Apie | Visos naujienos | Straipsniai | RSS | Reklama | Kontaktai
 
JÅ«s esate Äia: Pradžia » Visos kategorijos » Spauda »
Scientific American
Apie žurnalą Prenumerata Reklama
Kontaktai
Archyvas
Žurnalo naujienos
(93) 2008-11-13
IÅ¡ pradžių gandai, vÄ—liau straipsnis Verslo žiniose, o dabar jau ir oficialus patvirtinimas iÅ¡ žurnalo redakcijos – kad ir kaip Å¡i žinia skambÄ—tų, bet deja, tai tiesa – kitais metais skaitytojai jau nebegalÄ—s džiaugtis tikrai solidžiu ir įdomiu naujausius mokslo atradimus publikuojanÄiu žurnalu. >> skaityti
Žurnalo straipsniai
(57) 2008-12-14
EinÅ¡teino bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad Visata prasidÄ—jo nuo Didžiojo Sprogimo singuliarumo – akimirkos, kai visa dabar stebima medžiaga buvo sutelkta viename begalinio tankio taÅ¡ke. Vis dÄ—lto ji neatsižvelgia į smulkiÄ…jÄ… kvantinÄ—s prigimties erdvÄ—laikio sandarÄ…, ribojanÄiÄ… didžiausias galimas medžiagos tankio ir gravitacijos jÄ—gos vertes. Kilpų kvantinÄ—s gravitacijos teorijoje erdvÄ— nagrinÄ—jama kaip mažyÄių „atomų†tinklas ir numatomas energijos kiekio, galinÄio užpildyti erdvÄ—s tÅ«rį, apribojimas. DÄ—l to vietoje Didžiojo Sprogimo ir singuliarumo bÅ«senos svarbiausiu įvykiu tampa Didysis AtÅ¡okimas. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Bendraujant labai svarbus pasitikėjimas. Kaip žmonės nusprendžia, ar pasikliauti nauju pažįstamuoju arba galimu verslo partneriu? >> skaityti
(1) 2008-12-01
Patobulėjus pirmajai medicininei pagalbai išgyvena vis daugiau sunkiai sužeistų žmonių, bet jie lieka luoši. Iki šiol rankų protezai tobulėjo lėtai, nes juos kurti yra brangu, o rinka gana maža. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Semantinio pasaulinio tinklo vizija žurnale Scientific American pristatyta prieš šešerius metus: tai glaudžiai susijusių duomenų tinklas, kuris lengvai prieinamas bet kokiu kompiuteriu ar nešiojamuoju įrenginiu. Straipsnyje pateikiama pavyzdžių, kad semantinis tinklas iš tiesų vystosi, taip pat aprašomos svarbiausios jo architektūros detalės. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Kol kas iÅ¡ DNR sudaryti loginiai elementai tesugeba žaisti žaidimÄ… Kryžiukai ir nuliukai in vitro, taÄiau gali ateiti laikai, kai jie veiks mÅ«sų kraujyje, kolektyviai priims medicininius sprendimus ir juos vykdys. >> skaityti
(1) 2008-12-01
Nors gamtoje galima aptikti daugybę pavyzdžių, kaip iš chaoso gimsta tvarka, antrasis termodinamikos dėsnis to neturėtų leisti. Naujas teorinis modelis išsprendžia šį paradoksą. Jis įrodo, kad antrasis termodinamikos dėsnis galioja ir gerokai nutolus nuo pusiausvyros. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Pasaulinio tinklo tyrimai suteiks galimybÄ™ geriau panaudoti jame saugomÄ… informacijÄ…, iÅ¡vengti tapatybÄ—s vagysÄių, pradÄ—ti permainas Å¡ioje srityje bei valdyti vis besipleÄianÄiÄ… mÅ«sų veiklÄ… tinkle. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Nuo tada, kai prieš 250 metų Karlas Linėjus pradėjo sistemingai klasifikuoti gyvus padarus, biologai, norėdami apibūdinti gyvūnus ir augalus, rėmėsi įvairiais jų požymiais – spalva, forma, kartais ir elgsena. Tiek tradiciniai, tiek šiuolaikiniai genetiniai metodai reikalauja gerų įgūdžių ir suryja marias laiko. Norint sukurti naują, paprastą genetine informacija paremtą metodą, pirmiausia reikia rasti trumpiausią rūšiai nustatyti tinkamą DNR atkarpą. Kitas žingsnis – sukurti atkarpų duomenų bazę. Ne už kalnų tas metas, kai, apkrauto jūrų uosto inspektorius, kalnų takeliu einantis keliautojas ar laboratorijoje dirbantis mokslininkas, į įtaisą įdėję kokio nors gyvio pavyzdį, galės akimirksniu nustatyti rūšį. >> skaityti
(1) 2008-12-01
Neuromokslininkai smegenų funkcijas tradiciÅ¡kai tyrÄ— stimuliuodami elektrodais ir registruodami konkreÄios (dominanÄios) nervinÄ—s lÄ…stelÄ—s veiklÄ…. TaÄiau Å¡is metodas yra ne itin tikslus ir labai sunkina specifinių neuronų analizÄ™. Kylanti nauja mokslo Å¡aka – optogenetika derina genų inžinerijÄ… ir optikÄ…. Naujieji metodai leidžia stebÄ—ti ir kontroliuoti neuronų grupes, taip pat iÅ¡samiai nagrinÄ—ti atskiras nervines grandines. Dar daug kas turi bÅ«ti atrasta, taÄiau optogenetikai numatoma Å¡viesi ateitis. >> skaityti
(1) 2008-12-01
Daugeliui gyvybÄ—s formų bÅ«dingi apsauginiai Å¡iluminio Å¡oko baltymai (Å¡aperonai) palaiko lÄ…stelių gyvybinius procesus. Å ios paprastos molekulÄ—s atsirado paÄioje gyvybÄ—s auÅ¡roje ir yra bÅ«tinos jai palaikyti: atsirasti baltymams, padÄ—ti juos sunaikinti, saugoti jautrius baltymus nuo dažnos įtampos pirmykÅ¡tÄ—je aplinkoje, o lÄ…steles – nuo žalingų mutacijų padarinių. Vykstant įvairioms sÄ…veikoms Å¡aperonai paima kiekvienos lÄ…stelÄ—s komponentų „pirÅ¡tų atspaudus“, todÄ—l jų vaidmuo labai reikÅ¡mingas imuniniam atsakui į vėžį bei ligų sukÄ—lÄ—jus. Å ių baltymų terapijos metu slopinamos ir skatinamos įvairios natÅ«ralios jų funkcijos. >> skaityti
Žurnalo rubrikos

SPEKTRAS

Primatų tyrimai

Alzheimerio liga – smegenų diabetas

Viršgarsinės pulsacijos galia

Sukelkite triukšmą

Ne tarÅ¡us – žaliasis kuras

NUOMONÄ–S

Michael Shermer
Å ventasis mokslas
Ar emergentizmas gali išsklaidyti redukcionizmo kerus ir grąžinti gamtai dvasingumą?

ĮŽVALGOS

Adam Hinterthuer
AbejonÄ—s dÄ—l plastiko saugumo
Prieš dešimtmetį buvo iškeltas klausimas: ar vaikiški buteliukai, akinių lęšiai ir kiti plastiko gaminiai, kurių sudėtyje yra bisfenolio A, žalingi? Klausimo autorė Patricija Hant vis dar bando į jį atsakyti.

KAIP TAI VEIKIA?

Mikrobangų krosnelės

KLAUSKITE EKSPERTŲ

Kaip veikia genų terapija?
Atsako kadenciją baigiantis Amerikos genų terapijos bendrijos prezidentas Arturas Ninhuisas.

Kodėl sužiedėja duona?
Atsakymą siūlo Džeimsas Bimileris, mitybos mokslo ekspertas ir Perdju universiteto garbės profesorius.