Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Bendrieji raktažodžiai

Hibridinių embrionų kūrėjams - užuominos apie mirtiną virusą

2007-09-27 (8) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1217)
    Share

Mėnesio pradžioje publikavome naujieną apie tai, jog D.Britanijoje nerimsta aistro dėl leidimų išvadimo hibridinių embrionų kūrėjams, pasirengusiems apjungti žmogaus ir gyvūnų ląsteles. Paaiškėjo, jog nesiliaujant visuomenės ir gydytojų spaudimui, Jungtinės Karalystės reguliavimo institucijos iš esmės susitarė leisti kurti žmogaus ir gyvūno embrionų hibridus ir naudoti juos tyrimų tikslais, skelbia BBC. Tačiau naivu būtų tikėtis, jog embriono ląstelės bus tinkamos panaudoti gydymui, abejoja bioteisės ekspertė doc. Agnė Širinskienė. Pateikiame pilną lietuvių mokslininkės komentarą šia tema.

Ketinimas kurti žmogaus ir gyvūno hibridus gali būti labai viliojantis mokslininkus jau vien dėl to, kad kiekvienam mokslininkui visada smagu patirti atradimo džiaugsmą. Tačiau prieš patiriant atradimo džiaugsmą pirmiausiai tenka atsakyti į visą eilę keblių ir neišvengiamų klausimų, - teigia vtv.lt kalbinta MRU doc. A. Širinskienė.

Tikrai naivu būtų tikėtis, kad žmogaus ir gyvūno hibrido embriono ląstelės bus tinkamos panaudoti gydymui jau vien dėl imuninės reakcijos į žmogaus organizmui svetimas hibridines ląsteles, pastebi A. Širinskienė.

Net dabar, naudojant EKL kultūrų auginimui gyvulinės kilmės terpes, dažnai yra stebima padidėjusi gyvūnų platinamų zoonozių rizika. Ji dar labiau išaugtų kuriant hibridus. Kas įvyktų jei prasidėtų įvairių gyvūnų ligų sukelėjų mutacijos? Ar neturėsime antro viruso panašaus į ŽIV? Labai sunku įsivaizduoti, kad hibridų kūrimas pateisins lūkesčius panaudoti hibridus vaistų toksiškumo tyrimams ir pan. Juk pacientai, kuriems vėliau bus naudojami vaistai, nebus hibridai, tad jų metaboliniai procesai gali vykti kitaip, tad tokiu būdu ištirto vaisto saugumas bus daugiau nei abejotinas.

Galiausiai, net jei pavyktų hibridines KL panaudoti gydymui, kiltų klausimas, kaip bus užtikrintas paciento privatumas, juk jam reikės atlikti aibes tyrimų.Tikėtina netgi ir tai, jog hibridinėmis KL gydytas asmuo taptų stigmatizuotas visuomenėje. Dėl visų šių faktų neišvengiamai susidaro įspūdis, jog žmogaus ir gyvūno hibrido kūrimas, vieną kartą įteisintas, galit tapti savitiksliu mokslu dėl paties mokslo ir bandymu tik dėl to, kad būtų pabandyta.

Tikrąja žmogaus ir gyvūno kūrimo priežastimi vistik norėtųsi laikyti žmogaus kiaušialąsčių trūkumą eksperimentų bei reprodukcinių technologijų (pvz. dirbtinio apvaisinimo) rinkoje, teigia bioteisės ekspertė. Kadangi kiaušialąsčių paėmimas kelia nemažą riziką moters sveikatai, o atskirais atvejais - net gyvybei, moterys nėra motyvuotos atiduoti savo kiaušialstes. Anglijoje, kuri ir siekia įteisinti žmogaus ir gyvūno hibridų kūrimą, anksčiau šį stygių bandyta spręsti įvairiai, netgi sukuriant prielaidas Rytų Europos moterų išnaudojimui.

Panašu, kad nepavykus kiaušialąsčių stygiaus klausimo išspręsti imtasi drastiškiausių priemonių — embrioną kuriant eksperimentų tikslu naudoti gyvūnų kiaušialąstes. Kita vertus, Anglija, skirtingai nei Lietuva ir daugelis kitų ES valstybių, nėra Ovjiedo konvencijos narė. Ši konvencija žmogaus ir gyvūno hibrido kūrimą draudžia.

Tačiau bene svarbiausia problema, doc. A. Širinskienės teigimu, susijusi su žmogaus ir gyvūno hibridų kūrimu, yra etinio pobūdžio. Žmogaus genomo modifikavimas įterpiant gyvūno genetinę informaciją pažeidžia žmogaus orumą. Juk žmogaus genomas - jo skirtingumo nuo kitos kūrinijos pagrindas, simboliškai vienijantis žmogų su visomis anksčiau gyvenusių žmonių kartomis.

BBC skelbia, kad Britanijos mokslininkai nori sukurti hibridinius embrionus sujungdami žmogaus ląsteles ir gyvūno kiaušinėlius siekdami išgauti kamienines ląsteles. Po to per 14 dienų embrionai būtų sunaikinami.

Ląstelės sudaro pagrindinius konstrukcinius kūno vienetus ir yra pajėgios tapti bet kuriuo audiniu. Todėl jos yra ypatingai svarbios atliekant tyrimus.

Šiuo metu mokslininkai naudoja žmogaus kiaušinėlius, liekančius po nevaisingumo gydymo, tačiau jų atsargos yra menkos, o kokybė dažnai ne itin gera.

Dvi mokslininkų grupės – Londono universiteto Karališkojo koledžo ir Niukastlio universiteto – Jau pateikė prašymus HEFA naudoti hibridinius embrionus.

Individualūs šių prašymų svarstymai numatomi lapkričio mėnesį. Tikimasi, kad prašymų pateiks ir daugiau mokslininkų.

Plačiau apie  pačią hibridinių embrionų kūrimo idėją skaitykite čia.

www.vtv.lt

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (8)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai
Su turiniu susijusios žymės:

Įdomiausi

Paros
40(5)
25(7)
24(1)
23(3)
18(1)
18(3)
17(0)
16(2)
14(0)
13(0)
Savaitės
113(20)
60(0)
Mėnesio
139(14)
113(20)
110(4)
109(15)
106(13)