Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Įvertino paauglių rašto darbus: viskas dar baisiau nei buvo galima tikėtis

2015-02-16 (24) Rekomenduoja   (49) Perskaitymai (2552)
    Share

Šiuolaikiniai mokiniai ne tik nemoka lietuvių kalbos vartojimo taisyklių, rašinius rašo kaip trumpąsias žinutes, bet ir nebežino, kaip rašyti A ir M raides.

Tokias išvadas pateikė daugiau nei 20 metų mokytoja dirbanti Mokytojų komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė. Ji sakė, kad moksleivių neraštingumas visus turėtų versti stipriai sunerimti.

5 priežastys, kodėl vaikai neraštingi

„Mokiniai yra neraštingi dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jie mažiau skaito. Skaitydamas knygas tu matai taisyklingai parašytus žodžius, mokaisi dėlioti mintis. Antra, kurį laiką dabartinės mokinių kartos žinias tikrindavome testais. Ilgainiui paaiškėjo, kad jei reikia įrašyti praleistą raidę, sakinio mokiniai net neskaito. Nors tokios užduotys mokytojams yra labai patogios – jas paprasta patikrinti, tačiau mokinių ranka neįgunda taisyklingai rašyti. Trečia, pagrindinėse mokyklose neliko visuotinių mokinių žinių patikrinimo, tad mokinys negali pasitikrinti, kaip jam sekasi. Turbūt natūralu, kad jei jis žinos, kad 8-oje ar 6-oje klasėje jo laukia patikrinimas, mokysis geriau.

Ketvirta, kurį laiką buvo paplitę vadovėliai, suteikdavę šiek tiek žinių apie vieną ar kitą dalyką, bet nemokydavę iš esmės. Pastebėta, kad geriau mokytis sistemingai, pavyzdžiui, viską išmokti apie daiktavardį, tada apie veiksmažodį, nes jei mokomasi po truputėlį, galvoje viskas tiesiog susipainioja. Penkta, šiuolaikinių vaikų atmintis yra labai prasta. Jau praktiškai nebeliko reikalavimų programoje mintinai mokytis tekstus: eilėraščius, ištraukas. Todėl jaučiame, kad mokiniai pasakytus dalykus greitai pamiršta. Pavyzdžiui, kad ir kiek juos mokome, kaip rašosi žodis „grįžo“, jie ir toliau klausinėja, ar jame – y ar į“, – pagrindines neraštingumo problemas vardijo specialistė.

Rašiniai – kaip sms žinutės

Anot A. Šventickienės, prie raštingumo išsaugojimo neprisidėjo ir technologiniai laimėjimai. Mokytojos teigimu, moksleiviai dabar tiesiog nebesupranta, kam jiems reikalingi vieni ar kiti dalykai, kodėl jie privalo kažką atsiminti, jei informaciją vos per kelias sekundes galima surasti internete.

„Mes jau keičiame mokymo procesą. Pavyzdžiui, tikrai nebereikia žinoti konkretaus rašytojo gimimo datos, tačiau mokinys turi žinoti, kokiame amžiuje jis veikė, kokiai krypčiai jo kūriniai priklauso. Sutinku, kad daug ką dabar labai greitai galima susirasti internete, tačiau egzaminų metu nei mobiliuoju telefonu, nei kompiuteriu nepasinaudosi“, – perspėjo mokytoja.

A. Šventickienė pasakojo pastebėjusi, kad jos ugdomi moksleiviai buvo pradėję net rašinius rašyti kaip trumpąsias žinutes: po pusę žodžio, trumpiniais.

„Jie rašo dalimis, skiemenimis, raidžių kratiniais. Tai šiuolaikiniams mokiniams atitinka žodžius. Jų kalbą palyginčiau su Morzės abėcėle. Suprantu, kad gyvenimo tempas yra labai greitas, bet negalima nerasti laiko bent jau pilnai parašyti žodį“, – patikino specialistė.

Nebemoka rašyti nei A, nei M

A. Šventickienė tikina pastebėjusi, kad šiuolaikiniai mokiniai nebemoka ir taisyklingai parašyti A, M raidžių. Šie jas rašo kaip įprasta anglų kalboje – didžiąsias kaip mažąsias.

„Taip pat būna, kad rašydami rašinius jie palieka eilutes tarp pastraipų – taip elgtis jie mokomi per anglų kalbos pamokas. Bet į tai jau išmokome nekreipti dėmesio, o už neteisingai visame tekste rašomą raidę skaičiuojama tik viena klaida“, – patikino ji.

Tiesa, ne tik manieros ar pavienės raidės, bet ir angliški žodžiai braunasi į lietuvių kalbą. Mokytoja pastebi, kad mokiniai nebežino, kas yra „kurtkė“ ar „fortkė“, tačiau vartoja daug naujai sudarytų angliškų žodžių.

Anot A. Šventickienės, dažniausiai mokiniai daro kalbos kultūros, žodyno ir gramatikos klaidas.

Klysta ir autoritetai

Tiesa, ji pastebėjo, kad mokiniai dar skiria, kur kalbėti taisyklingai jie gali, o kur – ne. Tad pamokose jie kalba taisyklingai, tačiau buityje – jau seniai ne.

„Jei elgiamasi tik taip, nėra blogai, tačiau kai mokiniai ima mėgdžioti pramoginių laidų vedėjus, kurie sau leidžia kalbėti netaisyklingai, nėra nė ką sakyti. Deja, bet dabar jie yra didesni autoritetai nei mokytojai. Labai dažna tokių laidų vedėjų daroma klaida – linksnių nesuderinamumas. Pavyzdžiui, sako ne „aš noriu būti gabus“, o „gabiu“. Tai išgirdę mokiniai iš karto reaguoja: „pasiklausykite, kaip kalba laidų vedėjai. Kodėl jiems galima, o man – ne?“, – pasakojo mokytoja.

A. Šventickienė patikino, kad svarbiausia – nuolat treniruotis vartoti kalbą, tad pasiūlė visiems išmėginti savo jėgas vasario 21 dieną 11 val. organizuojamame nacionalinio diktanto rašyme.

Kviečia tikrintis savo žinias

Nacionalinis diktantas bus rašomas savivaldybėse, mokyklose, bibliotekose, Vilniaus knygų mugėje ir ambasadose. Jis bus transliuojamas ir per LRT radiją.

Dėl raštingiausiojo vardo bus varžomasi keliose kategorijose – raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Rašyti diktantą taip pat kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai.

„Tradicija tapęs Nacionalinis diktantas – jau daugiau nei lietuvių kalbos žinių pasitikrinimas. Nacionalinis diktantas pirmiausia yra apsisprendimas, kokia kalba mes norime kalbėti ir rašyti. Svarbiausia – dalyvauti. Neverta galvoti apie klaidas, ar tai, ką žinau, o ko nežinau. Mokomės visą gyvenimą, lietuvių kalbos – taip pat“, – sako Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.

Tradiciškai diktantą bus galima rašyti ir išsiųsti organizatoriams paštu iki vasario 23 dienos imtinai. Projekto organizatoriai paštu gautus diktantus įsipareigoja patikrinti, ištaisyti ir išsiųsti autoriams. Rašiusieji savarankiškai negalės konkuruoti dėl raštingiausiojo titulo.

Pernai Nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 7000 žmonių.

Nacionalinis diktantas organizuojamas kartu su ilgamečiais projekto partneriais – DELFI, LRT, AB Lietuvos paštu, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(70)
Neverta skaityti!
(21)
Reitingas
(49)
Komentarai (24)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Rūta Pukenė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
37(6)
36(0)
24(0)
24(1)
22(1)
18(4)
14(0)
12(0)
10(0)
Savaitės
124(10)
123(2)
76(0)
Mėnesio
136(0)
124(10)
123(2)
114(13)
107(0)