Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Iš Vilniaus į Klaipėdą - per 20 minučių: skamba neįtikėtinai, bet technologija jau bandoma (Video)

2017-04-20 (0) Rekomenduoja   (6) Perskaitymai (1354)
    Share

Sėkmingai įdiegus „Hyperloop“ technologiją, kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą užtruktų apie 20 min. Tai dar tik bandoma transporto priemonė, kuria specialios keleivinės kapsulės vamzdžiais būtų galima keliauti 1 000 km/h greičiu.


©Camilo Sanchez | commons.wikimedia.org

„Keliauti turėtų būti gana ekonomiška, pigiau ir paprasčiau negu lėktuvu. Susitikimas pirmoje dienos pusėje Helsinkyje, antroje dienoje pusėje – Stokholme, vakarienė namuose Vilniuje galėtų būti visiškai realu“, – LRT RADIJUI sako verslininkas ir visuomenininkas Vladas Lašas.

Idėja gerokai pasistūmėjo

Kelionė su „Hyperloop“ transporto priemone, kuri kartais vadinama ir viršgarsiniu traukiniu, atrodytų taip: kartu su kitais keleiviais įlipate į iš anglies pluošto pagamintą kapsulę, ši kapsulė maždaug 1 000 km/h greičiu juda 3 m skersmens vamzdžiu. Vamzdžių sistema, jungianti skirtingus miestus, būtų nutiesta virš žemės.

„Tai turėtų būti transporto priemonė, kuri beorėje erdvėje, sukurtoje vamzdyje, judėtų ant magnetinės pagalvės dėl magnetinės traukos“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geležinkelių transporto katedros vedėjas Gediminas Vaičiūnas.

Apie panašų transportavimo būdą inžinieriai svarsto jau seniai, bet jį, kaip „Hyperloop“ sistemą, pirmasis prieš kelerius metus pristatė „Teslos“ vykdomasis direktorius Elonas Muskas. Tuomet itin novatoriškai skambėjusi idėja, pasak verslininko bei visuomenininko V. Lašo, gerokai pasistūmėjo.

„Šioje srityje dirba daug talentingų, gabių ir profesionalių žmonių, kelios kompanijos intensyviai vysto šią technologiją. Dalis tų sistemų jau veikia ir yra pademonstruotos, o visos sistemos demonstracijos dar laukiame. Kompanija „Hyperloop One“, šių technologijų lyderė, tikisi dabar dar statomą 0,5 km ilgio liniją parodyti veikiančią jau po keleto mėnesių“, – sako V. Lašas.

Įmonė „Hyperloop One“ Nevadoje pastatė pirmąją „Hyperloop“ sistemai bandyti skirtą atkarpą. Šios įmonės siekiai JAV itin dideli. Neseniai pristatytas planas – „Vizija Amerikai“ – pasiūlyti 11 galimų kelių, „Hyperloop“ sistema sujungsiančių 35 šalies miestus. Šiais sumanymais susidomėjo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Vienas sudėtingiausių uždavinių – išlaikyti vakuumą

Visuomenininkas V. Lašas teigia, kad nors ir sunku prognozuoti, kada „Hyperloop“ sistema bus pradėta diegti plačiai, susiję darbai vykdomi sparčiai.

„Viena vertus, kompanijos vadovai ir inžinieriai sako, jog nori padaryti viską taip gerai, kad tai būtų patikima ir saugi sistema, todėl stengiasi nenusistatyti tikslių datų, kada ji bus pateikta ir išbandyta. Kita vertus, daugelis dabar daromų dalykų pavyksta greičiau, negu galima būtų tikėtis. Tai vyksta vadinamuoju startuolišku Silicio slėnio tempu, kai kompanija auga ir turi didelį visų tos srities profesionalų palaikymą“, – pastebi V. Lašas.

Jo teigimu, praktiniam „Hyperloop“ sistemos įgyvendinimui sunkumų gali kilti ir dėl lėtai kuriamos teisinės bazės, be to, inovatyvios transporto priemonės kūrėjų laukia ir kiti dideli iššūkiai: „Sukūrus bandomąją sistemą, pirmiausia reikia padaryti, kad ji būtų patikima, saugi, patogi naudoti, ekonomiškai patraukli ir efektyvi.“

Pasak VGTU docento G. Vaičiūno, vienas sudėtingiausių inžinieriams kylančių uždavinių – išlaikyti vakuumą, nes modeliavimai parodė, kad vamzdyje absoliutaus vakuumo nėra ir, artėjant prie garso greičio (1 000 km/h), vis tiek atsiranda oro pasipriešinimas.

„Klausimas, ar ši problema bus išspręsta, ar ne, ar pavyks užtikrinti vakuumą, ar tai bus taip patikima, kad nebūtų kokių nors kuriozų ar avarijų, kad sistema neišsihermetintų. Šie dalykai kol kas nėra taip jau patikimai patikrinti“, – pastebi G. Vaičiūnas.

Kaip atrodys ateities kelionės

Nors dabar sunku tiksliai apskaičiuoti „Hyperloop“ sistemos įrengimo kainą, šia idėja domisi ne tik amerikiečiai. Pasak V. Lašo, itin susidomėję suomiai.

„Tai didelė galimybė dinamiškoms mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva ar Suomija. Kažkada Suomija pirmoji sugebėjo išvystyti mobiliųjų telefonų ekosistemą – tada mažame Salo mieste dirbo 5 tūkst. „Nokios“ inžinierių, kuriuos paskui perėmė „Microsoft“. Dabar Salo miestas, neturėdamas kompanijų, ieško naujų galimybių ir iššūkių ir labai energingai to imasi. Jie siūlo padaryti Salo miestą technologijų kompetencijų centru ruošiant inžinierius, kurie projektuotų, vystytų tas sistemas“, – kalba verslininkas.

Jo teigimu, Lietuvos inžinieriai ir kitų sričių specialistai galėtų prisidėti prie skandinavų ketinimų kurti ir tobulinti šią ateities transporto priemonę.

Paklaustas, ar ją praktiškai būtų galima pritaikyti Lietuvoje, VGTU docentas G. Vaičiūnas sako, kad mūsų šalyje, kur atstumai tarp stotelių matuojami dešimtimis kilometrų, nėra reikalo taip stipriai įgreitinti transporto priemonę. Bet ten, kur atstumai siekia šimtus ar tūkstančius kilometrų, toks greitis galėtų ir pasiteisinti.

Nors G. Vaičiūnas labai atsargiai prognozuoja „Hyperloop“ sistemos ateitį, visgi svarsto, kaip šios transporto priemonės įdiegimas pakeistų kitų priemonių naudojimą: „Tikriausiai nuo to šiek tiek nukentėtų oro transportas, nes čia jau mąstoma apie greičius, artimus garso greičiui. Geležinkelių transportas, bandau spėti, per daug nuo tos konkurencijos gal ir nenukentėtų, nes Baltijos, Rytų Europos šalių geležinkelių misija – vežti sunkius krovinius ir dideliais kiekiais.“

Naujoviškas transportas, mano docentas, galėtų sudaryti konkurenciją greitiesiems keleiviniams traukiniams, automobilių transportui, tad pasikeitimų rinkose būtų.

O dabar ryžkimės drąsiai paprognozuoti. Ateities dienos maršrutą su „Hyperloop“ transporto priemone dėliojasi visuomenininkas V. Lašas: „Keliavimas turėtų būti gana ekonomiškas, pigesnis ir paprastesnis negu kelionė lėktuvu. Susitikimas pirmoje dienos pusėje Helsinkyje, antroje dienoje pusėje – Stokholme, o vakarienė namuose Vilniuje galėtų būti visiškai realu ir patogu. Tai – puikus pavyzdys, kad naujos technologijos yra raktas į turiningesnį gyvenimą.“

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(6)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Įdomiausi rubrikoje Automobiliai ir traukiniai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Giedrė Trapikaitė
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

45(1)
36(5)
34(1)
31(0)
27(5)
25(0)
25(0)
25(4)
22(0)
21(1)