Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Švietimas Lietuvos mokyklose išgyvena dar nematytą krizę: kas vyksta ir genialiai paprasta idėja, kaip pagerinti situaciją

2019-09-02 (0) Rekomenduoja   (66) Perskaitymai (5115)
    Share

Švietimas mokyklose išgyvena dar nematytą krizę, tačiau kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kaip jam mokykloje sekasi šiandien, gali pagerinti savo pažymius – tuo įsitikinęs jaunas ir ambicingas fizikos korepetitorius bei socialinis verslininkas Eimantas Bekėža. Jis ne tik sukūrė unikalią mokymosi sistemą, bet ir ketina sugriauti mitą, kad papildomas individualizuotas mokymas turi būti brangus ir sunkiai prieinamas.

Švietimo rezultatai yra itin prasti - Lietuva iš 28 ES narių švietime yra 23 - žemiau yra tik Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Vengrija ir Graikija. „Ši statistika mane privertė ieškoti priežasčių, kodėl Lietuvos švietimas yra tokioje prastoje padėtyje bei siekti sprendimo, galinčio pagerinti situaciją. Šiuo metu kuriu platformą, kuri, tikiu, padės pagerinti mokymą Lietuvos mokyklose“, – sakė organizacijos „Reach For Change“ rengiamo verslo inkubatoriaus dalyvis Eimantas Bekėža, kuris savo sumanytą skaitmeninę mokymosi platformą „DigiKlasė“ tėvams ir mokytojams ketina pristatyti jau kitąmet.

Prastas mokymosi lygis - valdžios vizijos stokos ir nenoro investuoti pasekmė

Anot fizikos korepetitoriaus ir pradedančiojo socialinio verslininko E. Bekėžos, didžiausią žalą Lietuvos švietimui daro lyderystės stoka kurti aiškiai vizijai bei valdžios nenoras investuoti į švietimą. „Valstybei nepavyksta priimti sprendimo, kokio mokyklinio švietimo ji siekia, o esamam švietimo modeliui yra skiriama per mažai lėšų.”

E. Bekėža idėją iliustruoja su Pietų Korėjos pavyzdžiu: „Pietų Korėja švietime yra pirma jau keletą metų iš eilės. Šis rezultatas yra valdžios sprendimo pasekmė - po 1953 m. pasibaigusio Korėjos karo, šalis buvo visiškoje švietimo krizėje - vos vienas iš penkių žmonių mokėjo skaityti ir rašyti. Tačiau Pietų Korėjos valdžia iškėlė viziją - karo nualintai šaliai, kuri neturi jokių išteklių, reikalingi patys stipriausi specialistai. Skyrusi didžiulę dalį biudžeto ir įvedusi aiškią viziją, ši šalis iškilo į lyderes švietime ir šiuo metu pirmauja aukštųjų technologijų sektoriuje.”

„Prisiminkime mūsų regiono 12 kaimynių - visos jos vienam mokiniui skiria daugiau nei Lietuva. „Eurostat” duomenimis Lietuva iš visų ES narių viduriniam išsilavinimui skiria kone mažiausiai BVP - lenkiame tik Romuniją, Slovakiją, Graikiją, Bulgariją. Kitaip tariant, pažvelgus į net tolimiausias mūsų kaimynes, Lietuva mažiausiai investuoja į švietimo sistemą ir jau tampa aišku, kodėl mes turime tiek daug problemų švietime”, - teigia fizikos korepetitorius.

Įtakos taip pat turi neskaidrūs pirkimai bei politinės valios stoka

Anot E. Bekėžos, svarbu ir tai, kad dėl prastai tvarkomų viešųjų pirkimų ir taip mažas švietimo biudžetas dar labiau mąžta. „Mūsų neveikiančiu švietimo varikliu puikiai naudojasi parazituojančios pelno siekiančios grupės. Vieša paslaptimi tapo švietimo įstaigų šešėliu kvepiantys viešieji konkursai, kuriuose neretai dalyvauja viena įmonė, tuoj po konkurso laimėjimo paslaptingai bankrutuoja kita bendrovė, gavusi šimtatūkstantinį apmokėjimą, ar daugelį metų iš eilės tuos pačius konkursus laimi vis tas pats juridinis asmuo”.

E. Bekėža teigia, kad žiūrint į švietimo sistemos vidaus politiką, situacija ne geresnė. „Buvusios švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės įvestos pertvarkos pasekmės dar neaiškios, ir mokytojai įsitempę laukia, kokios permainos vėl laukia jų, kadangi aiškaus sprendimo dar pateikta nėra. Bendro siekio stoka ir darbo sunkumų neatitinkantis atlyginimas atgraso mokytojus nuo iniciatyvos siekimo. Daugelyje šalių mokytojai kuria bendruomenes, kuriose yra dalinamasi ir analizuojama sėkmingos ugdymo praktikos, mokytojų ir mokinių sėkmės istorijos, kiekvieną savaitę mokytojai implementuoja iš kolegų pasisemtas žinias savo pamokose. Tačiau Lietuvoje, kai už esamą atlyginimą jau dabar mokytojai dirba per daug, mažai kas nori imtis dar vienos papildomos veiklos, o tai izoliuoja veikiančias metodikas ir didina atskirtį, ypač regionuose. Kiekvienas mokytojas yra paliktas tvarkytis kaip pats sugeba”, - problemą apibendrina E. Bekėža.

Suvienodintas mokymas tinka ne visiems

Anot fizikos korepetitoriaus ir pradedančiojo socialinio verslininko E. Bekėžos, norint pagerinti mokinių mokymosi rezultatus svarbu suteikti mokiniams galimybes mokytis pagal individualiai jiems pritaikytą mokymosi lygį.

„Pats mokydamas vaikus fizikos pastebėjau, kad net ir nepažangiais laikomi moksleiviai, pritaikius jiems tinkamą mokymą, gali greitai pasivyti savo klasės draugus ir pakelti savo mokymosi vidurkį. Tačiau dabar situacija tokia, kad mokyklose silpnai besimokantys mokiniai ir toliau mokosi silpnai, nes jie turi daug spragų, kurių niekas nepadeda užpildyti. Tuo tarpu pažangūs mokiniai neišnaudoja visų savo galimybių – jie yra priversti mokytis bendru klasės lygiu, negaudami sunkesnių uždavinių ar sudėtingesnės mokymo medžiagos“, – teigė E. Bekėža.

Anot jo, vaikai ir iki šiol galėjo mokytis papildomai, tačiau tam reikalingas tėvų įsitraukimas bei didelės išlaidos privačioms mokykloms arba korepetitoriams.

„Korepetitorių paslaugų kainos už vieną akademinę valandą siekia 10-20 Eurų. priklausomai nuo dėstomo laiko ir grupės dydžio. Tačiau tikrai ne visi tėvai turi galimybių leisti vaiką mokytis privačiai arba nuosekliai sekti jo tobulėjimą ir gaunamų žinių lygį. Informacijos ar papildomų uždavinių savarankiškam sprendimui lietuvių kalba rasti taip pat sunku, tad vaikui mokytis savo jėgomis –  dažnai tiesiog nėra galimybių“, – mintimis dalijosi E. Bekėža.

Įkvėpė mokytojas

Pats E. Bekėža mokydamasis mokykloje taip pat išbandė pagal moksleivio žinias pritaikyto modelio naudą – jo buvęs fizikos mokytojas Aloyzas Lukavičius sutiko 9-tos klasės mokinį mokyti papildomai, dėstydamas būtent jam pritaikytą medžiagą ir parinkdamas jam tinkamiausius uždavinius.

„Sistemingas ir mano lygiui pritaikytas mokymas davė akivaizdžių rezultatų: tapau vienu geriausiu Lietuvos fizikų, daugkartinių olimpiadų, čempionatų ir konkursų nugalėtoju, pelniusiu laureato vardą ir kartu su savo išskirtiniu mokytoju garsinusiu Plungės kraštą. Neabejoju, kad kiekvienas vaikas, jei tik gautų mokymą, atitinkantį jo gebėjimus, galėtų mokytis daug geriau ir pilnai atskleistų savo talentus bei potencialą“, – sakė E. Bekėža.

Ši patirtis ir paskatino fiziką ieškoti naujų metodų, kaip padėti vaikams gauti mokymą, pritaikytą pagal jų žinias ir sugebėjimus.

Geriausias sprendimas – suasmenintas mokymas

Įkvėptas savo mokytojo, E. Bekėža nusprendė sukurti specialų įrankį – skaitmeninę mokymosi sistemą „DigiKlasė“, kuri taptų asmeniniu kokybišką ir individualizuotą medžiagą teikiančiu mokinio pagalbininku mokykloje ir namie.

Šios sistemos tikslas – suteikti visiems pasiekiamą, nemokamą ir kokybišką mokymą. Tokia platforma taptų didžiuliu palengvinimu mokytojams, mokiniams ir jų tėvams. Be to, ji padėtų sutaupyti – pritaikius efektyvų mokymą, nebereiktų ieškoti privačių korepetitorių ar papildomų pamokų.

„Mano vizija yra tokia, kad kiekvienas mokinys mokykloje gautų jam individualiai pritaikytą mokymą. Įsivaizduokite pamoką, kurios metu, mokytojui išdėsčius temą, mokinys mygtuko paspaudimu gautų jo žinių lygiui pritaikytus uždavinius. Mokiniui ilgai ir nesėkmingai sprendžiant uždavinius, uždaviniai lengvėtų, o sprendžiant sėkmingai – sunkėtų. Tuo tarpu mokytojas savo paskyroje galėtų matyti, kiek ir kokio lygio uždavinių kiekvienas mokinys išsprendė, ir kuriam mokiniui reikia pagalbos”, – apie idėją pasakojo www.digiklase.lt įkūrėjas E. Bekėža.

Planuojama, kad prisijungus prie sistemos mokiniai galės mokytis ir papildomai – žiūrėti vaizdo pamokas, spręsti uždavinius, pasikartoti ankstesnes temas. Šiuo metu E. Bekėža jau kuria šios platformos turinį ir žada, kad devintos ir dvyliktos klasės moksleiviams ji bus prieinama jau 2020-aisiais, o 2025 metais planuojama turėti visų pagrindinių disciplinų turinį, visoms klasėms. Be pagrindinių disciplinų, sistemoje galės atsirasti ir kiti šiuolaikiniai ugdymo modeliai, tokie kaip lyderystė, karjeros analizė, verslumo ugdymas, psichologija ir kiti.

Socialinio verslo konkursą „Talentas keisti“ ir jo dalyviams skirtą inkubatoriaus programą „Reach for Change“ organizuoja drauge su ilgamečiais partneriais telekomunikacijų bendrove „Tele2“, televizija „TV3“ bei šiemet prie projekto prisijungusiu Šiaurės šalių ministrų tarybos biuru Lietuvoje.

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(72)
Neverta skaityti!
(6)
Reitingas
(66)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Eimantas Bekėža
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
86(5)
52(0)
43(3)
29(3)
28(2)
27(0)
23(0)
22(2)
15(0)
15(0)
Savaitės
88(0)
76(2)
68(9)
67(6)
Mėnesio
151(27)
135(0)
111(1)
109(2)
108(0)