Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Kaip čia yra, kad viršydamas greitį kelionės tikslą pasieki vėliau?

2015-10-27 (2) Rekomenduoja   (1) Perskaitymai (1630)
    Share

Važiavimas automobiliu dažniausiai yra pigesnis ir daugiau įspūdžių suteikiantis kelionės būdas nei skrydis lėktuvu. Kita vertus, ilgas buvimas automobilyje vargina ne tik jo keleivius, bet ir vairuotoją. Kaip „išgyventi“ ilgų kelionių metu, vieno universalaus patarimo nėra, tačiau ilgą laiką prie vairo praleidžiantys žmonės gali pasidalinti savo patirtimi.

Keliautojas automobiliu, šiemet nuvažiavęs iš šiauriausio (Nordkapo) į piečiausią Europos tašką (Tarifą) per 55 valandas, Vitoldas Milius teigia, kad vienas svarbiausių dalykų ilgose kelionėse yra navigacija. „Jeigu važiuoji labai greitai, bet ne į tą pusę, tai vis tiek neišeina greitai. Navigacija yra svarbi visur“, – įsitikinęs V.Milius. 

Ne mažesnę reikšmę turi ir kiti dalykai – kiek įmanoma mažesnis laiko gaišimas sustojimų metu, eismo situacijos vertinimas ir sugebėjimas išlaikyti koncentraciją.

Viršyti greitį neapsimoka

V.Milius nesutinka su pasakymais, kad važiuojant didesniu greičiu, kelionės tikslas būtinai bus pasiektas anksčiau. Remdamasis ilgamete patirtimi, kasmet po 100 tūkst. kilometrų automobiliu įveikiantis keliautojas teigia, kad bet kurioje pasaulio šalyje geriausia važiuoti kartu su eismo srautu ir iš jo neišsiskirti.

„Daug kur egzistuoja ne tik stacionarūs greičio matavimo radarai, bet jį matuoja ir policininkai. Kiekvienas sustojimas viršijus greitį į nieką pavers norą nuvažiuoti greičiau – ne tik gaiši laiką aiškindamasis su pareigūnais. Kai kuriose valstybėse reikia iškart sumokėti baudą, tad privalai nuvažiuoti iki bankomato ir sugaišti tam labai daug minučių“, – kalbėjo V.Milius.

Jis pastebėjo, kad ne vienoje valstybėje eismo srautas juda 5-10 km/val. greičiau nei leistina, tačiau kartais pasitaiko išsišokėlių, viršijančių greitį 30 ar 40 km/val. Prie tokių derintis nereikėtų – taip ne tik sukeliamas pavojus sau pačiam ir kitiems eismo dalyviams. Nepakantumas KET pažeidėjams Vakarų Europos valstybėse yra kur kas didesnis nei Lietuvoje, tad iš eismo srauto išsiskiriančio automobilio veidrodėliuose greitai pasirodytų mėlynai-raudoni švyturėliai.

Trumpesnės pertraukos

Svarbus dalykas, norint per dieną nuvažiuoti daugiau kilometrų – trumpesnės pertraukos. Jų išvengti neįmanoma, kadangi automobiliui degalus pilti reikia, o žmonės turi valgyti bei apsilankyti tualete. 

V.Milius juokavo, kad vienas žmogus per 5 minutes degalinėje spėja ir automobilį benzinu pagirdyti, ir vandens nusipirkti, ir į tualetą nueiti, o kitam žmogui tokiems darbams atlikti ir pusvalandžio gali neužtekti. Ilgose kelionėse, ypač autostradomis, pravartu automobilio keleiviams iš anksto sutarti sustojimų grafiką – kada jie įvyks ir kiek laiko truks. Tą padaryti nėra sunku, o kelionės tikslą pasiekti išeis kur kas greičiau.

Kelionės metu nereikėtų aklai pasitikėti navigacija – jose kartais gali pasitaikyti klaidų, tad verta pasižymėti didesnius miestus, kuriuos reikės pervažiuoti kelionės metu. Žinoma, derėtų nepamiršti atnaujinti žemėlapių – pavyzdžiui, Lenkijoje per metus situacija keliuose gali stipriai pakisti ir neatnaujinta navigacija siūlys važiuoti ilgesniu keliu.

Ne mažiau svarbus dalykas yra adekvatus eismo situacijos vertinimas. Navigacijoje gali būti nepažymėti kai kurie kelio remontai, o autostradoje gali įvykti avarija ir trijų juostų eismas viena kryptimi tapti vienos juostos. Tada reikia nuspręsti, ką rinktis geriau – ar apylanką, ar judėti senuoju keliu.

Miegui pakaitalo nėra

„Niekas negali kompensuoti miego išskyrus miegą“, – įsitikinęs V.Milius. Jis teigia, kad vairuotojui svarbu suprasti save, „pagauti“ kritines vietas, kada labai norisi miego. Reikia žinoti, ką daryti tokiu metu, o receptai kiekvienam vairuotojui yra skirtingi.

Keliautojas teigė važiavimų metu nevartojantis energinių gėrimų, net jeigu nemiegoti reikia daugiau nei parą – jis apsieina be smegenų veiklos stimuliatorių.

„Kiti sako, kad jiems energiniai gėrimai padeda. Galbūt, bet man – ne. Juos esu bandęs, tačiau kelionėse, be vandens ir maisto, vartoju tik kavą. Ir ne daugiau, nei geriu jos paprastą dieną dirbdamas biure“, – sakė V.Milius.

Vairuotojas atskleidė, kad miegą įveikti jam padeda muzika – prieš kelionę verta ja pasirūpinti, kadangi radijo stotys ne visada gros tai, kas patinka keliautojams. Svarbus ir vanduo – jo vartojimas skatina smegenų veiklą ir neleidžia organizmui užmigti. 

„Kad reikia dažniau sustoti ir eiti į tualetą, nėra blogai. Tuo metu eini, prasiblaškai, gali ir mankštą atlikti – tai dar vienas dalykas, kuris man padeda. Padarau pritūpimų, atsispaudimų, kitų pratimų, kad visi kūno raumenys būtų ištempti“, – kalbėjo V.Milius.

Jis pažymėjo, kad mankštą galima atlikti ir važiuojant automobilyje – pasukioti kaklą, ištempti rankas.

Vėsesnis oras automobilyje ir kartais įleidžiamas gryno oro pliūpsnis praveriant langą vairuotojui taip pat padeda ilgų kelionių metu.

„Gal kondicionierius labai išdžiovina orą ilgoje kelionėje, nežinau, bet man praverčia grynas oras. Nors tai padeda man, bet labai individualu – kitiems tai gali neveikti“, – pabrėžė V.Milius. 

Verta skaityti! Verta skaityti!
(14)
Neverta skaityti!
(13)
Reitingas
(1)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Paulius Sviklas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
51(2)
38(0)
33(0)
28(0)
25(0)
23(0)
21(0)
21(0)
19(1)
Savaitės
137(45)
71(0)
Mėnesio
132(0)
124(6)
116(14)
113(0)
104(5)