Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

V. Būdienė: žmonės stoja ten, kur pigiau

2011-08-24 (1) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (586)
    Share

Politikai turėtų pagalvoti, kaip sušvelninti kainų skirtumus tarp skirtingų studijų programų, mat dabar studijų populiarumą nulemia jų kaina.

Tokios pozicijos laikosi prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė. Interviu DELFI Dalios Grybauskaitės patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais sakė nedramatizuojanti veržimosi studijuoti socialinių mokslų – esą patys stojantieji visada žino geriau, ko jiems reikia.

Kas Jus nustebino šių metų priėmimo į aukštąsias rezultatuose?

Pagal valstybės finansuojamas studijų kryptis, socialiniai, technologiniai mokslai surinko maždaug po 33 proc. krepšelių. Valstybės nefinansuojamose vietose stojimas visiškai kitoks – net apie 70 proc. mokėsiančių už mokslą yra socialiniuose moksluose. Tai, ko gero, rodytų, jog kai reikia mokėti pinigus, visi stoja ne ten, kur norėtų, o ten, kur pigiau, kas šiaip nėra labai gerai. Sakome, norime būti aukštųjų technologijų šalimi, tačiau visi renkasi ten, kur pigiau studijuoti.

Kita vertus, geriau turėti aukštąjį išsilavinimą, negu jo neturėti. Tad, ko gero, nugalėjo racionalus, ekonomiškai paskaičiuota mūsų piliečių pasirinkimas.

Būtų žymiai paprasčiau rinktis, kur studijuoti, jei kainos būtų daugmaž apylygės.

Siūlote peržiūrėti studijų kainas? Štai humanitariniai ir socialiniai mokslai dabar kainuoja 3892 Lt, fiziniai, biomedicinos mokslai – 7638 Lt, o pilotai, muzikai turi pakloti net 18 162 Lt per metus…

Stojimą nulemia kaina. Dėl to šį aspektą, ko gero, dar kartą reikėtų politiškai permąstyti. Manau, politikų reikalas vis dėlto pagalvoti, kaip sušvelninti kainų skirtumus tarp skirtingų programų. Tokie dideli kainų skirtumai ir sukelia disproporcijas.

Tarp visų mokančių už mokslą, technologijos moksluose mokančių už mokslą tik 11 proc. Šie mokslai gerokai brangesni. Fiziniuose moksluose – fizikoje, chemijoje – mokančių už mokslą tik vienas proc. iš visų mokančių. Tai didelė disproporcija.

Ką manote apie neslūgstantį socialinių mokslų populiarumą?

Aš sakau, kad žmonės visada žino geriau, ko reikia, tad labiausiai reikia gerbti jų pasirinkimą. Pačių žmonių logika sveikiausia. Manau, tai susiję ne tik su galbūt lengvesnėmis studijomis, bet ir mažesnėmis kainomis – daug kas bijo, kad po dvejų metų įvyksiančios rotacijos gali tekti mokėti.

Kita priežastis gali būti vidurinėje mokykloje – ankstyvas dalykų pasirinkimas, kada sprendi, ką mokysies, galvodamas, kur stoti, galbūt nebeleidžia vėliau apsigalvoti. Ypatingai negalėtum nuo socialinių peršokti prie technologinių ar fizinių mokslų.

Žmonės renkasi gana pragmatiškai – štai biomedicinos mokslai gan brangūs, bet tarp visų mokančių biomedicinos mokslų studentų bus net 12 proc. Matyt, tikimasi, jog būsimas atlyginimas galbūt kompensuos sumokėtą mokestį už mokslą. Štai humanitariniuose moksluose tik 4 proc. mokančių. Turbūt mažai kas tikisi, kad turint humanitarines ar menų profesines specialybes tikėtinas didelis uždarbis.

Ką parodė studijų krepšelių pasiskirstymas tarp aukštųjų?

Jaudinčiausi dėl tokių dalykų kaip krepšelių mažėjimas regioniniuose universitetuose – Klaipėdos, Šiaulių universitetuose krepšelių mažėja trejus metus iš eilės. Taip pat mažėja krepšelių Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ypač turėtume susirūpinti dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto, kuriame iš 550 priimtųjų tik 94 bus su krepšeliais.

Į Mykolo Romerio universitetą įstojo per 2000 studentų, su krepšeliais – tik 350. Vadinasi, apie 80 proc. mokės už mokslą. Tai socialiniai mokslai, kaip minėjau, jie nebrangūs, pasirinkimas, matyt, pagal kainą. Lietuvos kūno kultūros akademijoje bus apie 500 pirmakursių, tik 70 jų – su krepšeliais. Čia irgi disproporcija.

Valstybėje tokia problema: stoja visi ten, kur nori, tačiau valstybė savo norų, arba poreikio, nėra aiškiai deklaravusi.

Gal šie rezultatai yra ženklas darbo grupei, kuri, Švietimo ir mokslo ministerijos pašymu, rengia pasiūlymus, kaip optimizuoti aukštųjų mokyklų skaičių?

Jūsų klausimas, ko gero, ir parodo šios darbo grupės užsakymo neapibrėžtumą. Tikslas vien tik sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių neatlaiko jokios kritikos – reikia gerai suvokti, kodėl reikia sumažinti. Negirdėjau, kad grupei būtų iškeltas tikslas motyvuotai sumažinti.

Žinoma, kai kuriems universitetams apie susijungimą gal ir vertėtų pagalvoti. Aš įsivaizduočiau, kad Lietuvoje galėtų būti viena menų akademija – ekonomiškai tai būtų prasmingiau, kai kurios katedros nesidubliuotų.

Į kai kurias valstybės finansuojamas vietas kolegijose įstojo labai silpni studentai. Ar tame matote problemą?

Kai įstoja su nedideliais balais, patiems studentams gali būti gan keblu studijuoti. Jeigu jie gebės studijuoti, keliamus standartus atitiks, tai viskas gerai.

Bet mane jaudina, ar tikrai nebus nuolaidžiaujama studentams siekiant išlaikyti pajamas.

Kiek žinau, kai kurie universitetai stengsis diferencijuotai pirmame kurse padėti studijuoti, kad šiek tiek pagerintų gebėjimus tų, kurie su mažesniais balais įstojo.

Tai – visuotinio aukštojo mokslo apraiška, ji visame pasaulyje tokia. Aš neseniai su vienu Stanfordo universiteto profesoriumi kalbėjau – jie turi lygiai tokią pat problemą – labai daug stojančių, krito jų pasirengimas.

Tad jie priima ir prieš studijas padeda išlyginti neatitikimus, arba po to diferencijuotai studijų metu gelbsti. Kai kurie užsienio universitetai net įveda papildomus išlyginamuosius metus.

Mums labai vertinga būti labai išsilavinusia šalimi. Ir kai sakoma, kad per daug studentų, su tuo nesutinku – pas mus tiesiog nelanksti tiek profesinių, tiek koleginių, tiek universitetinių studijų sistema.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
61(4)
59(0)
48(7)
36(7)
34(0)
19(0)
18(0)
14(1)
10(4)
Savaitės
133(0)
108(0)
74(2)
Mėnesio
151(27)
133(0)
111(1)
108(0)
107(2)