Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos »

Aukštųjų mokyklų reitingas: daugelis Lietuvos universitetų 10 balų sistemoje negautų nė 5

2010-05-17 (10) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (18720)
    Share

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU), dideliu balų skirtumu lenkdamas kitas valstybines aukštąsias mokyklas. Pirmąsias penkias reitingo vietas ir vėl užėmė Vilniaus bei Kauno universitetai, tačiau šiemet į jį pirmą kartą pateko Mykolo Romerio universitetas.

Reitingo, kurį sudarė Demokratinės politikos institutas, rezultatai gauti susumavus daugiau nei 40 įvairių vertinimo kriterijų.

Romerio universitetas išstūmė Lietuvos teatro ir muzikos akademiją

Po VU reitinge rikiuojasi Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), M. Romerio universitetas (MRU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Pastaroji šiemet iškrito iš lyderių penketo, ją išstūmė viena pozicija aukštyn pakilęs M. Romerio universitetas.

Aukštųjų mokyklų reitingas sudarytas įvertinus daugiau nei 40 rodiklių, sujungtų į 4 kriterijų grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę. Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairūs finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrai.

Reitingas rodo didelį atotrūkį tarp universitetų

Vilniaus universitetas išlieka ryškiu reitingo lyderiu. Pavyzdžiui, penktąją vietą užėmusį MRU pagal surinktus balus VU lenkia beveik dvigubai, o paskutinėje 14 vietoje likusią Lietuvos kūno kultūros akademiją – 3,5 karto. VU pirmauja beveik visose kriterijų grupėse, tik finansinių išteklių valdymo srityje šią aukštąją mokyklą aplenkė Kauno technologijos universitetas.

„Reitingo rezultatai rodo didelį atotrūkį tarp Lietuvoje veikiančių valstybinių aukštųjų mokyklų. Šimtabalėje vertinimo sistemoje tik 2 universitetai sugebėjo peržengti 50-ies balų kartelę. Tai signalas, kad norėdami pasiūlyti patrauklias studijas, apimančias tiek aukštą studijų bei mokslo lygį, tiek skaidrų ir efektyvų valdymą, universitetai privalo smarkiai pasitempti. Reitingo duomenys kiekvienai aukštajai mokyklai padės tiksliai identifikuoti, kuriose srityse reikėtų didžiausių pokyčių“, – mano Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas.

Lietuvos valstybinių universitetų reitingas

1. Vilniaus universitetas – 70,94

2. Kauno technologijos universitetas – 55,21

3. Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 44,06

4. Vytauto Didžiojo universitetas – 40,9

5. Mykolo Romerio universitetas – 37,05

6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija – 35,64

7. Klaipėdos universitetas – 34,59

8. Šiaulių universitetas – 32,68

9. Vilniaus dailės akademija – 32,36

10. Vilniaus pedagoginis universitetas – 31,14

11. Lietuvos žemės ūkio universitetas – 29,04

12. Kauno medicinos universitetas – 27,72

13. Lietuvos veterinarijos akademija – 20,85

14. Lietuvos kūno kultūros akademija – 20,07

Ketvirtus metus sudaromas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas vėl verčia tik skėsčioti rankomis: nors aukštojo mokslo reforma įsibėgėja, tačiau nei studentų vertinimai bei lūkesčiai, nei įmonių vadovų atsiliepimai nerodo jokio progreso. Nors duomenys po keletą procentų svyruoja į vieną ar kitą pusę, tačiau visuma byloja, jog tebetrypčiojama vietoje.

Daugelis universitetų dešimtbalėje sistemoje negautų nė 5 balų

Anot Manto Adomėno, net ir reitingo lyderiai – VU bei KTU – neturėtų būti patenkinti savo rezultatais. Jei jų pasirodymas būtų vertinamas dešimtbalėje sistemoje, Vilniaus universitetas gautų 7, o KTU pažymys balansuotų tarp 5 ir 6. Tuo tarpu 10 iš 14 reitinge įvertintų universitetų nesugebėtų gauti nė ketverto. Tiesa, M. Adomėno teigimu, šie balai nerodo itin žemo Lietuvos universitetų studijų lygio.

„Būtent studijų srityje universitetų rodikliai yra tolygesni, didesni skirtumai ir „duobės“ matyti mokslinėje veikloje. Būtent čia daugumai Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų reikėtų smarkiai pasitempti, o valstybei – daugiau investuoti į mokslinius tyrimus. Manau, kad mokslo lygį kilstelės ir universitetų jungimosi planai. Susijungti žada Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, kurti konsorciumą – Klaipėdos ir Šiaulių universitetai“, – teigia M. Adomėnas.

Tik kas trečias ketvirtakursis rinktųsi tas pačias studijas antrąkart

Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų – studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. „Vienas įdomiausių faktų, paaiškėjusių atlikus požiūrio tyrimus, yra tas, kad vyresnių kursų studentai kur kas skeptiškiau vertina studijų kokybę negu pirmakursiai ar antrakursiai. Jei pirmame kurse linkusių rinktis tą pačią studijų programą, net jei už ją reikėtų mokėti visą kainą, yra 58 proc., tai ketvirtame kurse ši dalis sumažėja iki 34 proc.“, – pasakoja tyrimus atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Studentų buvo teirautasi, ar jie rinktųsi tą pačią aukštąją mokyklą, jei šiuo metu pradėtų studijuoti. Kas dešimtas studentas neslėpė, jog dabar, žinodami, kokia yra reali padėtis mokykloje, tokių studijų tikrai nesirinktų. Dar 4 iš to paties dešimtuko abejoja, ar tokios studijos juos viliotų ir šiandien. Taigi tik 5 iš 10 respondentų eitų studijuoti ten pat. Pernai tokias pačias studijas būtų rinkęsi 6 iš 10, vadinasi, šiemet jau lygiai pusė studentų pripažįsta, kad jie pasirinko ne patį teisingiausią karjeros kelią. Arba kad jis pernelyg duobėtas, jog norėtų dar kartą juo žingsniuoti.

Anot jos, atsižvelgiant į tai, kad būtent vyresni studentai turi galimybę susidaryti tikslesnį vaizdą apie universiteto suteiktas paslaugas, o dalis jų – dar ir palyginti jas su studijomis užsienyje, šios išvados turėtų priversti Lietuvos universitetus susimąstyti. „Ketvirtakursiai studentai gali pateikti bene objektyviausią studijų vertinimą. Deja, jų nuomonė apie šalies universitetus yra dar prastesnė nei bendras visų studentų vertinimas“, – sakė R. Lazdin.

Patenkinti ir labai patenkinti savo pasirinktomis studijomis nurodė 55% universitetų studentų – pernai tokių buvo 71%. Skeptiškiausiai studentai linkę vertinti praktines žinias: 1–3 balais juos įvertino 68% studentų – tiesa, pernai šias žinias neigiamai vertino 3% daugiau studentų. Geriausiai vertinamos teorinės žinios – 4–5 balais jas įvertino 69,7% apklaustųjų, tačiau tyrimas rodo, kad ir jomis pasitenkinimas smunka, nes pernai už teorines žinias rašiusiųjų gerą pažymį buvo 76%.

„Šių visai nedidelių svyravimų nesiečiau su pokyčiais aukštojo mokslo sistemoje – naivu tikėtis, kad per metus įvykę sisteminiai pertvarkymai nusileido hierarchijos laipteliais iki auditorijų. Manyčiau, kad ekonominiu sunkmečiu studentai intensyviau suka galvas, kaip praktiškai pritaikyti tai, ką sužino, dėl to šiek tiek pagerėja praktinių žinių vertinimas, ir susimąstoma apie tai, kad teorinių žinių su duona nevalgysi – pasitenkinimas jomis smunka“, – komentuoja Renata Lazdin, UAB „Macroscope tyrimai“ vadovė.

Nors parengti vieną studentą kainuoja dešimtis tūkstančių, tačiau tyrimas rodo, jog dalis tų pinigų gali nueiti vėjais. Tuo, kad būtent jų aukštosios mokyklos diplomas padės įsidarbinti, tiki tik 42,2% dalyvių. Likusieji mokosi vien tam, kad gautų diplomą, nors jo nauda abejoja, o 16% apskritai netiki, kad jis turės kokią nors reikšmę darbinantis.

Verslo lyderių tyrime buvo apklausti 273 didžiųjų Lietuvos įmonių vadovai. Kaip ir pernai, jie nurodė, jog svarbiausia priimant darbuotoją yra motyvacija ir asmeninės savybės. Išsilavinimas vėl liko trečioje vietoje. Gal šio kriterijaus svarba ir būtų didesnė, tačiau darbdaviai, kaip ir patys studentai, Lietuvos universitetams raito trejetą: tokiu pažymiu aukštąsias mokyklas įvertino 58% įmonių vadovų (pernai 52%). Beje, savo vaikams net 6 iš 10 įmonių vadovų rekomenduotų rinktis studijas užsienyje, o ne Lietuvoje.

Rinkdamiesi darbuotoją, konkrečiai aukštajai mokyklai pirmenybę teikia 39% darbdavių. Tai 4% daugiau nei pernai. Didžioji dalis darbdavių, ieškodami socialinės ar humanitarinės srities specialisto, pirmenybę teiktų VU (59%) arba Vytauto Didžiojo universiteto (8%) auklėtiniui. Kaip ir pernai, neišaiškėjo ryškus lyderis tiksliųjų mokslų srityje – KTU auklėtinius rinktųsi 34% respondentų, VGTU – 30%, o VU – 15% apklaustųjų.

Ambicijos kuklios, pasitenkinimas didesnis

Šiemet pirmą kartą buvo reitinguojamos kolegijos. Jų įvaizdis verslo bendruomenės akyse – dar blankesnis nei universitetų. 44% įmonių vadovų, dalyvavusių apklausoje, nežino, kuriai kolegijai teikti pirmenybę. O už savo vaikų studijas kolegijose mokėti sutiktų vos 0,4% darbdavių. Vis dėlto patys kolegijų studentai studijų kokybę vertina kur kas geriau nei jų kolegos universitetuose.

Kolegijų reitingas

1. Kauno kolegija – 65,43

2. Vilniaus kolegija – 63,51

3. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – 55,43

4. Žemaitijos kolegija – 43,4

5. Klaipėdos valstybinė kolegija – 42,91

6. Utenos kolegija – 42,71

7. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – 38,19

8. Kauno technikos kolegija – 37,94

9. Alytaus kolegija – 37,32

10. Marijampolės kolegija – 35,97

11. Šiaulių kolegija – 35,05

12. Panevėžio kolegija – 32,94

13. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla – 30,19

14. V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla – 29,93

15. Vilniaus verslo kolegija – 27,82

16. Vilniaus kooperacijos kolegija – 27,48

17. Vakarų Lietuvos verslo kolegija – 26,49

18. Socialinių mokslų kolegija – 26,34

19. Šiaurės Lietuvos kolegija – 25,8

20. Vilniaus dizaino kolegija – 20,65

21. Kolpingo kolegija – 18,45

Kolegijos niekaip negali išsivaduoti iš universitetų šešėlio, nors valstybė ir stengiasi stiprinti tokių studijų finansavimą. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė nurodo, kad prieš prasidedant mokslo ir studijų reformai valstybės finansuojamų vietų skaičiaus santykis universitetuose ir kolegijose buvo maždaug 1,7:1. Valstybė finansavo kone dukart daugiau vietų universitetuose nei kolegijose. Ministerija siekia, kad studentų skaičius kolegijose ir universitetuose būtų panašus. Šiemet valstybė numato finansuosi kone 19.000 pirmakursių studijas: 9.700 universitetuose ir 9.200 kolegijose. Tačiau kol kolegijos bent jau studentų skaičiumi prisivys universitetus, užtruks: Statistikos departamento duomenimis, 2009–2010 m. mokslo metų pradžioje iš viso universitetuose studijavo 144.000 studentų, o kolegijose – 57.000 studentų.

Vis dėlto kolegijų studentai studijų kokybę vertina kur kas geriau nei jų kolegos universitetuose. Tai, kad yra patenkinti studijomis, nurodė 62,5% apklaustųjų, nepatenkintų yra 12,6%, o kas penktas neapsisprendžia, kuriai nuomonei pritarti. Kolegijų studentai kur kas geriau vertina ir praktines žinias: gerą pažymį už jas rašo net 66% apklaustųjų (universitetų studentų – tik 31%).

Nors kolegijų studentų pasitenkinimas studijomis didesnis, tačiau jų finansinė padėtis yra prastesnė negu besimokančiųjų universitetuose. Net pusė jų per mėnesį turi verstis su mažesnėmis nei 400 Lt pajamomis – su už tiek tenka išgyventi 41% universitetų studentų. Skiriasi ir lūkesčiai: su mintimi, kad baigę aukštąsias gaus nė 1.000 Lt nesiekiantį atlyginimą, yra susitaikę 28% besimokančiųjų universitetuose ir net 43% kolegijų studentų. Proporcijos keičiasi lūkesčių kreivei kylant aukštyn: 1.501–2.000 Lt atlyginimo tikisi 23% universitetų ir 12% kolegijų studentų, o gausiantieji dar didesnį darbo užmokestį mano 16% universitetų ir 8% kolegijų studentų.

Išsamų Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą nuo 2007 m. atlieka Demokratinės politikos institutas, šių metų požiūrio tyrimus padėjo atlikti socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“. DPI Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą sudaro kasmet nuo 2007 m.

Reitingo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų poziciją viena kitos atžvilgiu. Tai būsimajam studentui turėtų padėti susidaryti nuomonę, kokioje socialinėje, kultūrinėje ir akademinėje aplinkoje jam tektų studijuoti.

„Šių metų reitingas dar išsamesnis, metodologiškai patobulintas. Universitetų reitingavimas, jų išorinis vertinimas jau yra tapęs tradicija. Jų laukiama, į juos atsižvelgiama renkantis studijas, planuojant universitetų veiklos gerinimą. Net sunku įsivaizduoti, kad prieš keletą metų tokio įrankio nebuvo“, – tyrimo rezultatus komentuoja Mantas Adomėnas, Demokratinės politikos instituto valdybos pirmininkas, aukštųjų mokyklų reitingavimo Lietuvoje idėjos iniciatorius.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(3)
Komentarai (10)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
53(0)
43(0)
41(6)
26(0)
21(1)
16(0)
14(0)
11(4)
11(0)
Savaitės
133(0)
108(0)
74(2)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)