Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Originalus lietuvių išradimas gali išgelbėti Vilnių nuo spūsčių

2016-03-24 (4) Rekomenduoja   (59) Perskaitymai (5420)
    Share

Sostinės Konstitucijos prospekto plėtra įgauna antrąjį kvėpavimą. Dešinysis Neries krantas tampa tikru šiuolaikiniu Vilniaus centru, kuriame ir toliau daugės biurų bei juose dirbančių įmonių.

Ar šiuolaikinis sostinės centras bus patogus vilniečiams ir verslui? Tai priklausys nuo to, kaip miesto centrą galėsime pasiekti viešuoju transportu, automobiliu ar kitomis transporto priemonėmis.

Plečiasi verslo uostas

Vilniuje, kaip ir kitų šalių sostinėse, jau tampa įprasta, kad pagrindinėje miesto arterijoje siekia įsikurti solidžiausios, dažniausiai tarptautinės kompanijos. Statomi prestižiniai biurų pastatai Vilniaus Konstitucijos prospekte bus patraukliausi tarptautiniams informacinių technologijų ir paslaugų centrams bei įmonių būstinėms kurtis. Tuo neabejoja nekilnojamojo turto ekspertai.

Vien per artimiausius kelerius metus dešiniajame Neries krante duris atvers bent keturi nauji biurų pastatai ar kompleksai. Viešbučių operatoriai numato atverti dar kelis naujus viešbučius.

Pasaulyje pagrindinę miesto arteriją nekilnojamojo turto specialistai vadina terminu CBD (angl. Central Business District). Tokie rajonai yra garsusis Londono Sitis arba Manhatanas Niujorke, o versliausia Sidnėjaus miesto dalis tiesiog taip ir vadinama – CBD.

Panašias verslo arterijas turi ne tik garsiausios pasaulio sostinės, bet ir panašaus į mūsų sostinę dydžio miestai. Įprastai miestų verslo rajonuose ištisą parą verda gyvenimas, veikia restoranai, zuja taksi ir automobiliai.

Beje, vienas Vilniaus patrauklumo investicijoms vertinimo kriterijų – kad jame vis dar yra vietos naujiems nekilnojamojo turto projektams pačiame miesto centre, taigi gyvenimas čia tik aktyvės. Akivaizdu, kad tai, kiek sostinės dešinysis Neries krantas taps gyvas ir patrauklus geriausioms pasaulio kompanijoms, priklausys ir nuo transporto infrastruktūros, žiedų, sankryžų ir kelių tinklo plėtros.

Prospektas – tranzitinė gatvė

Vilniaus miesto susisiekimo sistemos duomenų banko skaičiavimais, per eismo piką Konstitucijos prospektu per valandą pravažiuoja 3600–3800 automobilių.

Pasak transporto ekspertų, daugumą, t.y. 80 procentų, šiuo prospektu važiuojančių automobilių srauto sudaro tranzitu iš vienos miesto dalies į kitą riedantys automobiliai. Dėl čia esančių įstaigų piko metu eisme per valandą papildomai dalyvauja 600–700 automobilių, tai sudaro penktadalį eismo srauto.

Transporto ekspertai sutartinai tvirtino, kad išspręsti Vilniaus eismo problemas labiausiai padeda aplinkkeliai ir su jais susisiekiančių transporto arterijų, tokių kaip Geležinio Vilko gatvė, pralaidumo gerinimas. Tačiau kaip spręsti eismo gerinimo klausimus sostinės centre, bendro sutarimo ar patvirtintos koncepcijos nėra.

Transporto ekspertas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas daktaras Saugirdas Pukalskas sakė, kad, planuojant Vilniaus centro pasiekiamumo klausimus, svarbiausia nesiimti vienpusiškų priemonių, o žvelgti kompleksiškai.

Konstitucijos prospekte automobilių pralaidumui aktualiausi taškai yra prie Lietuvos edukologijos universiteto esantis transporto žiedas ir šio prospekto sankryža su Kalvarijų gatve, mat būtent dėl to Konstitucijos prospekte susidaro didžiausios spūstys.

„Vienos priemonės, padedančios gerinti gatvių pralaidumą augančiame mieste, nėra. Nematydami visumos, įgyvendindami tik vieną priemonę, pavyzdžiui, tik platindami gatves arba eismo srautus nukreipdami aplink miestą, problemos neišspręsime.

Galų gale vis tiek susidarys spūstis kažkur toliau esančioje mažesnio pralaidumo gatvėje arba sankryžoje“, – sakė S.Pukalskas.

Pasak specialisto, eismas vyks sklandžiai, jei žmonės turės kuo daugiau alternatyvų keliaudami miestu.

Lemia ir vairavimo įpročiai

Spūsčių mažės, jei bus patogiau derinti viešąjį transportą, kelionę dviračiu, pėsčiomis, naudotis šiuolaikiškomis automobilių dalijimosi paslaugomis ir kitomis alternatyvomis, kurių laikui bėgant daugės.

S.Pukalskas iš kompleksinių priemonių pirmenybę teikia viešojo transporto gerinimui drauge su sankryžų pralaidumo didinimu. Anot jo, mažinant spūstis gali prisidėti po truputį populiarėjanti automobilių dalijimosi paslauga.

Kartu jis ragina vairuotojus vairuoti išmintingai. Eismo spūstis būtų galima žymiai sumažinti, jeigu automobiliai sankryžose daug greičiau pajudėtų iš vietos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nes eismo spūstys Vilniaus gatvėse formuojasi iš esmės dėl to, kad stabtelėję vairuotojai pradeda važiuoti labai iš lėto, neva norėtų apsimesti tvarkingais eismo dalyviais, tačiau lėtai įsibėgėję iki leistino greičio greitėja toliau ir lekia keliolika km/val. viršydami leistiną greitį, keldami pavojų kitiems eismo dalyviams.

Tad norėdami prisidėti ir prie mažesnių spūsčių, ir prie eismo saugumo didinimo turėtume keisti vairavimo įpročius – pajudėti staiga ir greitėti intensyviai iki leistino greičio, o jį pasiekę apsiraminti ir judėti nepažeisdami taisyklių, nes greičio viršijimas (ypač mieste) tik padidina eismo įvykių riziką, o kelionės laiko nesutrumpina, nes privažiuojama prie kitos sankryžos, kurioje dažniausiai irgi yra spūstis, todėl vėl reikia sustoti.

Padėti gali naujovės

Padidinti automobilių pralaidumą žiedinėse sankryžose gali padėti pasaulyje dėmesio sulaukiantis lietuvių išradimas. Tai – dviejų lygių žiedinės sankryžos „Pinavia“ idėja, jau patentuota JAV, Europos Sąjungoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir daugelyje kitų šalių.

Šio išradimo esmė yra ta, kad vairuotojai gali sklandžiai pravažiuoti žiedinę sankryžą be jokių trukdžių prasilenkdami viadukais arba tuneliais. Prieš tokias sankryžas nesusidaro spūsčių, nes automobiliams nereikia stabdyti, o jas kertant nebūtina drastiškai mažinti greičio.

„Konstitucijos prospekto pralaidumą galima padidinti dvigubai vien rekonstravus esamą žiedą prie Lietuvos edukologijos universiteto“, – tvirtino išradimo autorius Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorius Stanislovas Buteliauskas.

Pasak jo, sankryža „Pinavia“ unikali ne tik dėl stulbinamo automobilių pralaidumo, bet ir galimybės žiedinės sankryžos viduryje įrengti viaduko aukščio trijų lygių automobilių aikštelę. Virš jos dar būtų galima statyti daugiaaukštį pastatą.

Anot S.Buteliausko, rekonstruojant Edukologijos universiteto prieigose esantį transporto žiedą į „Pinavia“, nereikėtų uždaryti eismo, nes darbus galima vykdyti dviem etapais. Statant vieną sankryžos pusę, kita laisvai galėtų važiuoti automobiliai.

Ši žiedinės sankryžos idėja yra pristatyta ir apdovanota įvairiose šalyse vykusiose konferencijose bei parodose.

Žiedinė sankryža „Pinavia“ tapo Ženevos 40-osios išradimų parodos medalininke, įvairių apdovanojimų ir didelio susidomėjimo ji taip pat sulaukė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Rusijoje ir Pietų Korėjoje. (LR)

Padidinti automobilių pralaidumą žiedinėse sankryžose gali padėti pasaulyje dėmesio sulaukiantis lietuvių išradimas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(67)
Neverta skaityti!
(8)
Reitingas
(59)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
36(3)
28(0)
20(1)
14(0)
12(0)
11(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
105(0)
84(1)
Mėnesio
149(2)
148(15)
146(3)
143(12)
138(22)