Apie | Visos naujienos | Straipsniai | RSS | Reklama | Kontaktai
 
 

Statistika

Pradžia » Visos kategorijos » Spauda » Scientific American
Žurnalo naujienos
(93) 2008-11-13
Iš pradžių gandai, vėliau straipsnis Verslo žiniose, o dabar jau ir oficialus patvirtinimas iš žurnalo redakcijos – kad ir kaip ši žinia skambėtų, bet deja, tai tiesa – kitais metais skaitytojai jau nebegalės džiaugtis tikrai solidžiu ir įdomiu naujausius mokslo atradimus publikuojančiu žurnalu. >> skaityti
Žurnalo straipsniai
(57) 2008-12-14
Einšteino bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad Visata prasidėjo nuo Didžiojo Sprogimo singuliarumo – akimirkos, kai visa dabar stebima medžiaga buvo sutelkta viename begalinio tankio taške. Vis dėlto ji neatsižvelgia į smulkiąją kvantinės prigimties erdvėlaikio sandarą, ribojančią didžiausias galimas medžiagos tankio ir gravitacijos jėgos vertes. Kilpų kvantinės gravitacijos teorijoje erdvė nagrinėjama kaip mažyčių „atomų” tinklas ir numatomas energijos kiekio, galinčio užpildyti erdvės tūrį, apribojimas. Dėl to vietoje Didžiojo Sprogimo ir singuliarumo būsenos svarbiausiu įvykiu tampa Didysis Atšokimas. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Bendraujant labai svarbus pasitikėjimas. Kaip žmonės nusprendžia, ar pasikliauti nauju pažįstamuoju arba galimu verslo partneriu? >> skaityti
(1) 2008-12-01
Patobulėjus pirmajai medicininei pagalbai išgyvena vis daugiau sunkiai sužeistų žmonių, bet jie lieka luoši. Iki šiol rankų protezai tobulėjo lėtai, nes juos kurti yra brangu, o rinka gana maža. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Semantinio pasaulinio tinklo vizija žurnale Scientific American pristatyta prieš šešerius metus: tai glaudžiai susijusių duomenų tinklas, kuris lengvai prieinamas bet kokiu kompiuteriu ar nešiojamuoju įrenginiu. Straipsnyje pateikiama pavyzdžių, kad semantinis tinklas iš tiesų vystosi, taip pat aprašomos svarbiausios jo architektūros detalės. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Kol kas iš DNR sudaryti loginiai elementai tesugeba žaisti žaidimą Kryžiukai ir nuliukai in vitro, tačiau gali ateiti laikai, kai jie veiks mūsų kraujyje, kolektyviai priims medicininius sprendimus ir juos vykdys. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Nors gamtoje galima aptikti daugybę pavyzdžių, kaip iš chaoso gimsta tvarka, antrasis termodinamikos dėsnis to neturėtų leisti. Naujas teorinis modelis išsprendžia šį paradoksą. Jis įrodo, kad antrasis termodinamikos dėsnis galioja ir gerokai nutolus nuo pusiausvyros. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Pasaulinio tinklo tyrimai suteiks galimybę geriau panaudoti jame saugomą informaciją, išvengti tapatybės vagysčių, pradėti permainas šioje srityje bei valdyti vis besiplečiančią mūsų veiklą tinkle. >> skaityti
(0) 2008-12-01
Nuo tada, kai prieš 250 metų Karlas Linėjus pradėjo sistemingai klasifikuoti gyvus padarus, biologai, norėdami apibūdinti gyvūnus ir augalus, rėmėsi įvairiais jų požymiais – spalva, forma, kartais ir elgsena. Tiek tradiciniai, tiek šiuolaikiniai genetiniai metodai reikalauja gerų įgūdžių ir suryja marias laiko. Norint sukurti naują, paprastą genetine informacija paremtą metodą, pirmiausia reikia rasti trumpiausią rūšiai nustatyti tinkamą DNR atkarpą. Kitas žingsnis – sukurti atkarpų duomenų bazę. Ne už kalnų tas metas, kai, apkrauto jūrų uosto inspektorius, kalnų takeliu einantis keliautojas ar laboratorijoje dirbantis mokslininkas, į įtaisą įdėję kokio nors gyvio pavyzdį, galės akimirksniu nustatyti rūšį. >> skaityti
(1) 2008-12-01
Neuromokslininkai smegenų funkcijas tradiciškai tyrė stimuliuodami elektrodais ir registruodami konkrečios (dominančios) nervinės ląstelės veiklą. Tačiau šis metodas yra ne itin tikslus ir labai sunkina specifinių neuronų analizę. Kylanti nauja mokslo šaka – optogenetika derina genų inžineriją ir optiką. Naujieji metodai leidžia stebėti ir kontroliuoti neuronų grupes, taip pat išsamiai nagrinėti atskiras nervines grandines. Dar daug kas turi būti atrasta, tačiau optogenetikai numatoma šviesi ateitis. >> skaityti
(1) 2008-12-01
Daugeliui gyvybės formų būdingi apsauginiai šiluminio šoko baltymai (šaperonai) palaiko ląstelių gyvybinius procesus. Šios paprastos molekulės atsirado pačioje gyvybės aušroje ir yra būtinos jai palaikyti: atsirasti baltymams, padėti juos sunaikinti, saugoti jautrius baltymus nuo dažnos įtampos pirmykštėje aplinkoje, o ląsteles – nuo žalingų mutacijų padarinių. Vykstant įvairioms sąveikoms šaperonai paima kiekvienos ląstelės komponentų „pirštų atspaudus“, todėl jų vaidmuo labai reikšmingas imuniniam atsakui į vėžį bei ligų sukėlėjus. Šių baltymų terapijos metu slopinamos ir skatinamos įvairios natūralios jų funkcijos. >> skaityti
Žurnalo rubrikos

SPEKTRAS

Primatų tyrimai

Alzheimerio liga – smegenų diabetas

Viršgarsinės pulsacijos galia

Sukelkite triukšmą

Ne taršus – žaliasis kuras

NUOMONĖS

Michael Shermer
Šventasis mokslas
Ar emergentizmas gali išsklaidyti redukcionizmo kerus ir grąžinti gamtai dvasingumą?

ĮŽVALGOS

Adam Hinterthuer
Abejonės dėl plastiko saugumo
Prieš dešimtmetį buvo iškeltas klausimas: ar vaikiški buteliukai, akinių lęšiai ir kiti plastiko gaminiai, kurių sudėtyje yra bisfenolio A, žalingi? Klausimo autorė Patricija Hant vis dar bando į jį atsakyti.

KAIP TAI VEIKIA?

Mikrobangų krosnelės

KLAUSKITE EKSPERTŲ

Kaip veikia genų terapija?
Atsako kadenciją baigiantis Amerikos genų terapijos bendrijos prezidentas Arturas Ninhuisas.

Kodėl sužiedėja duona?
Atsakymą siūlo Džeimsas Bimileris, mitybos mokslo ekspertas ir Perdju universiteto garbės profesorius.