Populiarinti technologinius mokslus jau mokykloje, mokėti didesnes stipendijas technologinių mokslų studentams, didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių technologijos srityje. Tokių žingsnių skatinant rinktis ne socialinius, o technologinius mokslus siūlo imtis universitetų atstovai ir pramonininkai, nerimaujantys, kad pasibaigus sunkmečiui nebebus kam dirbti Lietuvos pramonėje.

Antradienį vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdyje Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo prorektorius prof. Rymantas Kažys teigė, kad praėjusiais metais pirmu pageidavimu į technologijos mokslų vietą vidutiniškai pretendavo 1,2 studento. Socialiniuose moksluose šis rodiklis siekė 5,3. Socialiniuose moksluose didžiausias stojimo balas siekė 25, mažiausias - 16. Palyginimui technologijos moksluose didžiausias balas siekė 21, mažiausias balas nesiekė 10. „Kitaip sakant, geriausi stoja į socialinius mokslus, silpnesni arba silpniausi – į technologijos mokslus“, - konstatavo KTU prorektorius.

R.Kažio duomenimis, per pastaruosius penkerius metus valstybės finansuojamų vietų skaičius technologiniuose moksluose sumažėjo lygiai du kartus. Socialiniuose moksluose šis mažėjimas buvo mažesnis. Į mokamas technologijos mokslų vietas stoja keliskart mažiau studentų nei į mokamas vietas socialiniuose moksluose. Susumavus rezultatus, į socialinius mokslus pernai priimta apie 11 tūkst., technologijos – 3,5 tūkst. studentų.

Profesoriaus teigimu, demografinė situacija rodo abiturientų mažėjimą. Tai ypač pasijus po keleto artimiausių metų, kai abiturientų sumažės pusantro karto. „Klausimas, ar bus kam dirbti Lietuvos pramonėje, jeigu pačiu artimiausiu metu nebus pakeistas studijuojančių santykis tarp socialinių ir technologijos mokslų“, - kalbėjo KTU prorektorius.

Dėl to, pasak R. Kažio, išvada viena – reikia imtis priemonių motyvacijai studijuoti technologijos mokslus skatinti. Jis siūlo sukurti technologijos ir fizinių mokslų populiarinimo sistemą moksleiviams. Taip pat rekomenduojama sukurti materialinio skatinimo sistemą – kad studijuojantys technologijos mokslų srityje gautų didesnes stipendijas. Siūloma didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių technologijos mokslų srityje. „Taip pat siūlome leisti veikti rinkos dėsniams, kad universitetai iš populiarias programas besirenkančių asmenų galėtų imti didesnes įmokas ir dalį lėšų nukreipti populiarioms, bet Lietuvos ūkiui reikalingoms programoms finansuoti“, - kalbėjo R. Kažys.

G.Steponavičius: ar mums reikia negebančių studijuoti?

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pripažino, kad jau gerą dešimtmetį įsivyravusi mada stoti į populiariąsias specialybes ir tai, ką studijuoti lengva. Pasak ministro, pernai jaunų žmonių pasirinkimus koregavo krizė ir perspektyvos nematymas. „Pernai bendraudamas su abiturientais aplankiau apie 100 mokyklų. Sakiau – nesivadovaukite šiandiena žiūrėdami pro langą, o galvokite, kokia situacija bus po 3, 4, 5 metų, kada baigsite. Tai – bendras mūsų visų iššūkis“, - kalbėjo G. Steponavičius.

Anot G. Steponavičiaus, pernai sutaupytas krepšelių lėšas ministerija skyrė technologinių studijų propagavimui, šįmet ėmė reguliuoti stojimo srautus: sumažinta valstybės finansuojamų vietų vadyboje, ekonomikoje, teisėje. „Net jei mes padvigubintume vietų technologinėse disciplinose skaičių, ar mes norime matyti ten negebančius studijuoti ir užpildančius tas vietas? Kaip tik reikia stengtis, kad labiau motyvuoti ir aukštesnio lygio abiturientai ir jauni žmonės rinktųsi šias disciplinas, kad jie matytų perspektyvą“, - idėjai didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių technologijos moksluose nepritarė G. Steponavičius.

B. Lubys – už didesnes stipendijas

„O jeigu techninių specialybių studentams padidinti stipendijas? Gal tai nėra koks nors ryškus ženklas, tačiau šiandien jaunimui tai yra svarbus klausimas“, - idėją iškėlė LPK prezidentas Bronislovas Lubys. G.Steponavičius teigė manąs, kad šalia mokamų stipendijų galima pagalvoti apie kitus skatinimo būdus ir instrumentus jaunų žmonų suinteresavimui.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius siūlė atpiginti technologinius mokslus mokamose vietose. G. Steponavičius atrėmė, kad paruošti universitetinio lygio specialistą už mažą pinigų sumą – savęs apgaudinėjimas. „Ar jūs tikitės, kad už dvigubai mažesnę kainą galėsite užtikrinti kokybę, išmokėti normalų atlyginimą dėstytojui?“, - retoriškai klausė G. Steponavičius.