Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Konstatavo liūdną tiesą apie studijas Lietuvoje

2016-06-25 (0) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (1422)
    Share

Lietuvoje į aukštąsias mokyklas įstoja beveik visi norintieji - 84 proc. pateikusiųjų paraiškas, o 44 proc. dėstytojų studentų pasirengimą studijuoti aukštąjį mokslą apibūdino kaip prastą ir labai prastą, rodo mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analizė.

"Nerimą kelia universitetų, kolegijų požiūris į studijų kokybę, bandymas išgyventi kuriant vis naujas studijų programas ir priimant visus norinčiuosius. Taip dar labiau atstumiami gabesnieji studentai ir dėstytojai", - teigė MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

MOSTA vadovė pastebi, kad į aukštąsias mokyklas įstoja ir labai prastai pasirengę studentai, kita vertus, studentas atneša finansavimą į aukštąją mokyklą, ir ši nuleidžia kartelę siekdama gauti finansavimą, nes jis reikalingas studijų procesui užtikrinti, dėstytojų atlyginimams mokėti.

"Manytume, kad reikėtų du dalykus daryti šioje vietoje. Labai svarbu - studijų programų kokybė, siūloma mokslo studijų įstatyme kelti kartelę stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, bet tas reikalauja ir mokslo ir studijų finansavimo modelio peržiūros", - sakė J. Petrauskienė.

Nors Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas nesutinka, kad universitetai priima visus norinčiuosius, tačiau pripažįsta, kad problema yra, ir kai kurie universitetai per žemai nuleidžia kartelę. Tačiau, jo nuomone, reikėtų galvoti apie tai, kaip gerinti mokslo kokybę jau viduriniojo mokslo grandyje.

"Mes turėtume kalbėti apie bendrą vidurinio ir aukštojo mokslo sistemą. Ir ne mažesnės, gal net didesnės problemos šiuo metu yra Lietuvoje vidurinio mokslo kokybės, kalbant apie baigusių vidurinę mokyklą gebėjimus, žinias, ypač tai turėčiau sakyti apie tiksliuosius mokslus. Ir ta problema, mano supratimu, gilėja. Esmė, kad Lietuva nepriima koncepcijos, kaip reikėtų rengti mokytojus", - sakė A. Daniūnas.

Pasak jo, rektoriai prieš metus sutarė palaipsniui kelti priėmimo į universitetus kartelę stojantiesiems. Staigiai to daryti esą neverta, nes mokyklos prie to prisitaikytų, ir tai neduotų norimo rezultato.

"Mes priėmėme rektorių konferencijoje jau prieš metus sprendimą, kad nuo 2016 m. - ne mažiau kaip du balai turi būti stojant į bet kurį universitetą, mūsų idėja yra kasmet pakelti tą balą. Aš nemanau, kad yra teisinga šuoliuoti nuo 2 iki 4 ar 6 balų, nes tai, mano manymu, iškreips ateityje vertinimo rezultatus vidurinėje mokykloje, prisitaikys vidurinė mokykla", - sakė A. Daniūnas.

MOSTA analizėje išskiriama studijų programų dubliavimosi problema ne tik universitetuose ir kolegijose, bet ir tarp universitetų ir kolegijų, ypač socialinių mokslų srityje.

Pavyzdžiui, vadybos srities studijas siūlo 23 aukštosios mokyklos 40-yje studijų programų, verslo krypties studijas - 20 aukštųjų mokyklų 32-ose studijų programose.

Rektorių konferencijos prezidento teigimu, stojančiųjų į socialinius mokslus kasmet keliais procentais mažėja, tačiau dar užtruks, kol įvyks supratimo pokyčiai, kokio specialisto reikia Lietuvai.

"VGTU mes turime 23 proc. studentų, kurie priklauso socialiniams mokslams, bet čia ne vien vadyba. Bendrai į socialinius mokslus stoja daugiau nei yra poreikis Lietuvoje tokios srities specialistų. Čia nelabai ką lengvai padarysi, tiesiog žmonės nori stoti ten ir mokėti pinigus už pinigus. Valstybės finansuota tų vietų nelabai daug", - sakė A. Daniūnas.

Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza daug vilčių deda į naująjį Švietimo ir mokslo įstatymą.

"Priėmus mokslo studijų įstatymą visas priėmimas vyks žmogiškųjų išteklių stebėsenos tvarka. Tai yra valstybė prognozuos, kiek tai įmanoma, kokių specialistų reikės ir kokius mes galėsime įdarbinti, ir pagal tai bus vertinami universitetai, organizuojamas priėmimas", - sakė R. Zuoza.

Ekspertai pažymi, kad institucijų kokybiniam augimui trukdo tai, kad mokslas ir studijos orientuoti į nacionalinę rinką, žemas tarptautinis konkurencingumas.

Pastebima, kad į Lietuvos universitetus atvyksta tris su puse karto mažiau tyrėjų nei išvyksta lietuvių į užsienį.

"Reikėtų investuoti į žmogiškąjį potencialią, karjeros galimybių moksle gerinimą, aišku, tam įtaką daro ir mokslinės veiklos vertinimo principai, ir metodikos, galėtų būti labiau skatinamas tarptautiškumas vertinant mokslą", - sakė MOSTA vadovė J. Petrauskienė.

Rektorių konferencijos prezidento teigimu, užsienio tyrėjus sunku prisivilioti į Lietuvą, kadangi čia atlyginimai yra net keturis kartus mažesni.

"Panašiai yra ir su dėstytojais, atlyginimo problema egzistuoja, o reikalavimai yra europiniai", - sakė A. Daniūnas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų. MOSTA vadovės vertinimu, pagal gyventojų skaičių Lietuvai užtektų, kad liktų 4-5.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(10)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
48(0)
35(0)
29(1)
22(4)
20(0)
17(7)
16(9)
14(0)
12(0)
Savaitės
104(1)
86(4)
84(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
107(0)
101(19)