Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Lietuvos aukštųjų mokyklų laukia globali konkurencija

2012-06-22 (0) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (330)
    Share

Ambicingas aukštojo mokslo sistemos pertvarkos procesas, kurį pradėjo vykdyti Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei jos vadovas Gintaras Steponavičius, startavo prieš trejus metus. Šiemet skubama susumuoti tarpinius reformos rezultatus ir aptarti jos tolesnę raidą, nes nežinia, kas šeimininkaus ministerijoje po rudenį vyksiančių rinkimų.

Reformos tikslas – studijų kokybė

Apie reformos tikslus ir pasiekimus švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius kalbėjo ne taip seniai vykusiame forume „Aukštojo mokslo ateities scenarijai“. Jo teigimu, pagrindiniu vykdomos pertvarkos uždaviniu buvo ir lieka studijų kokybė. Pasak ministro, jau žengti pirmi pagrindiniai žingsniai, nukreipti į reformos tikslus. „Mokslo ir studijų sistemos modernizavimo siekiai yra aiškūs – tai studijų kokybė ir prieinamumas, šiuolaikinių technologijų plėtra, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas, „protų nutekėjimo“ stabdymas“, – akcentavo ministras.

G. Steponavičiaus teigimu, aukštojo mokslo kokybę galima pasiekti užtikrinant efektyvų finansavimą ir šiuolaikinį valdymą, todėl būtent šios sritys buvo pertvarkomos pirmiausiai.

Tačiau ne viskas vyko taip sklandžiai. Reformos kontekste sumanyta ir įvykdyta aukštųjų mokyklų valdymo pertvarka, delegavusi pagrindines galias universitetų ir kolegijų taryboms, praeitų metų pabaigoje buvo sustabdyta Konstitucinio teismo sprendimu. Teismas pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas naujas valdymo modelis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos aukštosioms mokykloms garantuotą autonomiją ir sudaro prielaidą politizuoti universitetų bei kolegijų valdymo organus. Jau šiais metais Seimui teko taisyti Mokslo ir studijų įstatymą, siekiant, kad Lietuvos aukštosios mokyklos būtų apsaugotos nuo politinės įtakos. Buvo pakeisti įstatyme įtvirtinti universitetų ir kolegijų tarybų formavimo principai.

Kitas svarbus pertvarkos aspektas – lėšos studijoms. „Pradėjus reformą valstybė rado jėgų ir galimybių skirti vieno studento finansavimui dvigubai daugiau lėšų, negu buvo iki 2009 metų. Tačiau svarbu ne kiek lėšų, o kaip jos yra skirstomos. Šiandien lėšos skiriamos ne institucijai, o studentui. Populiariai šis finansavimo būdas vadinamas „studento krepšeliu“. Tokia finansavimo struktūra skatina sąžiningą, skaidrią aukštojo mokslo institucijų konkurenciją, kai sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jų veiklos rezultatų, nuo sugebėjimo pritraukti geriausius studentus, surinkti daugiausiai „krepšelių“, – pažymėjo G. Steponavičius. Ministro duomenimis, šiandien nemokamai aukštosiose mokyklose studijuoja kas antras stojantysis.

Pagrindinis iššūkis – globali konkurencija

Švietimo ir mokslo ministras akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis, kuris laukia Lietuvos aukštųjų mokyklų jau pačioje artimiausioje ateityje – globali konkurencija. „Pradėję reformą mes kėlėme ambicingą tikslą sukurti konkurencingą Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, pajėgę drąsiai konkuruoti su geriausiais Europos ir pasaulio universitetais bei mokslo centrais“, – paaiškino G. Steponavičius. Tačiau jis taip ir nepateikė vertinimo, kiek šis tikslas jau yra pasiektas?

Minėdamas teigiamas aukštojo mokslo ir studijų pertvarkos puses, ministras akcentavo, kad aukštosios mokyklos, pritraukiančios geriausius studentus ir, atitinkamai, didesnį finansavimą, gali gerinti mokymo bazę, kviestis garsiausius dėstytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministras pažymėjo, kad į Lietuvos mokslo ir studijų kokybę investuojami ir Europos Sąjungos pinigai, gaunami per įvairius vykdomus projektus. „Iš viso studijų kokybės gerinimui jau skirta pusė milijardo litų ES paramos. Šios lėšos naudojamos dėstytojų kompetencijai kelti, studijų ir mokslo infrastruktūrai modernizuoti“, – sakė ministras.

Didelį dėmesį G. Steponavičius skyrė ir studijų tarptautiškumo iššūkiui. „Kai kurie universitetai ir kolegijos kartu su partneriais užsienyje jau vykdo jungtines studijų programas. Jas baigę absolventai gauna dviejų ar net trijų aukštųjų mokyklų rektorių pasirašytus diplomus. Dabar veikia 8 tokios programos, tačiau jau artimiausiu metu jų skaičius augs“, – žadėjo ministras.

G. Steponavičius akcentavo, kad vis daugiau užsieniečių atvyksta į Lietuvos aukštąsias mokyklas nuolatinėms studijoms, t. y. siekia gauti Lietuvos aukštosios mokyklos diplomą. G. Steponavičiaus duomenimis, šiandien Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau nei 3 tūkst. užsieniečių iš 75 pasaulio šalių. Lietuvoje jie dažniausiai renkasi inžinierinius ir medicinos mokslus. Klausimas dėl užsieniečių pritraukimo į Lietuvos universitetus ir kolegijas yra ypač aktualus, nes jau dabar mūsų šalies mokyklos susiduria su vadinamosios demografinės duobės padariniais.

Ne viskas taip gražu

Nors G. Steponavičius yra patenkintas reforma ir tiki jos sėkme, egzistuoja ir kitoks požiūris. Jau minėtame „Aukštojo mokslo ateities scenarijų“ forume skambėjo ir nemažai kritinių pastabų aukštojo mokslo sistemai, kurią reforma turėjo pakeisti. Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas pastebi, kad konkuruodamos tarpusavyje Lietuvos aukštosios mokyklos kuria vis daugiau studijų programų „su pačiais keisčiausiais pavadinimais“, tačiau tokių programų turinys ir kokybė kelia abejonių.

G. Bražiūnas pažymi, kad daugiau dėmesio turėtų būti skirta ir vidurinio lavinimo mokykloms, iš kurių ateina būsimi studentai. „Jau seniai tiek kolegijos, tiek universitetai kalba apie mokyklų problemą. Pas mus ateina vis prastesni būsimi studentai. Krenta bendras lygis. Aš manau, kad čia kaltas pernelyg ankstyvas profiliavimas vidurinėse mokyklose“, – įsitikinęs G. Bražiūnas. Jis akcentuoja ir kitą problemą – šiandien labai daug norinčiųjų „studijuoti universitetuose bet ką“. Kitaip sakant, studijos aukštojoje mokykloje savaime tampa vertybe, nustumiant į antrą planą sąmoningą specialybės pasirinkimą.

Panašių minčių iškėlė ir Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys Aleksandras Abišala. Jis pabrėžė, kad šalies aukštojo mokslo sistemoje egzistuoja tam tikra diskriminacija, kai kolegijos vis dar nevertinamos kaip lygiaverčiai aukštojo mokslo sistemos subjektai (lyginant su universitetais). „Šiandien pernelyg daug aukštųjų mokyklų turi universiteto pavadinimą. Universiteto sąvoka devalvuojasi“, – yra įsitikinęs A. Abišala.

Po rinkimų – reformos posūkis?

Sunku pasakyti, ar Švietimo ir mokslo ministerija ir jos vadovas kaip nors galės sureaguoti į pateiktas pastabas. Prieš trejus metus pradėta aukštojo mokslo ir studijų reforma buvo būtina – dėl to sutarė visos politinės jėgos. Tačiau G. Steponavičiaus inicijuota pertvarka buvo vykdoma remiantis ne konsensuso, bet politinės valios principu. Tie, kas domėjosi reforma anksčiau, ar matė su ja susijusius procesus, tikriausiai pastebėjo, kad reformos architektai pernelyg nesileisdavo į kalbas ir vykdydavo pertvarką neatsižvelgdami į kritiką ir pastabas. Viena iš pasekmių buvo jau minėtas Konstitucinio teismo sprendimas, kuris privertė valdžią koreguoti tam tikras reformos nuostatas.

Beveik niekas neabejoja, kad po rudenį vyksiančių rinkimų į Seimą šalies valdžioje pasikeis politinių jėgų balansas. Artimiausius ketverius metus Švietimo ir mokslo ministerija veikiausiai turės naują šeimininką, o tai reiškia, kad ir reforma gali keisti savo kontūrus. Galbūt net bus galima kalbėti apie naują aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Pastarasis variantas būtų ne pats geriausias, nes ir aukštosios mokyklos, ir būsimi studentai norėtų daugiau stabilumo ir labiau nuspėjamų sistemos pokyčių. Reformų sėkmę nulemia ir jų tęstinumas. Todėl geriausia strategija naujam ministrui būtų įvertinti vykdomos pertvarkos privalumus ir pabandyti ištaisyti jos trūkumus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Viktoras Denisenko
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
33(0)
26(0)
22(1)
20(0)
20(0)
18(0)
14(1)
13(2)
Savaitės
92(1)
61(0)
57(3)
52(0)
52(0)
Mėnesio
180(10)
161(16)
115(1)
109(20)