Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas

Auganti alfa karta vien tik dėl diplomo – nesimokys: abejos nustatytais standartais, trokš individualumo ir iššūkių

2020-12-03 (0) Rekomenduoja   (-3) Perskaitymai (440)
    Share

Pandemija stipriai paveikė švietimo sistemą – šiandien mokymas(is) didžiąja dalimi vyksta nuotoliniu būdu. Nors tokia praktika tikrai nėra naujiena, Lietuvos Verslo angelų tinklo (LitBAN.LT) valdybos pirmininko Vlado Lašo teigimu, pandemija stipriai pagreitino pokyčius, kurie po truputį jau vyko švietime. „Šie metai – tarsi laiko šuolis kaip filme „Atgal į ateitį“: nors technologijos buvo mūsų rankose, tik pandemija privertė mus greitai įprasti jomis naudotis“, – pastebi V. Lašas.

Jo nuomone, greitai pakeisti įpročius nelengva visiems, tačiau jaunimas su technologijomis ir pokyčiais visada susidoroja greičiau.

„Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas Vydūnas Trapinskas taip pat tikina, kad kuo toliau, tuo didesnė dalis ugdymo turinio turės būti skaitmenizuota. Tokie pokyčiai neišvengiami augant jauniausiai alfa kartai – šios kartos vaikai jau nuo pat gimimo pripratę prie technologijų ir laiką leidžia skaitmeninėje erdvėje.

„Šiai kartai tinkamiausias mokymosi stilius bus nuotolinis, virtualus, savarankiškas mokymasis. Dabartinė COVID-19 situacija tiesiog šią realybę priartino“, – teigia jis.

Iš studijų tikimasi konkretumo, lankstumo, individualumo

V. Trapinskas tikina, kad viena iš pagrindinių ateities kompetencijų – gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, kurie ateityje bus vis spartesni. Todėl šių kompetencijų ugdymas turėtų būti švietimo sistemos prioritetas, norint atliepti jaunimo poreikius.

„Šiuolaikinei ir ateities kartoms bus mažiau svarbus diplomas, jie vertins įgūdžius, kuriuos įgyja. Turime suteikti kuo didesnį spektrą patyriminio mokymosi. Universitetai ir mokyklos turi ugdyti mokinius ir studentus ateities specialybėms, skiriant ypatingą dėmesį jų karjeros ugdymui“, – pažymi jis.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) alumno, mokslų daktaro ir kurį laiką buvusio dėstytojo V. Lašo, vis mažėja norinčių mokytis tik dėl diplomo. Be to, daugėja norinčių anksčiau ir drąsiau pradėti savo profesinę karjerą.

 

„Geriausi studentai renkasi studijas, kurios juos „veža“. Įsitraukimas ir iššūkiai jiems ypač svarbūs“, – teigia V. Lašas.

Jo nuomone, jaunimas labai racionaliai mato galimybes ir vertina alternatyvas: jie nori aiškaus atsakymo, kodėl vieną ar kitą dalyką jiems verta mokytis, savarankiškumo, lankstumo ir individualumo – t. y. personalizuotų studijų, taip pat – greičio ir efektyvumo, pagrįsto technologijomis ir geriausiomis praktikomis pasaulyje.

„Jiems reikia apčiuopiamo rezultato čia ir dabar. Jaunuoliai nori trumpesnių studijų etapų ir vis labiau abejoja istoriškai susiklosčiusiais standartais: pavyzdžiui, fiksuotu laiku apibrėžtomis studijomis – kodėl bakalauro studijos trunka ketverius metus, jei galima suspėti per trejus?“, – sako V. Lašas.

Universitetai dar turi laiko pasiruošti naujos kartos atėjimui

Švietimo sistema reikalauja pokyčių ir keičiantis kartoms. Anot V. Trapinsko, pedagogai natūraliai pajaučia, kad jiems reikia keistis norint pasiekti dabartinę kartą. Tačiau pokyčiai į švietimo sistemą dažniausiai ateina pavėluotai.

„Pavyzdžiui, norėdami atliepti alfa kartos poreikius turėtume jau dabar turėti mokyklas apsirūpinusias planšetėmis. Didžiausias iššūkis – technologinis: technologijų valdymas, jų tinkamas panaudojimas“, – tikina „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas.

Aukštosios mokyklos dar turi laiko pasiruošti alfa kartos atėjimui – pirmieji alfa kartos atstovai studijuoti pradės maždaug po 6-8 metų.

 

„Kartų skirtumus lemia skirtingas mokymosi stilius, požiūris į lyderį ir autoritetą. Kitas svarbus aspektas – kartos santykis su technologijomis. Analizuojant kartų kaitą ypatingai išryškėja spartaus technologinio vystymosi įtaka“, – teigia V. Trapinskas, kuris gruodžio 4 d. vyksiančiame KTU renginyje „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“ papasakos, kokių pokyčių reikėtų tikėtis į universitetus greitai įžengsiančiai jauniausiai alfa kartai.

Auganti alfa karta – tai kurianti karta, vien informacijos pateikimo nebeužteks

 

Pasak V. Lašo, šiandien švietimas ir mokymas „iš viršaus", kada tradiciškai aktyviai veikia dėstytojas, mokytojas, transformuojasi į mokymąsi „aš pats (pati)“ aktyviai veikiant ir kuriant pačiam studentui. Dėstytojas tampa tik patarėju, motyvuotoju, padrąsintoju, recenzentu, mentoriumi.

„Kaip maži vaikai labai sparčiai mokosi drąsiai bandydami ir tyrinėdami pasaulį aplink save, taip ir šiandieninės studijos vis labiau pagrįstos aktyvia veikla komandoje, startuolių kūrimu, tarpusavio pagalba (angl. peer to peer, P2P) ir tikrais projektais“, – sako V. Lašas. 

 

Vertindamas šiuolaikinių jaunuolių mokymą(si), V. Trapinskas atkreipia dėmesį, kad jau seniai kalbama apie tai, kad informacija turi būti pateikta vizualiai, susistemintai, aktualizuojant temas.

„Tačiau nereikėtų pamiršti, koks reikšmingas gali būti metodų parinkimas, kad jaunuolis būtų įtrauktas: mąstyti, veikti ir svarbiausia – kurti. Auganti alfa karta – tai kurianti karta, tad vien informacijos pateikimo ir jos reflektavimo gali neužtekti“, – tikina jis.

Naujų įgūdžių ugdymas – kuriant startuolius

V. Lašas taip pat pastebi, kad universitetinės studijos vis dar pernelyg siejamos su teorinių specialybinių žinių perdavimu. Tačiau gyvenime reikia ne tik žinių – reikalingi įgūdžiai, kurie ugdomi „treniruojantis“ – aktyviai dirbant su realiais projektais.

„Gebėjimas komunikuoti, dirbti komandoje, greitai priimti pokyčius, inovuoti ir spręsti problemas, dirbti esant griežtiems laiko apribojimams, racionaliai reaguoti į nesėkmes, analizuoti, kritikuoti ir visą laiką mokytis pačiam – tai kaip važiavimas dviračiu: neišmoksi iš vadovėlio ar paskaitų – turi nebijoti kuo anksčiau pradėti važiuoti ir nesustoti mokytis po pirmojo griuvimo“, – pažymi V. Lašas.

Šioje situacijoje, anot V. Lašo, daug padeda mokymasis kuriant savo startuolius. Puikus to pavyzdys – vyresnių klasių moksleiviams skirta Lietuvos Junior Achievement startuolių programa „AcceleratorX“.

 

„Universitetuose reikėtų daugiau tarpdisciplininių studentų komandų realiems projektams, iš kurių gali išaugti ambicingi startuoliai“, – teigia jis.

Šansas Lietuvai tapti geriausia šalimi kuriant edukacines technologijas

V. Lašas įsitikinęs, kad spartūs pokyčiai švietimo sistemoje įmanomi tik su technologijomis ir inovacijomis, todėl susibūrusi iniciatyvinė „EdTech Lietuva“ grupė, prie kurios veiklų prisideda ir jis pats, rugsėjį LR Prezidentūroje startavo su „EdTech Forumu“.

„Esame įsitikinę, kad Lietuva gali tapti geriausia šalimi pasaulyje kuriant edukacinių technologijų (EdTech) ir inovacijų startuolius, juos plėtojant, išbandant naujoves mokyklose ir universitetuose, tokiu būdu darant teigiamus pokyčius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako V. Lašas.

Anot jo, EdTech startuoliai gali sukurti ženklią dalį Lietuvos eksporte: „Jų jau dabar turime: tai „TeachersLeadTech“, „BitDegree“, „Edukraft“, „Digiklasė“, „Reflectus“ ir daug kitų šiandien kuriančių geresnę ateitį mūsų švietime“. V. Lašas KTU renginyje „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“ plačiau papasakos apie startuolius universitete ir kuo jie naudingi kuriant naujoves.

„Mums visiems labai reikia supratimo ir tikėjimo, kad technologijos ir inovacijos gali padėti iš esmės ir sparčiai pagerinti švietimo sistemą. Tam reikia drąsos ir greičio, reikia leisti bandyti naujus dalykus – išlaisvinti mokytojus ir dėstytojus nuo popierių ir instrukcijų, sukurti aplinką sparčiam edukacinių iniciatyvų išbandymui ir įvertinimui.

Juk prieš keletą metų niekas nebūtų patikėjęs, kad Lietuva pagal savo patrauklumą finansinių technologijų (FinTech) kompanijoms bus šalia Singapūro – viena geriausių pasaulyje. Tą patį galime padaryti ir EdTech srityje – reikia tik bendrų visuomenės, švietimo profesionalų, technologijų verslo ir vyriausybės pastangų“, –tikina V. Lašas.

Pirmą kartą KTU organizuojamas renginys „ECIU universiteto dienos 2020: aukštojo mokslo verti iššūkiai“, skirtas pristatyti inovatyvią Europos universiteto iniciatyvą ir diskutuoti su universiteto bendruomene bei plačiąja visuomene – kokiems pokyčiams ruošiamės? Jau gruodžio 4 d. į virtualų renginį kviečiami visi norintys išgirsti apie naujausias pasaulio tendencijas, galinčias paveikti nusistovėjusią švietimo sistemą. Daugiau informacijos – https://bit.ly/3o4Cst4

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(1)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(-3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
34(0)
30(8)
22(5)
22(5)
12(0)
12(0)
11(0)
Savaitės
64(0)
52(0)
52(0)
Mėnesio
149(36)
118(14)
103(8)
97(7)