| Žurnalo naujienos | ||
(93)
2008-11-13
Iš pradžių gandai, vėliau straipsnis Verslo žiniose, o dabar jau ir oficialus patvirtinimas iš žurnalo redakcijos – kad ir kaip ši žinia skambėtų, bet deja, tai tiesa – kitais metais skaitytojai jau nebegalės džiaugtis tikrai solidžiu ir įdomiu naujausius mokslo atradimus publikuojančiu žurnalu.
>>
skaityti
| ||
| Žurnalo straipsniai | ||
| ||
(0)
2008-12-01
Semantinio pasaulinio tinklo vizija žurnale Scientific American pristatyta prieš šešerius metus: tai glaudžiai susijusių duomenų tinklas, kuris lengvai prieinamas bet kokiu kompiuteriu ar nešiojamuoju įrenginiu. Straipsnyje pateikiama pavyzdžių, kad semantinis tinklas iš tiesų vystosi, taip pat aprašomos svarbiausios jo architektūros detalės.
>>
skaityti
| ||
(0)
2008-12-01
Nuo tada, kai prieš 250 metų Karlas Linėjus pradėjo sistemingai klasifikuoti gyvus padarus, biologai, norėdami apibūdinti gyvūnus ir augalus, rėmėsi įvairiais jų požymiais – spalva, forma, kartais ir elgsena. Tiek tradiciniai, tiek šiuolaikiniai genetiniai metodai reikalauja gerų įgūdžių ir suryja marias laiko. Norint sukurti naują, paprastą genetine informacija paremtą metodą, pirmiausia reikia rasti trumpiausią rūšiai nustatyti tinkamą DNR atkarpą. Kitas žingsnis – sukurti atkarpų duomenų bazę. Ne už kalnų tas metas, kai, apkrauto jūrų uosto inspektorius, kalnų takeliu einantis keliautojas ar laboratorijoje dirbantis mokslininkas, į įtaisą įdėję kokio nors gyvio pavyzdį, galės akimirksniu nustatyti rūšį.
>>
skaityti
| ||
(1)
2008-12-01
Neuromokslininkai smegenų funkcijas tradiciškai tyrė stimuliuodami elektrodais ir registruodami konkrečios (dominančios) nervinės ląstelės veiklą. Tačiau šis metodas yra ne itin tikslus ir labai sunkina specifinių neuronų analizę. Kylanti nauja mokslo šaka – optogenetika derina genų inžineriją ir optiką. Naujieji metodai leidžia stebėti ir kontroliuoti neuronų grupes, taip pat išsamiai nagrinėti atskiras nervines grandines. Dar daug kas turi būti atrasta, tačiau optogenetikai numatoma šviesi ateitis.
>>
skaityti
| ||
(1)
2008-12-01
Daugeliui gyvybės formų būdingi apsauginiai šiluminio šoko baltymai (šaperonai) palaiko ląstelių gyvybinius procesus. Šios paprastos molekulės atsirado pačioje gyvybės aušroje ir yra būtinos jai palaikyti: atsirasti baltymams, padėti juos sunaikinti, saugoti jautrius baltymus nuo dažnos įtampos pirmykštėje aplinkoje, o ląsteles – nuo žalingų mutacijų padarinių. Vykstant įvairioms sąveikoms šaperonai paima kiekvienos ląstelės komponentų „pirštų atspaudus“, todėl jų vaidmuo labai reikšmingas imuniniam atsakui į vėžį bei ligų sukėlėjus. Šių baltymų terapijos metu slopinamos ir skatinamos įvairios natūralios jų funkcijos.
>>
skaityti
| ||
| Žurnalo rubrikos | ||
SPEKTRAS
NUOMONĖS
ĮŽVALGOS
KAIP TAI VEIKIA?
KLAUSKITE EKSPERTŲ
|
(
(