Prieš kurį laiką plačiai po Lietuvą pasklido žinia: Lietuvos aukštosios mokyklos reorganizuoja savo veiklą ir įsileidžia Vakaruose paplitusias nuotolines studijas. Nuo šiol studentas, pasirinkęs tokią studijų formą, galės mokytis ramiai atsisėdęs ant fotelio ar gerdamas latte kavą metro stotyje.

Užsienyje mokytis nuotoliniu būdu gana įprasta. Yra keletas universitetų, kurie kruopščiai ištobulino sistemą ir įdiegė nuotolinių studijų centrą. Čia galima baigti įvairių krypčių studijas būnant namuose. Veikiant specialiems pokalbių kanalams įmanoma bendrauti su dėstytojais, prašyti pagalbos, rekomendacijų ar konsultuotis. Studijos internetu išskirtinės tuo, kad mokytis reikia savarankiškai, paskaitų ciklą įsisamoninti pačiam, rezultatai vertinami pažymiu, kuris gaunamas egzamino metu, vykstančiu taip pat „online“. Dažniausiai tai būna testai arba rašto darbai.

Lietuvos aukštosios mokyklos kol kas nėra sukūrusios tobulos sistemos be trikdžių, nors universitetai pamažu ir nedrąsiai ima siūlyti vakarietišką mokymosi būdą. Štai Vilniaus Universiteto Komunikacijų fakultetas drąsiai žengė priekin į savas gretas prieš keletą metų priimdamas bibliotekininkystės tęstinių studijų programą.

Nuo rugsėjo mėnesio Kaune esantis Vytauto Didžiojo universitetas studentams taip pat pasiūlys naujieną: patvirtintas mokslas nuotoliniu būdu, kuomet studentas gali mokytis būdamas bet kurioje pasaulio vietoje, namuose ar darbe. Tiesa, universitetas dar neįdiegė ištisų studijų programų – kol kas teks tenkintis tik privalomomis disciplinomis.

Lietuvoje didžiausi ginčai kyla dėl vertinimo sistemos. Vieningai neprieinama prie išvados, koks vertinimas būtų teisingas, kokie atsiskaitymo būdai atitiktų tiek studento, tiek dėstytojo lūkesčius. Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojai ieško įvairių būdų, kad mokslo kokybė išliktų nepriekaištinga, kad studentas įgytų ne mažiau žinių, nei besimokydamas dienine studijų forma..

Jungtinėse Amerikos Valstijose studijos internetu nėra naujiena. Už Atlanto nuotolines studijas renkasi gausus būrys žmonių, o siūlomų skirtingų kursų skaičius - apie 120 000. Specialistai spėja, kad po kurio laiko internetinis mokslas taps pagrindiniu mokymosi būdu, plėtosis ir bus įtvirtintas daugelyje pažengusių valstybių.

Keliu banalų klausimą, bet jis nenuginčijamai reikalingas: ar būtų sąžininga gauti diplomą mokantis tokiu būdu: kaip dažnas sako – paprasčiau, gulint sode po obelim ar traukiniu dardant į Šiaurės Ašigalį? Ar nenukentės darbo ir studijų kokybė mokantis darbo vietoje, ką itin akcentuoja universitetai? Ar nepakeis ateityje nuotolinis mokslas likusių studijų formų? Ir, galiausiai, – ar darbdavys turėtų atsižvelgti į tai, priimdamas naują darbuotoją? Šitie klausimai vis dar neatsakyti. Tam reikia rengtis iš anksto: į lentynėles sudėlioti būdus ir priemones, išvystytas technologijas ir galiausiai viską apkamšyti kokybės patalais.