Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Pergales olimpiadose šluojantis KTU gimnazijos vienuoliktokas: „knygos manęs visiškai nedomina, namie mokintis irgi neprisiverčiu“

2016-09-10 (3) Rekomenduoja   (12) Perskaitymai (2053)
    Share

Tik įpusėjęs mokslus Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijoje, vienuoliktokas Justas Janickas jau turi bent keliolika pergalių olimpiadose ir konkursuose. Per dvejus metus jis šešis kartus iškovojo prizines vietas respublikinėse olimpiadose, ne tuščiomis grįžo ir iš tarptautinių žinių varžybų. Labiau už Justo pergalių skaičių gali stebinti tik jo prisipažinimas, kad mokytis prisiverčia itin retai.

„Man patinka dalyvauti olimpiadose, nes keliauju į kitą miestą ar net šalį. Nors mokausi mažai, noras kažkur nuvykti mane skatina pasistengti. Pavyzdžiui, kitąmet pasaulio matematikos olimpiada vyks Brazilijoje, todėl, manau, šiais mokslo metais susiimsiu“, – juokauja Justas.

Naujus mokslo metus vienuoliktokas pradėjo pagyrimo raštu tarptautinėje olimpiadoje – beveik Rugsėjo 1-osios išvakarėse parsivežė jį iš Vidurio Europos matematikos olimpia­dos, vykusios Austrijoje, Fekla­bru­ke, už pasirodymą individualio­sio­se varžybose. Gegužę Europos Są­jungos gamtos mokslų komandinėje olimpiadoje iškovojo sidabro medalį, o štai matematikos konkurse „Ken­gū­ra“ nuo antros klasės Justas dalyvauja kasmet ir kasmet patenka į geriausiųjų penketuką.

Iš gausybės skirtingų dalykų žinių konkursų jam pačiam labiausiai įsiminė pirmosios pergalės, kai visai nesitikėdamas gerų rezultatų gimnazijos pirmaklasis pirmoje savo chemijos olimpiadoje iškovojo pirmą vietą, o pirmąkart dalyvaudamas tarptautiniame Europos matematikos taurės konkurse pelnė antrą vietą.

„Pirmoji vieta chemijos respublikinėje olimpiadoje mane labai pradžiugino, nes buvau tik pradėjęs mokytis chemijos, nedaug ko tikėjausi ir staiga sužinojau, kad man pasisekė visai neblogai, – prisimena Justas. – Kitas rimtas pripažinimas, ne tik Lietuvos mastu, man buvo sėkmė Europos matematikos taurės konkurse. Vėliau, dešimtoje klasėje, ne mažiau džiaugiausi, kai taip pat netikėtai pakliuvau į Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados komandą.“

Galbūt dėl to, kad rengdamasis olimpiadoms nepersistengia, jis susidūrė ir su daugiau netikėtų, bet ma­lonių staigmenų. Pavyzdžiui, kai dalyvavo atrankoje į mokinių komandą, vyksiančią į Vidurio Europos matematikos olimpiadą, jis net nesulaukė rezultatų paskelbimo, nes nemanė, kad puikiai išsprendė atrankinius uždavinius. „Pamenu, tada buvau pavargęs, tad net nedalyvavau skelbiant įvertinimus. Važiuodamas namo sulaukiau sveikinimo skambučio, kad patekau į komandą. Žinoma, nustebau, nes tikrai nededu daug pastangų, kad pasiekčiau gerų rezultatų“, – tikina gimnazistas.

Dalyko, kuris žavi labiausiai, olimpiadoje nedalyvauja

Matematikos, gamtos mokslų ir informatikos – dalykų, kurie sekasi geriausiai, Justas ėmėsi ne iškarto ir ne vienu metu: matematikos įsikibo dar būdamas pradinukas, kai antroje klasėje mokytoja jam pasiūlė papildomų įdomių užduočių, atėjęs mokytis į KTU gimnaziją, vėlgi mokytojos sudomintas, ėmėsi chemijos, o kai buvo aštuntokas, draugės mama, informatikos mokytoja, pamokė programuoti, tad Justas gavo informatikos pagrindus. Na, o prie viso to pridėjus loginį mąstymą pakanka, kad gerai pasirodytum olimpiadose.

„Galima sakyti, esu tiksliukas, nes man patinka skaičiavimai. Net žaisdamas kompiuterinius žaidimus apskaičiuoju tikimybę laimėti“, – apie polinkį prie matematikos pasakoja gimnazistas.

Justas įsitikinęs, kad jo domėjimąsi trimis dalykais ir gerus jų olimpiadų rezultatus lėmė mokytojai: kai dar mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje, patiko anglų kalbos, geografijos mokytojos, todėl patiko ir jų mokomieji dalykai, o pradėjęs mokytis KTU gimnazijoje atrado kitus – chemiją, fiziką ir net dar labiau nei iki tol ėmė patikti matematika.

Vis dėlto dalykas, kuris Justą žavi labiausiai, pasirodo, yra visai ne matematika, informacinės technologijos ar chemija, o biologija. „Aš gyvenu prie miško, todėl man patinka augalai ir gyvūnai, kartais mėgstu stebėti paukščius, – pasakoja jis. – Mano aistra greičiausiai yra zoologija ir botanika, o chemijoje, matematikoje yra skaičiavimo, kuris man geriausiai sekasi.“

Pasirodo, kaip tik dėl tiksliosios chemijos pusės – matematikos Justas ir dalyvauja chemijos, o ne jai artimos biologijos olimpiadoje, kur turėtų įdėti daugiau darbo. „Biologijos mokytis reikia labai daug, tarkime, kalti pavadinimus, o man, kaip jau sakiau, prisiversti mokytis sudėtinga“, – paaiškina Justas, su matematika ir gamtos mokslais planuojantis sieti ir studijas.

Po pamokų nesimoko, o ilsisi

Knygos Justo netraukia, jam sunku prisiversti mokytis, specialiai olimpiadoms jis mokosi itin retai, tačiau žino labai daug, bendraklasių yra vadinamas moksliuku ir konkursuose raško prizines vietas. Kaip tai pavyksta?

KTU gimnazijos vienuoliktokas sako išsiverčiantis su žiniomis, kurių gauna per pamokas: stengiasi atsiminti tai, ką išgirsta iš mokytojų, ir dažniausiai sprendžia kitokias užduotis nei visa klasė. Taigi po pamokų jis antrąkart nebesimoko, o ilsisi: laisvalaikį leidžia su šeima ar bendraklasiais, žaidžia kompiuterinius žaidimus, stalo futbolą.

„Per pamokas klausau, ką pasakoja mokytojai, neužsirašinėju tos informacijos, bet bandau kuo daugiau jos įsidėmėti ir atsimenu tai, kas svarbiausia ir įdomiausia“, – savo metodus atskleidžia Justas.

Jaunuolio motyvacijos bent kiek pasimokyti šaltinis – kelionės po olimpiadas, kurios vyksta vis kituose miestuose. Panašus stimulas – vykti į užsiė­mimus paskatino stoti ir į Nacionalinę moksleivių akademiją (NMA), kurioje jis dabar priklauso chemijos sekcijai, anksčiau priklausė matematikos. „Labiausiai man patinka NMA sesijos, nes ten sutinku labai daug įdomių, skirtingų žmonių, visi jose esame artimi sielomis, visi moksliukai. O ir užduotis spręsti smagu, kai žinai, kad netrukus važiuosi į sesiją“, – sako Justas.

Neskirdamas daug laiko mokslams, jis negaili jo kruopštumo reikalaujantiems darbams: prieš kelerius metus lankstydavo origamį, dėliodavo dėliones ir net siuvinėjo kryželiu. „Kai siuvinėji ar lankstai, matyti rezultatas, o kai mokaisi – nežinai, kiek išmokti pavyks, kada tai panaudosi. Galbūt man svarbu pamatyti rezultatą“, – apibendrina olimpiadų prizininkas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Verta skaityti! Verta skaityti!
(23)
Neverta skaityti!
(11)
Reitingas
(12)
Komentarai (3)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Gabija Sabaliauskaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(2)
30(4)
29(0)
23(2)
23(0)
20(0)
16(0)
16(3)
14(2)
Savaitės
105(1)
89(0)
88(4)
Mėnesio
150(27)
142(22)
106(0)
105(1)
103(19)