Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos »

Kuo lietuvius suvilioja studijos užsienyje?

2011-07-03 (18) Rekomenduoja   (0) Perskaitymai (2312)
    Share

Švietimo ir mokslo ministerija ramina: esą užsienyje studijuojančiųjų skaičius siekia viso labo 3,5 proc. besimokančiųjų Lietuvoje skaičiaus, todėl jaudintis nėra ko. Čia pat priduriama, kad Lietuvos vidurkis aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 2,6 proc., bet pirštu pabadoma į tokias šalis kaip Austrija, kurioje 4,1 proc. studentų studijuoja ne gimtinėje, ir Islandija, kur kas penktas studentas mokslus kremta svečioje valstybėje.

Rodos, nėra ko jaudintis. 2007 metais užsienyje studijavo 3,4 proc. lietuvaičių, 2010 metais – 3,5 proc. Per kelerius metus pasirinkusiųjų užsienio universitetus skaičius ūgtelėjo vos viena procento dešimtąja, nors šiemet „Dream Foundation“ atlikta Baltijos šalių moksleivių apklausa parodė, kad 97 proc. moksleivių domina studijos užsienyje. Rūpestį kelia kita problema: suskaičiavę studijuojančius užsienyje ir pasidžiaugę, kad skaičiai nėra dideli, nesame tikri, kad jaunimas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą užjūryje, grįš į Lietuvą dirbti ir gyventi.

Ieško patirties

Ignas Mikutis į tarptautinio verslo paslaptis gilinasi Danijoje, Kopenhagos verslo mokykloje. Lietuvoje vaikinas neakivaizdiniu būdu bakalaurą įgijo Verslo ir vadybos akademijoje. „Nedalyvavau nė vienoje mainų programoje studijuodamas bakalaurą, tačiau buvau seniai nusprendęs, kad magistro laipsnio noriu siekti užsienyje“, – atskleidė I. Mikutis.

Pirmuosius metus Danijoje pašnekovas pasiliko tik studijuoti ir niekur nedirbo. Mokslas šioje šalyje nemokamas, tačiau pragyventi Danijoje – labai brangu. „Buvau pasiskolinęs lėšų, šiek tiek pats susitaupiau, nes pirmus metus norėjau skirti tik studijoms. Dirbti galima, tačiau aš nemačiau galimybių derinti mokslą ir darbą. Galbūt kitąmet svarstysiu šį variantą“, – prisipažino I. Mikutis.

Ruošia savai rinkai

Lietuvoje I. Mikutis ne tik studijavo, bet ir buvo įkūręs savo verslą. Į užsienį patraukė ieškodamas kitokios patirties. Pasak I. Mikučio, atvykęs į Daniją pastebėjo, kad jam dėstančių specialistų akiratis ir patirtis kur kas platesnė. „Čia studijos kur kas globalesnės. Iš Lietuvos dėstytojų aš net nesitikėčiau sužinoti daug informacijos. Jie negali pasigirti turintys darbo patirties tarptautinėse korporacijose. Turbūt ir Lietuvoje yra tokių dėstytojų kaip Danijoje, bet vienetai“, – svarstė studentas.

Vaikinas nepeikė studijų Lietuvoje, tačiau atkreipė dėmesį, kad specialistai dažniausiai čia ugdomi taip, kad tiktų ne tarptautinei, bet Lietuvos rinkai. „Įgijau daug praktinių žinių, tačiau jos skirtos Lietuvos rinkai. Taip, tai buvo man naudinga, tačiau aš norėjau plėsti akiratį, – aiškino studijų užsienyje priežastis I. Mikutis. – Norėjau jaustis lygiavertis, kad ir kur būčiau.“

Rinksis Lietuvą

Vienus metus studijavęs Danijoje I. Mikutis galvoja ir apie panašias studijas Lietuvoje, vienoje privačioje aukštojoje mokykloje. „Atvirai sakant, nesitikiu, kad bus geriau nei Danijoje, ir universiteto žinomumas yra kitoks“, – prisipažino studentas. Jo žodžiais, dabartinė aukštoji mokykla yra viena geriausių Europos verslo mokyklų, kurios absolventai išskėstomis rankomis sutinkami visų darbdavių.

Ilgam įsikurti ir dirbti svetur I. Mikutis neplanuoja. „Tikriausiai kiekvieno, turinčio daugiau ambicijų, svajonė turėti tarptautinę kompaniją. Norėčiau įkurti būtent tokią, bet noriu dirbti Lietuvoje, ne kitur, – svarsto jaunuolis. – Esu patriotas, bet patirtis, įgyta užsienyje, yra geras dalykas bet kurioje srityje.“

Studijos brango

Karolina Gelvonauskytė taip pat studijuoja Danijoje. Baigusi bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ji į magistro studijas neskubėjo. Metus praleido Stokholme, ten gyvendama žvalgėsi, kur galėtų studijuoti. „Lietuvos universitetuose siūlomos programos nesudomino, girdėjau nuomonių, kad jos nelabai skiriasi nuo bakalauro studijų, be to, tais metais studijos Lietuvoje smarkiai pabrango“, – aiškino mergina.

Ji pastebėjo, kad nebelieka skirtumo: ar gyventi užsienyje ir mokytis nemokamai, ar gyventi Lietuvoje ir mokėti už studijas. K. Gelvonauskytė nusprendė pasirinkti, anot jos, aukštesnį lygį ir tarptautinę patirtį.

Net jei būtų buvusi galimybė, bakalauro studijų užsienyje K. Gelvonauskytė būtų nesirinkusi. „Manau, ir dabar turėdama lietuviško mokslo patirtį galiu ja pasidalyti su kitų šalių studentais“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nors neretai tenka išgirsti, kad darbdaviai mieliau vertina diplomą iš užsienio nei iš Lietuvos universiteto, merginai su tuo susidurti neteko. „Galbūt vertina žmogaus patirtį, įgytą užsienyje, be to, juk ir čia yra prastų universitetų“, – svarstė ji.

Tačiau K. Gelvonauskytė nežada skubėti atgal į Lietuvą. „Planuoju padirbėti Danijoje ir grįžti po kelerių metų“, – prisipažino taikomuosius kultūros tyrimus studijuojanti mergina.

Vertina užsienį

Demokratinės politikos instituto atliktoje apklausoje išryškėjo įdomi tendencija: 60 proc. verslininkų savo vaikams siūlytų rinktis ir pinigus skirtų studijoms užsienyje. Galbūt todėl nevertėtų stebėtis verslo žmonėmis, kurių vaikai sėkmingai baigė įvairių pakopų studijas užjūryje.

Vienas tokių verslininkų, leidusių savo atžalas studijuoti į užsienį, „UPS Skubių siuntų“ įkūrėjas technikos mokslų daktaras Vladas Lašas. Jo dukra ir sūnus baigė Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą Rygoje, Latvijoje, o dukra dar pasinėrė į magistro studijas Lozanos universitete Šveicarijoje.

„Yra visokių universitetų ir Lietuvoje, ir užsienyje, tačiau manau, jei žmonės išvažiuoja mokytis į užsienį turėdami didelių ambicijų ir patenka į geriausius universitetus, yra labai gerai“, – sakė V. Lašas. Jo nuomone, geriausi laikomi universitetai, pritraukiantys daugybę studentų iš užsienio, turi pranašumų, palyginti ne tik su Lietuvos, bet ir kitų valstybių universitetais.

V. Lašas sakė, kad sprendimą studijuoti užsienyje lėmė ne jo, o vaikų noras. „Kurią mokyklą lankyti, dar gali nuspręsti tėvai, bet studijos universitete – pačių vaikų reikalas. Gali tik patarti, paklausti, padėti“, – šyptelėjo verslininkas. Jis prisiminė, kad rinkdamiesi studijas sūnus ir dukra galvojo apie keletą universitetų, o gyvenimas kitoje kultūrinėje aplinkoje praplėtė gyvenimišką patirtį.

Dabar V. Lašo sūnus grįžo į Lietuvą ir dirba gimtinėje, o dukra tęsia mokslo ir darbo veiklą Helsinkyje.

Verslininkas nėra linkęs sutikti, kad darbinantis lemia tai, kuriame universitete gautas diplomas. „Vertinama įgyta patirtis, darbinės savybės, srities išmanymas, pasiruošimas darbui ir panašiai, tačiau ne diplomo ypatybės“, – šypsojosi V. Lašas.

Lietuvos studentai užsienyje

  • 3,5 proc. visų Lietuvos studentų studijuoja užsienio valstybėse.
  • Lietuvos studentai dažniausiai renkasi Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Airijos universitetus.
  • Beveik 75 proc. studentų, važiuojančių mokytis į užsienį, ten pradeda bakalauro studijas, 19 proc. – magistro studijas.
  • 2010 metais 36 lietuviai studijavo prestižiniame Kembridžo universitete, 18 studentų – Oksfordo universitete.
  • „Dream Foundation“ apklausos duomenimis, 97 proc. šalies moksleivių domina studijos užsienyje.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(0)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(0)
Komentarai (18)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Dina Sergijenko
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(6)
44(2)
31(0)
28(3)
22(0)
20(0)
18(1)
11(0)
10(0)
Savaitės
118(7)
82(6)
79(1)
60(5)
54(5)
Mėnesio
322(40)
274(20)
261(42)
192(20)
158(20)