Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Į mokyklas grįžta sovietmetis – matematikos mokys prievarta?

2013-05-14 (16) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (1099)
    Share

Ar būsi filologas, ar istorikas, laikysi matematikos egzaminą. Tokia idėja bręsta švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio galvoje. Prievarta grūdant matematiką, tikimasi moksleivius paskatinti studijoms rinktis tiksliuosius mokslus. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tokį sumanymą vadina sovietinio mąstymo rezultatu.

„Mes šiandien turime nepakankamai žmonių, besimokančių tiksliuosius mokslus. Tą atspindi visos statistikos, visi tarptautiniai tyrimai. Kas galėtų paneigti, kad tai susiję su tuo, kad Lietuva Europos mastu atsilieka technologijų, inovacijų, moderniųjų technologijų diegimo srityje“, – dėsto švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis.

Pasak D. Pavalkio, todėl ir verslas, ir techniniai universitetai spaudžia, kad matematikos egzaminą kasmet laikytų daugiau vaikų nei iki šiol.

„Manau, tendencija ir norai absoliučiai visiems suprantami, o kaip greitai matematiką padaryti ir ar tikrai matematikos egzaminas turėtų būti teoretinis, ar jis turėtų turėti platesnį kontekstą – pavyzdžiui, matematika su informatikos ar kitų dalykų elementais – diskusijų klausimas. 2015 m. matematikos dar tikrai neįvesime, nes ir mokinių bendruomenė pakankamai dėl to išsigandusi, ir universitetų rektorių konferencijoje, ir ministerijoje yra abejonių“, – aiškina D. Pavalkis. Apie privalomą matematikos egzaminą mąstoma nuo 2016 m. Matematikos galbūt nereikėtų tik stojant į menų specialybes.

Būsimų abiturientų laukia dar daugiau permainų: nuo 2015 m. įvedami privalomi valstybiniai užsienio kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminai tiems, kurie stos į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose.

Kodėl privalomu dalyku norima padaryti matematiką, o ne, pavyzdžiui, istoriją? „O kaip galvojate padaryti, kad turėtume reikiamų specialistų? Aš galvoju, kad įvedant gana unifikuotą vidurinės mokyklos baigimo krepšelį, jiems atsiveria daug daugiau galimybių rinktis, kur jie toliau gyvenime eis: į kokią aukštąją, kokią sritį, kur toliau dirbs. Tam tikra prasme buvęs individualaus ugdymo stilius kai kuriems trukdė pabaigus pasirinkti tai, ką jie iš tiesų nori“, – sako D. Pavalkis.

Ta kryptimi esą nuėjo estai, patvirtinę keturis privalomus abitūros egzaminus, kurių vienas – matematikos. Ministro vizijoje taip pat numatyti keturi egzaminai abiturientams: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos ir pasirenkamasis.

S. Jurkevičius: tai sovietinio vajaus mąstymo rezultatas

„Švelniai tariant, tai nepamatuoti sprendimai, čia justi priverstinis metodas. Tai sovietinio vajaus mąstymo rezultatas: įvesime privalomą matematiką, kurios tiek metų nebuvo, o dabar bus. Drįsčiau pasakyti, kad tai tikrai nėra gerai apgalvotas sprendimas – reikėtų iš esmės galvoti apie egzaminų sistemos sutvarkymo visumą, o ne vieno pasirinktinio egzamino sureikšminimą. Praktiškai tai nieko neduotų arba duotų įsivaizduojamus rezultatus“, – mano Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius.

Dar juokingiau S. Jurkevičiui atrodo privalomas užsienio kalbos egzaminas. „Ar egzaminas privers mokytis? Galbūt pati sistema turi būti labiau apgalvota nei privalomų egzaminų įvedimas“, – svarsto direktorius.

S. Jurkevičiaus teigimu, ne visiems mokiniams planuojami įvesti egzaminai tikrai reikalingi. Esą tokiu būdu priversime dalį mokinių sureikšminti vieną dalyką. „Protingiausias sprendimas būtų įvesti didesnį kiekį privalomų egzaminų, bet leisti juos rinktis. Kad reikia įvesti daugiau egzaminų – dėl to neabejoju, bet klausimas, kokius egzaminus, lieka atviras“, – teigė S. Jurkevičius.

Matematika – šventas reikalas?

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto rektorius profesorius Petras Baršauskas tvirtina, kad buvęs profiliavimas nuvedė į aklavietę: šiandien galima įstoti į universitetą išlaikius tik vieną egzaminą – lietuvių kalbos (kalbama apie valstybės nefinansuojamą vietą). P. Baršauskui nesuprantama ir tai, kaip nuo 10-os klasės gali nebesimokyti matematikos ir patekti į universitetą.

„Mes sakome – kaip minimalus slenkstis į aukštąsias mokyklas turi atsirasti mažiausiai užsienio kalba ir matematika. Sulaukiame didžiulio pasipriešinimo. Matematika – šventas reikalas – tai lavina logiką, tikslumą, struktūriškumą. Negalima mokinio iš mokyklos išleisti be matematikos“, – tvirtina P. Baršauskas. Jis neslepia, kad dėl matematikos egzamino tarp rektorių vieningo sutarimo nėra: prieš šią idėją piestu stoja menininkai.

Bet kodėl siūloma matematika, o ne istorija ar kuris kitas dalykas? „Atsakysiu klausimu. Kodėl danai šitai daro? Kodėl be danų kalbos ir matematikos mokyklos nebaigsi? Yra šiokia tokia logika, ji lavina tam tikrus žmogaus mąstymo elementus. Istorija loginio mąstymo nepajudins, o matematika pajudins“, – įsitikinęs pašnekovas.

Asmenine P. Baršausko nuomone, matematikos turi būtų mokomasi iki mokyklos baigimo. Paskui žinios kažkokiu būdu turėtų būti įformintos – tarkime, laikant egzaminą. Vis dėlto P. Baršauskas mano, kad egzaminas nebūtinai turi būti privalomas. Mat jei matematika taps privaloma, suklestės korepetitorių verslas, sistema bus korumpuota. Rektoriaus manymu, svarbiausia – grąžinti matematiką į brandos atestatus ir paskatinti loginį būsimų studentų mąstymą.

Šiuo metu brandos atestatui gauti privaloma išlaikyti du egzaminus: vienas iš jų privalomas lietuvių kalbos ir literatūros, kitą egzaminą mokinys gali laisvai pasirinkti. Norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris valstybinius egzaminus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (16)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Mindaugas Jackevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
105(16)
50(4)
45(2)
38(7)
29(2)
26(0)
25(0)
19(0)
16(6)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
109(0)