Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Ar žinote, kuo skiriasi išsimokslinimas nuo išsilavinimo? Darbdaviai apie tai, kokių darbuotojų trūksta labiausiai

2017-08-12 (1) Rekomenduoja   (-1) Perskaitymai (1336)
    Share

80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo.

Studijos KTU
©KTU

Prie tokios išvados prieita, apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas.

Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį, šiandien darbo rinką pasiekiančiam jaunimui – vadinamiesiems „tūkstantmečio vaikams“ – labiausiai trūksta gebėjimo susikaupti, mokytis iš patirties, atkaklumo ir kuklumo.

„Norėčiau pabrėžti takoskyrą tarp išsimokslinimo ir išsilavinimo, – teigia Pranas Šmaižys, bendrovės „Pieno žvaigždės“ personalo direktorius. – Išsilavinimą siečiau su asmenybės formavimusi. Mano galva, magistro studijos – ne laipsnis, o patirtis studijuojant magistrantūroje – suteikia išsimokslinimui tą išsilavinimo aspektą“.

Pasak jo, išsilavinimas (ne išsimokslinimas) ypač svarbus vadovaujančią poziciją siekiantiems užimti kandidatams.

Universalūs darbuotojai darbdavių vertinami labiau

Norėdami tiksliau apibrėžti išsilavinimo terminą, galime pasiremti bendrovės „Korn-Ferry“ pateikiamais duomenimis (apklausta kone 2 tūkst. įmonių visame pasaulyje).

Pasak jų, penki talentai, kuriais turėtų pasižymėti sėkmingas kandidatas į darbą yra: intelektinis smalsumas (1), „360 laipsnių“ mąstymas (2), t. y., gebėjimas vertinti problemas ne vienos disciplinos rėmuose (savybė, ypač svarbi vadovams), kultūrinė kompetencija (3), t. y., gebėjimas atsiriboti nuo pareigų, organizacijos ir šalies kultūros, mąstyti globaliai, empatija (4) ir gebėjimas prisitaikyti (5).

Globalios tendencijos būdingos ir Lietuvai. Pasak bendrovės „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, darbdaviams patraukliausi universalūs, ne vieną sritį išmanantys darbuotojai.

„Kiekvienas darbdavys siekia surasti tokį darbuotoją, kuris ne tik išmanytų tam tikrą sritį (pavyzdžiui, marketingą, finansus, žmogiškųjų išteklių valdymą), bet ir mokėtų puikiai komunikuoti, kalbėtų keliomis kalbomis, sklandžiai dėstytų mintis tiek raštu, tiek žodžiu“, – teigia M. Horbačauskas.

Siekiant atliepti darbo rinkos poreikius, Kauno technologijos universitete (KTU) praėjusiais metais startavo naujas magistrantūros studijų MA+ modelis, kurio esmė – platesnės, stipresnės, gilesnės studijos. Tokios, kurios suteikia ne tik žinių, bet ir pridėtinę vertę.

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(16)
Reitingas
(-1)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Švietimas
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

47(2)
44(7)
40(3)
39(0)
33(3)
32(2)
29(4)
29(1)