Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos
 
 

Paieška archyve atlikta pagal tokius paieškos parametrus:

Rubrika: „Visos rubrikos“

Tipas: Visi įrašai

Laikotarpis: Neribotas

Rikiavimas: Naujausi pagal datą

Norėdami lengviau surasti dominantį įrašą, naudokitės archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijomis arba keiskite paieškos parametrus

visi straipsniai video
Archyvo rikiavimo ir rūšiavimo funkcijos
komentuojami skaitomiausi rekomenduojami naujausi
 
 
(0) 2007-07-11 2
Žemėlapyje pažymėtus Mėnulio objektus galima stebėti su mėgėjiškais teleskopais - žiūronais, artinančiais bent septynis kartus. Melsva spalva pažymėtos pagrindinės jūros, o salotine - krateriai. Žemėlapio viršuje pažymėta Šiaurė (N), o apačioje Pietūs (S). Reikia pažymėti, jog mėnulio libracijų dėka galima stebėti daugiau nei 50 % jo teritorijos. Mėnulis tarsi "pasisuka" truputi ir galima pamatyti tai jo pietinį, tai šiaurinį, tai vakarinį ar rytinį limbą...
(0) 2007-07-11 0
2006 metų rugpjūčio 1 dieną Mėnulis buvo apytiksliai 9 laipsniais kairiau ir žemiau Jupiterio, esančio Svarstyklių žvaigždyne. Pats Mėnulis šiuo laikotarpiu matomas Mergelės žvaigždyne.
(0) 2007-07-11 0
Kas iš mūsų nemėgsta pakeliauti po svečias šalis ir paskui tuo "nepasidžiaugti" visiems pažįstamiems?.. Dabar kelionės žemėje, kad ir į kokią egzotišką šalį, vistiek - nieko naujo. O jei kas pasiūlytų į kitą planetą? Pavyzdžiui į Marsą! Aišku kelionė kol kas virtuali, bet pakankamai intriguojanti. Šią galimybę mums suteikia puslapis Fotoausflug.de, kuriame į interaktyvią panoramą apjungta 1400 marsaeigio "Spirit" darytų nuotraukų. Tai 5 mėnesių trukmės f...
(1) 2007-07-11 0
Norit pažinti kosmosą, susipažinti su dangaus kūnais, stebėti kaip jie juda, tačiau neturite nei laiko, nei teleskopo? Ne bėda! Jums tokią galimybę suteikia programos "Celestia" kūrėjai.
(0) 2007-07-11 0
Kokiu būdu pagrindiniai elementai pasiekia besivystančias planetas? Jau rašėme apie pirmųjų žvaigždžių sprogimo sukeltas bangas, apie juodųjų skylių išsviestas dujas, o dabar tenka pakalbėti apie dar vieną galimą variantą - kometas. Kometos galėjo atnešti į Žemę pagrindinius elementus, reikalingus gyvybei atsirasti - tokią išvadą padarė mokslininkai, ištyrinėję kometos dulkes, kurias surinko zondas Stardust iš kometos Wild 2 uodegos. Pasirodė, kad kometose yra ...
(0) 2007-07-11 0
Anglijos aerokosminė įmonė EADS-Astrium naujo marsaeigio Bridget mėginimus Tenerifės saloje, prie užgesusio El Teide vulkano pradėjo 2006 metų pradžioje. Nepraėjus net geram pusmečiui, pranešama jog naujasis marsaeigis pasiruošęs vykti į Marsą. Tikimasi, jog Bridget bus pagrindinis naujos misijos į Marsą tyrimų prietaisas, galbūt pagaliau padėsiantis atsakyti į klausimą, buvo Marse gyvybė ar ne. Planuojama, jog misija įvyks 2011 metais, ir tai bus vienas iš Europos ...
(0) 2007-07-11 0
Vieno kilogramo naudingo krovinio pakėlimas į Žemės orbitą naudojant šiuolaikines raketas kainuoja dešimtis ir net šimtus tūkstančių litų. Kainos išties nemažos, dėl to mokslininkai ir inžinieriai nuolat ieško ekonomiškesnių būdų šiai užduočiai atlikti. Vienas galimų sprendimo būdų - "Slingatron". Tai yra specialus toroidinės formos įrenginys, kuris visą krovinį tiesiog... išmeta į orbitą. Kūrėjų teigimu, tokio tipo 40 metrų skersmens įrenginys 100kg už...
(0) 2007-07-11 0
Astronomijos mėgėjai ir toliau lepinami naujais atradimais, kuriuos "dovanoja" šiuolaikinės kosmoso stebėjimo technologijos. Šį sykį orbitinis teleskopas Spitzer padėjo aptikti pačią karščiausią iki šiol žinomą planetą, pavadintą HD 149026b. Jos paviršiaus temperatūra – lygiai 2040 laipsnių Celsijaus, kas beveik prilyksta nedidelių žvaigždžių temperatūrai. Palyginimui: karščiausia Saulės sistemos planeta Venera įkaitusi „tik“ iki 462 laipsnių.
(0) 2007-07-11 0
Pietų ašigalyje statomas „Ledo kubas“ (angl. IceCube Neutrino Detector) – tai gigantiškas mokslinis instrumentas, skirtas aptikti mažytėms dalelėms, kurios keliauja kosmosu ir planetas skrodžia kiaurai, - neutrinams. Tai „žinutės“, išsiųstos per kosmoso katastrofas, tokias kaip žvaigždžių sprogimai arba susiduriančios galaktikos.
„Detektoriaus tikslas – pasinaudoti neutrinais kaip naujovišku zondu tiriant didelės energijos astrofizinius procesus ir siekiant at...
(0) 2007-07-11 0
JAV erdvėlaivis „Atlantis”, pakilo iš JAV Kenedžio kosminio centro Floridoje į pirmąją 2007- ųjų metų misiją birželio 8 dieną. Erdvėlaivis kosminę orbitą pasiekė greičiau nei per 9 minutes nuo pakilimo, praneša NASA. Pakilimo metu jokių nesklandumų nebuvo užfiksuota, tačiau įėjus į kosminę orbitą ir ėmus apdoroti erdvėlaivio išorės nuotraukas, aptikta nedidelė atplaiša nuo išorinio izoliacijos sluoksnio virš kuro bakų saugyklos.
(1) 2007-07-11 0
Rusijos ir Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai pradėjo rengtis kol kas ilgiausiam eksperimentui, imituojančiam žmogaus kelionę į Marsą. Anot portalo „New Scientist”, pusantrų metų truksianti simuliacinė misija skirta atkurti izoliaciją ir nepatogumus, kuriuos astronautai patirtų maždaug dvigubai ilgesniame realiame skrydyje.
(7) 2007-07-11 3
Įsivaizduokite, kad esate nepažįstamoje patalpoje, kurioje visiškai tamsu, tik skraidžioja keletas vos spindinčių jonvabalių. Kaip keistai nuskambėtų, bet panašiai turi jaustis ir šiuolaikiniai astronomai, nes didžiosios Visatos dalies vis dar nepavyksta ne tik pažinti, bet ir stebėti. Apie tai, kad didžioji visatos dalis sudaryta iš paslaptingos, teleskopais nematomos medžiagos garsiai prabilta tik XX a. pabaigoje, nors pirmosios hipotezės pasigirdo dar prieš antrąjį pa...
(0) 2007-07-11 0
JWST (James Webb Space Telescope) bus didelis infraraudonųjų spindulių teleskopas, turintis 6,5 metrų pagrindinį veidrodį. Teleskopo išvedimas į orbitą planuojamas 2013 metams ir tikimasi, jog tai bus viena pagrindinių ateinančio dešimtmečio orbitinių observatorijų, kuria naudosis tūkstančiai astronomų visame pasaulyje. Pagrindinės užduotys - mūsų visatos gyvavimo fazių tyrimai - nuo pat Didžiojo Sprogimo iki mūsų Saulės sistemos susiformavimo ir evoliucijos.
(0) 2007-07-11 1
Jeigu domitės astronomija, aišku puikiai žinote NASA marsaeigių „Spirit“ ir „Opportunity“ vardus. Apie jų sėkmes ir nesėkmes jau daug kalbėta ir dar daugiau bus parašyta ateityje. Tačiau retai kada užsimenama apie kosminių aparatų kelionę į tolimas planetas. Tai juk nėra paprastas skrydis iš Vilniaus į Londoną. Štai apie tokias keliones specialiai mokymo tikslams Nasa sukūrė video filmuką, kuriame sumodeliuota galima kosmoso tyrinėtojo istorija...
(0) 2007-07-11 0
Bradas Schaeferis – Luizianos universiteto (JAV) astronomas, naudodamasis moderniosiomis technologijomis ir keliais akmenimis, nustatė senovinių molinių plokštelių kilmę. Jis nurodė tikslią vietą ir datą. Manoma, kad plokštelėse pavaizduoti žvaigždynai yra šiais laikais naudojamo zodiako variantas.