Geriausių mokyklų vadovams skaičiuojant, kad studijuoti svetur išvyksta kas trečias jų abiturientas, ministerija teigia, kad yra ir atvirkštinis procesas – svetur gyvenančių lietuvių vaikai grįžta studijuoti į Lietuvą. >>
skaityti
Ketvirtadienio popietę paskelbti stojimo į aukštąsias mokyklas antrojo etapo rezultatai. Antrajame etape dalyvavo 18 tūkst. 774 kandidatai. >>
skaityti
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) išplatino pranešimą, jog jau pasirengė antrajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui. LAMA BPO ištaisė pirmajame etape padarytus skaičiavimo netikslumus ir apie tai informavo stojančiuosius. >>
skaityti
Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), apžvelgusi LAMA BPO pateiktus priėmimo rezultatus pastebi, jog pirminiais duomenimis 20,4 proc. šiemet laikiusių brandos egzaminus abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė. >>
skaityti
Dėl duomenų vėlavimo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo. Tai paaiškėjo studentų atstovams Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) atlikus pirminę šių metų bendrojo priėmimo analizę. Sąjunga kritiškai vertina pastarųjų dviejų metų priėmimo organizavimą ir primygtinai ragina tobulinti visą priėmimo sistemą, skelbiama išplatintame pranešime. >>
skaityti
Penktadienio popietę paskelbus pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, nuo didelio apkrovimo užstrigo bendrojo priėmimo internetinė sistema. >>
skaityti
Ir šįmet daugiausia gabiausių abiturientų rinkosi Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetus – šios aukštosios susižėrė daugiausia studijų krepšelių. Tarp kolegijų geriausiai sekėsi Vilniaus ir Kauno kolegijoms. Preliminariais duomenimis, iki 1000 valstybės finansuojamų vietų kolegijose dar liko neišdalyta. >>
skaityti
Vyriausybė pritarė Marijampolės ir Žemaitijos kolegijų pertvarkymui ir patvirtino naujus statutus. Iš biudžetinių įstaigų jos tampa viešosiomis ir nuo šiol gali disponuoti savo uždirbtomis lėšomis ir valstybės patikėtu turtu. Tai suteikia šioms aukštosioms mokykloms daugiau galimybių spręsti apie plėtrą, investuoti į vykdomų studijų kokybę. >>
skaityti
Iki pirmadienio vakaro, kai internetinėje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje baigiasi prašymų registravimas, norą studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pareiškė beveik 39 tūkst. pretendentų. >>
skaityti
Tai, kad auga svetur susirengusių studijuoti jaunuolių srautas, šalies švietimo valdžia vadina mitu. Tačiau pagrįsti to negali. Tuo tarpu prestižinės gimnazijos svetur išlydės 30-40 proc. abiturientų, rašo „Lietuvos rytas“. >>
skaityti
Žiūrint į šiųmečių abiturientų pasirinkimus stojant į šalies aukštąsias mokyklas atrodo, kad ateityje lietuviams jokia krizė nebus baisi – Lietuvoje bus daug ekonomistų, finansų specialistų, teisininkų, psichologų. Tendencijos išlieka tokios pat, kaip ir ankstesniais metais, tačiau neaišku, ar jos atitinka dabartinius rinkos poreikius. >>
skaityti
Darbdaviai sociologinėse apklausose apie darbuotojų pasirinkimą nurodo, jog „kokio universiteto diplomas“ yra svarbu tik trečioje vietoje. Svarbiausia: asmenybė ir CV. Tad ar universitetas svarbus? >>
skaityti
Lietuvos darbo rinkoje nėra tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas, kiek kasmet paruošiama aukštojo mokslo absolventų, konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas. Dėl to G. Kadziauskas siūlo dalį aukštajam mokslui skiriamo valstybės finansavimo nukreipti profesiniam mokymui, o jaunam žmogui, renkantis ateities kelią, vadovautis širdimi. >>
skaityti
Vykdoma aukštojo mokslo reforma ir nuolat mažėjantis moksleivių skaičius dalį aukštųjų mokyklų privertė spręsti klausimą, kaip išlikti. Ne pačius geriausius laikus išgyvenantis Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU) kartu su Vilniaus universitetu (VU) kuria Lietuvoje dar neregėtą darinį – konsorciumą. >>
skaityti
(3)
2010-07-28
