido savybės – ši medžiaga vadinama „keraminiu plienu“, bet iš tikrųjų ji net pranoksta daugelį plieno rūšių.

Cirkonio oksidu sėkmingai šalinami pavienių dantų defektai, atliekamas estetinis protezavimas. Tokio protezo pagrindą sudaro cirkonio oksido karkasas, kuris yra lengvas, tvirtas ir beveik atitinka natūralią danties spalvą. Uždėjus keramikos apvalkalą protezas atrodo itin natūraliai. Estetišką šypseną taip pat garantuoja medžiagos laidumas šviesai – tai sukuria natūralumo efektą, dantys atrodo kaip tikri. Negana to, kad cirkonis – itin tvirta, rūgštims ir dilimui atspari medžiaga, jis tinka metalams alergiškiems žmonėms, nes organizmo atmetimo reakcijų pasitaiko labai retai.

Dantis spausdinsime trimačiais spausdintuvais. O gal jau..?

Mokslo inovacijos tobulėja itin sparčiai, todėl sunku prognozuoti, kas dar bus sukurta ir pritaikyta medicinoje. Šiuo metu aktualiausia technologija kalbant apie ko nors pakeitimą, atnaujinimą ar padengimą – 3D spauda. Nenuostabu, kad kaip ir daugelyje kitų sričių, 3D spaudą norima pritaikyti ir odontologijoje. Kas nenorėtų, kad naujas dantis forma būtų identiškas senajam, o spalva nei pustoniu nesiskirtų nuo šalia esančių dantų?

Sluoksnis po sluoksnio, naudojant kokybišką medžiagą, 3D spausdintuvu sukuriamas naujas danties vainikėlis. Tokiu būdu pagaminti protezai yra tvirtesni, be to, jų paviršius gali būti suformuotas kaip tikro kaulo, todėl lengviau prigyja kūno audiniai. Belieka pasirinkti tinkamas medžiagas, kad būtų užtikrintas tokių dantų patvarumas, ir nustatyti jų sąveiką su milijonais mikroorganizmų, esančių burnos ertmėje. Atsižvelgiant į tai, jau tiriama 3D spausdintuvu sukurtų dantų produkcija su antimikrobinėmis savybėmis.

Taikant 3D technologiją jau kuriamos ir dantų tiesinimo plokštelės, plastikiniai laikini geros kokybės dantys. Taip pagaminamas unikalus, konkrečiam pacientui pritaikytas įtaisas, skirtas koreguoti netaisyklingą sąkandį, tarpelius tarp dantų, dėl tam tikrų priežasčių įgytą ar įgimtą dantų kreivumą. Šios plokštelės, priešingai nei breketai, yra lengvai išimamos, todėl neprireikia papildomų pastangų norint valgyti, gerti ar valytis dantis. Be to, jos gaminamos iš skaidrios medžiagos, todėl yra beveik nepastebimos. Ypatingomis progomis šias plokšteles galima visai išsiimti, nors, žinoma, to daryti nerekomenduojama.

3D technologijomis jau spausdinami įvairūs odontologiniai modeliai, skirti tiek pacientams, tiek odontologams, pvz., gidinei chirurgijai skirtas šablonas, pagamintas iš biomedžiagos, sumažina tikimybę kliudyti nervą, gerokai sutrumpina implantacijai skirtą laiką, gaunamas estetiškesnis protezavimo rezultatas, nes implantai įdedami idealioje, iš anksto numatytoje pozicijoje. Gaminami net ir visos burnos modeliai, kad odontologas technikas galėtų atlikti reikiamus veiksmus lyg paciento burnoje. NASA turi erdvėlaivių modelius, odontologai – burnų.

Lazeris taps nepakeičiamu dantų gydytojo instrumentu

Odontologijoje lazeriai pradėti naudoti 1998 m., kai po daugiau nei dešimtmetį trukusių tyrinėjimų kompanija „Biolase“ sukūrė ir pagamino pirmąjį lazerį, skirtą minkštiesiems ir kietiesiems burnos audiniams apdoroti. Lazeriai naudojami vietoj skalpelio, pjūklo, gręžtuvo ar kito medicininio įrankio. Taip pat lazeriai gali būti naudojami ir kaip diagnostikai – optinė koherencinė tomografija yra saugus būdas ištirti dantų ir dantenų būklę. Lazeriu galima apšvitinti danties šaknyje esančius dentino kanalėlius ir juos uždarant sumažinti danties jautrumą. Lazeriu pagreitinamas nervų atsinaujinimas, gydomi randai ir, žinoma, balinami dantys. Lazeris suteikia išties unikalių galimybių: įmanoma ne tik sustabdyti periodontito ligos progresavimą, bet ir pasiekti, kad atsinaujintų periodonto raištis, ištirpęs alveolės kaulas.

Minkštiesiems audiniams skirti lazeriai − tai instrumentai, kurie pjauna audinį ir paskatina hemostazę (kraujavimo stabdymą). Labai svarbi lazeryje esanti SuperPulse funkcija, kuri pertraukia lazerio energiją, todėl veikiamam audiniui leidžiama atsipalaiduoti, taip užkertamas kelias galimiems nekrozės (gyvo organizmo audinio ląstelių žuvimo) atvejams.

Dar vienas CO2 lazerių privalumas – mažesni randai, greičiau užsitraukiančios žaizdos, minimalus pooperacinis tinimas ir retesni edemos atvejai. Nesveikas audinys, paveiktas 10000 Nm lazerio (CO2 lazeris) spindulio, tarsi išgarinamas, kapiliarinės kraujagyslės, limfagyslės ir nervų galunėlės užveriamos. Po tokios procedūros audiniai nekraujuoja ir netinsta, jau tą pačią dieną žmogus gali įprastai valgyti, dirbti.

Tyrimai įrodė, kad dantys, gydyti lazeriu, atsparesni antriniam ėduoniui. Be to, prie lazeriu išvalytų danties audinių stipriau prisitvirtina plombavimo medžiagos, nes lazeriu preparuotos danties ertmės paviršius yra šiurkštesnis nei pašiauštas gręžimo turbina. Naujoji technologija suteikia ir naujas estetinės odontologijos galimybes. Lazeris taikomas ir tais atvejais, kai dantenos „užslenka“ ant danties, t. y., vadinamajai dantenų šypsenai koreguoti.

Lazerių pritaikymo medicinoje galimybės – beribės. Nekantriai laukiama, kada bus galima atlikti paprastus danties gręžimo veiksmus be burzgiančio, kaistančio grąžto ir be vietinės anestezijos – vien tik lazeriniu įrankiu. Toks procesas jau nebebus vadinamas gręžimu. Beje, lazerio įrenginys dirba be pacientus gąsdinančio garso − girdėti tik stuksenimas, todėl tai palengvina vaikų ir jautresnių suaugusiųjų gydymą. 

Nėra abejonės, kad 21-ojo amžiaus odontologijos profesionalai, pasitelkę visas modernias technologijas, taps šių laikų dantukų fėjomis ir grąžins žmonių veidams nepriekaištingas šypsenas. 

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(6)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Įdomiausi rubrikoje Pranešimai spaudai
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

47(2)
44(7)
40(3)
39(0)
33(3)
32(2)
29(4)
29(1)