Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Siūloma dar viena revoliucija aukštajame moksle: kaip parengti darbuotojus, kurių būtų norėjęs pats S. Jobsas

2015-10-12 (1) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (1199)
    Share

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas turi pasiūlymą, kurį galėtų įvertinti ir studentai, ir darbdaviai. Jo teigimu, Lietuvoje turėtume įteisinti tarpkryptines studijas.

Šią idėją jis išsakė delfi.lt vykusios tiesioginės konferencijos metu. Po jos paprašytas plačiau pakomentuoti savo mintis, rektorius paaiškino, kad studentas vienu metu galėtų mokytis skirtingus dalykus ir per tą patį studijų laiką, ketverius metus, įgytų kelias kvalifikacijas. Tokiai iniciatyvai, tikinama, pritaria ir darbdaviai.

Vakaruose toks diplomas – didelė vertybė

„Universitetų misija – ugdyti mąstantį žmogų, kuris bus pajėgus veikti ateityje, apie kurią mes dar nežinome. Kai asmuo išmokomas mąstyti keliomis kategorijomis, jo smegenys sugeba persijungti tarp jų, tad ateityje jis galės lengviau priimti ir naujus dalykus“, – mano A. Žukauskas.

Rektorius pateikė ir pavyzdį. Tarkime, retas asmuo, mokslus baigęs iki 1980 m., išmanė apie kompiuterius ar internetą, tačiau tie, kurie buvo išlavinti mąstyti, vėliau lengvai šiuos dalykus perprato.

„Jei mes ugdysime žmones, kurie gali iš karto mąstyti keliomis kategorijomis, tai atsiradus naujoms technologijoms ar socialiniams reiškiniams, jie lengviau tai priims. Žinios labai greitai pasimiršta, lieka tai, kas vadinama išsilavinimu, tad ir siekiame į gyvenimą išleisti išsilavinusius jaunuolius, kurie greitai prisitaikytų prie darbdavių poreikių“, – sakė rektorius.

Įvardijo, kokios specialybės gali atsirasti Nors iki šiol daug kur Lietuvoje buvo galima kitą mokomąjį dalyką studijuoti lygiagrečiai – tokį mokymosi būdą pasirinkusiems jaunuoliams būdavo įteikiamas gretutinių studijų diplomas, anot A. Žukausko, tarpkryptinės studijos tikrai nėra tas pats.

„Gretutinės studijos suteikia labai mažą dalį skirtingų žinių. Pavyzdžiui, fizikas gauna pedagogo gretutinę kvalifikaciją, tad gali dirbti ir mokytoju. Tačiau šiuo metu mes kalbame būtent apie skatinimą mąstyti skirtingose srityse. Tarkime, galėtume ugdyti filosofus ir informacinių technologijų žinovus arba ekonomistus-matematikus, teisininkus-fizikus. Kombinacijų, kurios mąstymo procesui būtų labai svarbios, gali būti daug, tačiau jų esmė yra viena – paruošti kokybiškai galvojančius žmones“, – sakė jis.

Įgyvendinimui trukdo du dalykai

VU rektorius įsitikinęs, kad tam, kad paruoštum tokio lygio specialistus, nebūtinai reikia ilginti studijų trukmę. Visų pirma, jo teigimu, svarbu susitvarkyti studijų informacinę sistemą.

„Informacinė sistema turi užtikrinti labai specifinį tokio studento tvarkaraštį, nes kryžminių specialybių gali būti daug. Tokius dalykus jau techniškai darosi sunku suvaldyti. Reikia, kad studentas spėtų ir ten, ir ten. Kol sistema nėra visiškai paruošta, mes galime tik riboti studentų pasirinkimus. Pavyzdžiui, sakyti, kad galime informacines technologijas jungti su fizika, mediciną su chemija, tačiau mūsų idėja – leisti studentams didžiąja dalimi patiems pasirinkti, ką jie nori mokytis, ir siūlyti ne tik panašius, bet ir labai skirtingus studijų variantus“, – aiškino jis.

A. Žukausko teigimu, priėmus tokį studijų modulį labai išaugų ir socialinių, ir humanitarinių mokslų vertė. Paklaustas, kada tarpkryptiniai diplomai galėtų atsirasti Lietuvoje, VU rektorius paaiškino, kad tam reikia dviejų dalykų: įteisinti tai Mokslo ir studijų įstatyme bei bent viename Lietuvos universitete sutvarkyti informacinę studijų sistemą, kad būtų galima išspręsti galinčias kilti technines problemas.

Turi kovoti su suvaržymais

Savo ruožtu Kauno technologijos universitetas (KTU) jau pabandė žengti žingsnį tarpkryptinių studijų srityje. Šiemet buvo pristatyta nauja studijų kryptis – sveikatos informatika. KTU šias studijas organizuoja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).

„Kelis metus studentai sveikatos mokslų mokosi LSMU, kitus – informatikos mokslų – KTU. Tokiems studentams bus išduotas bendras šių universitetų diplomas“, – aiškino KTU rektorius Petras Baršauskas. Tačiau kartu jis pridūrė, kad idėjų jungtinėms studijoms buvo ir daugiau, tačiau įteisinti jas sutrukdė universitetams taikomi suvaržymai. Be to, ir tarpkryptinio diplomo kol kas įteikti negalima, nes tokios rekomendacijos valstybiniu mastu nėra.

Nori spartesnių pokyčių

„Tie visi suvaržymai, kreditų sistema neleidžia atsirasti studijų tarpkryptiškumui, kurio desperatiškai reikia. Gyvenimas to reikalauja. Bendrai kalbant, norėtume daugiau laisvės programų pertvarkoje. Mes nesakome, kad ją gavę darysime, ką tik norime. Sakome: „Leiskite pabandyti“. Pavyzdžiui, per kokį nors pilotinį projektą galėtume įsipareigoti sukurti naujas programas, o po kelių metų galėtų būti vykdomi patikrinimai, kas buvo padaryta. Tegu kontrolė būna, jos atsisakyti mes nenorime, tik norime daryti spartesnius pokyčius“, – sakė jis.

P. Baršauskas taip pat prasitarė, kad bendraudamas su darbdaviais periodiškai išgirsta jų prašymus studentus ruošti kitaip.

„Jie ateina ir sako: „Nebereikia man to tavo gryno fiziko. Man reikia, kad žmogus ir fizikos, ir elektronikos, ir informatikos žinių turėtų. Mes norime tokio darbuotojo. Iš čia ir semiamės idėjų, ką aukštajame moksle reikia keisti. Nėra taip, kad universitetai tiesiog generuoja nerealias mintis“, – aiškino rektorius.

Darbdavių nuomonė išsiskyrė

Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sakė, kad darbdavių nuomonės klausimu, kokie darbuotojai yra reikalingi, išsiskiria.

„Vieni sako, kad baigęs mokslus asmuo turi ateiti ir gebėti dirbti, pyksta, kad aukštųjų mokyklų absolventus dabar reikia iš naujo apmokyti, nes tą darant gaištamas laikas ir resursai. Tačiau moderniau mąstančių darbdavių ir mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad mums reikia žmogaus, kuris turėtų ne tik darbo įgūdžius, bet ir bendruosius gebėjimus. Vaizdžiai tariant – orientaciją“, – sakė jis.

D. Arlausko teigimu, šiuolaikiniame pasaulyje, kai viskas taip persipynę, nebeužtenka labai siauro mąstymo žmogaus, tad tarpkryptinės studijos galėtų būti atsakymas į klausimą, kokių įgūdžių šiuolaikiniam žmogui reikia.

Kokios disciplinos gali derintis tarpusavyje?

Tiesa, jis pridūrė manantis, kad turėtų būti labai atsakingai sprendžiama, kokios disciplinos galėtų derintis tarpusavyje.

„Informatika-filosofija skamba gerai, tačiau skeptiškai žiūrėčiau, pavyzdžiui, į informatikos-lituanistikos studijas, te neužpyksta ant manęs kalbininkai. Sakyčiau, galėtų naujai atgimti ir etikos kryptis – šis mokslas yra labai svarbus žmonėms, kurie siekia kurti gerus produktus, nori gerai suvokti kultūrą.

Stebėdami vartotojų poreikius matome, kad siauros specializacijos absolventai jų užtikrinti nesugebės, todėl protingai pasirinkti disciplinų deriniai turėtų duoti labai gerų rezultatų“, – mano jis.

Paklaustas, kokių įgūdžių šiuo metu darbdaviai labiausiai pasigenda, D. Arlauskas pacitavo „Apple“ įmonės įkūrėjo Steve'o Jobso mintis.

„Jis sakė, kad mūsų konkurencingumą lems sugebėjimai daryti produktus meno ir technologijų sankirtoje. Technologijos ir menas atrodo keistas derinys, tačiau jei technologas nesugebės suvokti meno, jis gamins produktus, kurie bus niekam nereikalingi. Siūlyčiau įsiklausyti į šio kūrėjo mintis – reikia labai gerai suvokti, kas gali būti reikalinga ir naudinga vartotojui“, – sakė jis

Verta skaityti! Verta skaityti!
(16)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(8)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
61(3)
47(2)
30(5)
28(0)
24(1)
23(0)
21(0)
14(0)
13(0)
Savaitės
88(0)
75(2)
67(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)