Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Kaip buvo pastatytas Kauno geležinkelio tunelis: nušluostė nosį net ir anglams, o pati statyba verta atskiros istorijos

2017-08-12 (1) Rekomenduoja   (49) Perskaitymai (3408)
    Share

Kaskart keliaujant traukiniu iš Vilniaus į Kauną tenka važiuoti vienu seniausių Europoje tuneliu. Nedaug kas žino, kad Kauno tunelis pradėjo veikti anksčiau nei pirmoji pasaulyje požeminė Londono metropoliteno linija.

Kauno geležinkelio tunelis
©Zirzilia | wikipedia.org

Kaunas Londoną aplenkė 2 metais – geležinkelio tunelio statybas lietuviai baigė 1861 metų lapkričio 1 d., o 1862 metų pavasarį jis jau buvo naudojamas.

„Lietuva nušluostė nosį anglams. Be to, Kauno geležinkelio tunelis iki šiol yra vienintelis veikiantis Baltijos šalyse, nes Panerių tunelis jau uždarytas, o Latvijoje ir Estijoje geležinkelio tunelių apskritai nebuvo pastatyta“, – sako kaunietis Arūnas Merkevičius, vyresnysis tiltų meistras.

Kauno tuneliu ir dabar kasdien nuo penktos ryto iš Kauno į Vilnių ima riedėti keleiviniai elektriniai traukiniai. Per parą jų pravažiuoja apie 60.

Kauno geležinkelio tunelis
©AB „Kauno tiltai” nuotr.

Virš tunelio pastatyti namai

Tunelis buvo statomas pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą.

Statybai parinkta ideali vieta – jame nereikėjo įrenginėti dirbtinės ventiliacijos, nes dėl nuolydžio per 10 minučių vėjas natūraliai išpūsdavo arba ištraukdavo traukinio dūmus.

1,28 km ilgio Kauno geležinkelio tunelis iškastas 30 metrų aukščio kalvoje po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu.

Statybai buvo pasamdyta Ernest Gouin et Cie firma iš Paryžiaus. Darbai pradėti 1859-ųjų gegužės 22 dieną.

Pradėjus veikti tuneliui geležinkelio darbininkams buvo leista virš tunelio statytis nesunkius gyvenamuosius medinius namus be rūsių, o dabar virš tunelio eina gatvė.

Sunkios sąlygos nesutrukdė pažangai

Tunelis buvo kasamas iš dviejų pusių. Darbui paspartinti įrengtos septynios šachtos, išdėstytos kas 150 metrų. Į jas nusileidę darbininkai iškasė šonines galerijas tunelio link.

Kapliais ir kastuvais iškastas gruntas buvo iškeliamas rankomis sukamais keltuvais ir pilamas į šalia esantį Girstupio slėnį. Šiais keltuvais buvo šalinamas gruntinis ir lietaus vanduo.

Pradėjus kasti galeriją tuneliui prie šachtų buvo pastatytos iš Prancūzijos atvežtos garo mašinos.

Tunelio statyba vyko sudėtingomis gamtos sąlygomis. Darbams trukdė lietinga 1860 metų vasara, o vėliau – per anksti prasidėjusi žiema. Norint palengvinti darbą, keliose vietose reikėjo sprogdinti praėjimus.

Kauno geležinkelio tunelio statybos
©commons.wikimedia.org

Skliautams – lietuviškos plytos

Kauno tunelio skliautams įrengti reikėjo didelio kiekio labai gerų plytų, todėl tam buvo pastatytos dvi plytinės Aukštuosiuose Šančiuose ir Petrašiūnuose.

Medžiagas į statybos vietą atveždavo specialiai nutiestu geležinkeliu, kuris vėliau buvo pratęstas iki Petrašiūnų plytinės. Tačiau lietuviškų plytų nepakako, jas teko pirkti ir gabenti net iš Nyderlandų ir Vokietijos.

Nors statyba pabrango, skliautai ir vandens nuleidimo galerijos čia daug kokybiškesnės nei kituose tuomet statytuose Vakarų Europos tuneliuose.

Senas, bet šiuolaikiškas

Elektra tunelyje nutiesta tik praėjus šimtmečiui po pastatymo. Tačiau šiandien važiuojant tuneliu jis neatrodo senas. Čia įdiegtos visos modernios inžinerinės technologijos.

Čia įrengtos elektrifikavimo ir signalizacijos sistemos, nuolatinis tunelio apšvietimas, priešgaisrinė įranga, telekomunikacijos, modernizuota kontaktinių tinklų sistema.

Panerių tunelis ir tūkstantis šikšnosparnių

Panerių geležinkelis, kaip ir Kauno tunelis, buvo pradėtas statyti 1859 metais caro Aleksandro II nurodymu, tiesiant geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva atkarpą Vilnius–Lentvaris.

Kelią link Lentvario pastojo aukštos kalvos, tad buvo nutarta per jas iškasti tunelį. Jis buvo iškastas Panerių miške Vilniuje ir yra kiek trumpesnis už Kauno tunelį – 427 metrų ilgio.

Panerių tunelis
©wikimapia.org

Dabar šis tunelis uždarytas ir yra mėgstama šikšnosparnių vieta. Čia gyvena šešios šikšnosparnių rūšys, tarp jų – į Raudonąją knygą įrašytas kūdrinis pelėausis.

Tačiau prieigose jų pamatyti beveik nepavyks, nes daugiau nei 1000 šikšnosparnių mėgsta atokesnę vietą toliau nuo smalsuolių akių.

Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis – nuo 2009 metų valstybės saugomas zoologinis gamtos paveldo objektas, šikšnosparnių žiemojimo vieta.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(53)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(49)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Įdomiausi rubrikoje Automobiliai ir traukiniai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Audronė Urbonaitė
Naujausi įrašai
Susiję pagal žymes:

Įdomiausi

47(2)
44(7)
40(3)
39(0)
33(3)
32(2)
29(4)
29(1)