Iš pradžių gandai, vėliau straipsnis Verslo žiniose, o dabar jau ir oficialus patvirtinimas iš žurnalo redakcijos – kad ir kaip ši žinia skambėtų, bet deja, tai tiesa – kitais metais skaitytojai jau nebegalės džiaugtis tikrai solidžiu ir įdomiu naujausius mokslo atradimus publikuojančiu žurnalu. >>
skaityti
Ilgai laukus, pagaliau baigiame sulaukti - pirmasis žurnalo "Scientific American" numeris jau sumaketuotas ir atiduotas į spaustuvę. Kitą savaitę galėsite pasidžiaugti šiuo spalvotu ir tikrai įdomiu žurnalu. Kokias temas jame surasite, galite peržiūrėti mūsų portalo skiltelėje "Scientific American". Toliau - žodis žurnalo redakcijai. >>
skaityti
Susprogdinti atominę bombą reikštų sužaloti ir nužudyti daugybę žmonių. Vis dėlto visuomenė yra linkusi tai primiršti. Tepraėjo 60 metų nuo tada, kai JAV numetė dvi siaubingas bombas Japonijoje ir vos 15 metų nuo šaltojo karo tarp JAV ir SSRS pabaigos, o vyriausybių pasižadėjimas vengti branduolinio karo, atrodo, pamažu ima blėsti. >>
skaityti
Einšteino bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad Visata prasidėjo nuo Didžiojo Sprogimo singuliarumo – akimirkos, kai visa dabar stebima medžiaga buvo sutelkta viename begalinio tankio taške. Vis dėlto ji neatsižvelgia į smulkiąją kvantinės prigimties erdvėlaikio sandarą, ribojančią didžiausias galimas medžiagos tankio ir gravitacijos jėgos vertes. Kilpų kvantinės gravitacijos teorijoje erdvė nagrinėjama kaip mažyčių „atomų” tinklas ir numatomas energijos kiekio, galinčio užpildyti erdvės tūrį, apribojimas. Dėl to vietoje Didžiojo Sprogimo ir singuliarumo būsenos svarbiausiu įvykiu tampa Didysis Atšokimas. >>
skaityti
Ilgą laiką netilstančios kalbos ir diskusijos apie tai, jog Lietuvoje skiriamas per mažas dėmesys mokslui, pagaliau trūksta normalių, šiuolaikiškų spaudos leidinių mokslo populiarinimui, subrandino labai gražų vaisių - jau ne už kalnų pas mus pasirodys labai populiariaus pasaulyje mokslo naujienų žurnalo "SCIENTIFIC AMERICAN" lietuviška versija. >>
skaityti
Kaip jau tapo įprasta, pristatome naujausią žurnalo "Scientific American lietuviškas leidimas" numerį. Jis jau platinamas prekybos vietose, o trumpą straipsnių anotaciją ir rubrikų apžvalgas galite surasti mūsų svetainėje. Kuo gi nudžiugins pirmasis kalendorinio pavasario numeris? >>
skaityti
Ekologų skatinama ir liaupsinama, daugelio energetikų vadinama neefektyvia ir nerealia dabartinėms reikmės atsinaujinančių šaltinių ekologiška energetika sukelia aibes diskusijų tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Nors ekologinė energetika vienu mostu nepakeis visų dabar naudojamų energijos šaltinių, tačiau jos perspektyvos yra labai viliojančios - iki 2050 m. saulės energijos vartojimas galėtų padėti JAV (ir kitoms panašioje geografinėje situacijoje esančioms valstybėms) tapti nepriklausomoms nuo naftos iš užsienio ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį. >>
skaityti
Atspindžio neuronų sistemos tyrimai gali atskleisti autizmo priežastis ir padėti tyrėjams sukurti naujus būdus šiam sutrikimui diagnozuoti ir gydyti. >>
skaityti
Pirmąją mėnesio savaitę mes paprastai pristatome naują "Scientific American" žurnalo numerį – ne išmintis ir šis mėnuo. Portalo lankytojai galėjo pastebėti, jog informacija apie naujo numerio straipsnius pas mus publikuota jau penktadienį, tačiau pristatymą išleidžiame tik dabar. Taip nusprendėme todėl, kad savaitgalį lankytojų paprastai sumažėja ir kad pristatymas „nepaskęstų“ naujienose, jį publikuojame prieš pat naujos savaitės pradžią. >>
skaityti
Na štai, jau galime į Jūsų rankas atiduoti ir antrąjį lietuviškojo Scientific American numerį. Prekybos vietose jis pasirodė lapkričio 5-ąją, tokios tvarkos laikysimės ir toliau: naują numerį rasite pirmąją kiekvieno mėnesio darbo dieną. Tikimės, kad Jums patiks pokyčiai, kuriuos jame rasite – Jūsų pageidavimu pakeitėme šriftą, pagerinome maketą, tobuliname jį ir toliau, todėl trečiasis, gruodžio numeris, tikimės, bus dar gražesnis. >>
skaityti
NASA ir korporacija Lockheed Martin kuria kosminio transporto sistemą, kuri 2020 m. gabens žmones į Mėnulį ir atgal. Erdvėlaivis Orion – vienas iš pagrindinių programos Constellation komponentų. Pagal ją tobulinamos ir įsibėgėjimo pakopos bei įvairūs palaikymo moduliai. Constellation-Orion programa kai kuriais bruožais primena XX a. 7 dešimtmečio Apollo Mėnulio programą. Vis dėlto ji leis ne tik pasiekti Mėnulį, bet bus pritaikoma ir kitoms pilotuojamoms bei nepilotuojamoms misijoms. >>
skaityti
Tik palyginti siauras transporto istorijos specialistų bei mėgėjų ratelis žino apie nacistinės Vokietijos planus visą Europos ir Azijos žemyną išraizgyti itin plačios vėžės geležinkelio tinklu. Šis projektas buvo kur kas grandioziškesnis, techniškai sudėtingesnis už sėkmingai įvykdytą automobilių greitkelių projektą, tačiau realiai nė nepradėtas įgyvendinti. >>
skaityti
Galingiausia iš visų kada nors užregistruotų Saulės audrų įvyko 1859 m. Dangų užliejusios pašvaistės buvo matomos ir toli pietuose esančiuose Karibuose, magnetinių kompasų rodyklės chaotiškai sukiojosi, o telegrafai sugedo. Ledynų kernai rodo, kad tokio masto Saulės dalelių pliūpsnis būna retai – vidutiniškai kas 500 metų. Tačiau net ir mažesnės, kas 50 m. vykstančios audros galėtų „iškepti“ palydovus, sutrikdyti radijo stočių darbą ir nutraukti tarpžemyninį ryšį. Įvertinus tokio įvykio kainą, tampa aišku, kad reikalinga nuolatinė Saulės stebėsena ir geresnė palydovų bei elektros linijų apsauga. >>
skaityti
Lietuvoje apie tai nedaug kalbama, tačiau Europoje jau verda aršios aistros tarp Europos Sąjungos politikos šalininkų ir organizacijų, norinčių legalizuoti didžiuosius vilkikus („gigalinerius“). >>
skaityti
(93)
2008-11-13
(
