Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Svaiginanti technologija, kuri išspręstų ir Lietuvos emigracijos problemą - dirbtumėte Berlyne, gyventumėte Vilniuje (Video)

2017-10-13 (12) Rekomenduoja   (11) Perskaitymai (2973)
    Share

Dėl ko kilo ir vis dar nerimsta emigracijos cunamis Lietuvoje? Priežastis, ko gero akivaizdi – tų, kurie išvyko, netenkino gyvenimo sąlygos šalyje. Ar jie labai norėjo pakeisti gyvenamąją vietą? Dalis galbūt ir taip, dalis gal mielai būtų gyvenę ir čia.

Bet ar nenorėtumėte dirbti, pavyzdžiui, Londone, bet gyventi, tarkime, Kaune? Arba – atsikeli ryte Vilniuje, nuvažiuoji į darbą Stokholme, pietums grįžti į mėgstamą restoraną Stiklių gatvėje, tada dar į Stokholmą, o po vakarienės mėgiamame restorane Berlyne, grįžti į savo jaukius namus Lietuvos sostinėje. Ir ne, jokių čia skrydžių, jokių gaišimų oro uostuose. Ir ne, jokios teleportacijos iš fantastinių filmų.

Na gerai, scenarijus gal kiek ir pernelyg fantastiškas – vis dėlto grįžinėti į Vilnių pietums gal jau ir būtų per daug – bet šiaip jau idėja gyventi Lietuvoje, o kas rytą vykti į darbą Helsinkyje, Stokholme, Geteborge, Kopenhagoje ar Berlyne ir vakare iš ten grįžti vėl į gimtą šalį buvo visiškai rimtu veidu pristatyta Vilniuje šiomis dienomis vykstančioje konferencijoje „Innovation Drift“. Ir pati technologija pagal planus turėtų išvysti šviesą tunelio gale 2021-aisiais (žinoma, niekas negarantuoja, kad taip ir įvyks).

Greičiau už greitąjį traukinį

Galbūt jau girdėjote „Hyperloop“ pavadinimą. Tai – ultragreitojo geležinkelio koncepcija, kuriama Jungtinėse Valstijose. Tiesa, geležinkeliu tai galima būtų vadinti nebent iš įpročio – nes nors bėgiai tokiame sprendime ir egzistuotų, traukinio modulis jų net neliestų, o skrietų virš šių, atsispirdamas magnetiniais laukais. Skaičiuojama, kad maksimalus tokio traukinuko greitis būtų 1080 km/h. Taip, greičiau ne tik už dabartinius greituosius traukinius (apie 300 km/h), bet ir už lėktuvą (dažniausiai apie 800 km/h).

Kol kas „Hyperloop“ atrodė kažkur ten, anapus Atlanto, toli. Bet juk pasaulis per paskutinius dešimtmečius neįtikėtinai susitraukė, ir kuo toliau, tuo labiau trauksis ir toliau.  Praėjo tos dienos, kai naujai pasirodžiusi technologija per pasaulį slinko mėnesiais. Šiais laikais reikia tik pinigų, iniciatyvos ir galbūt šiek tiek avantiūrizmo. Ir nors senutei Europai paskutinių dviejų dalykų gal kiek ir trūksta, tai bent jau pirmojo yra pakankamai.

Kiek kainuotų toks hyperžinkelis? Prezentacijos metu „Hyperloop One“ atstovė YJ Fisher pateikė tokius skaičius: tradicinio greitojo geležinkelio statyba kainuoja apie 36 milijardus eurų. Numatoma Britanijos greitosios trasos „HS2“ kaina – 138 milijardai eurų. „Hyperloop One“ kaina – 22-27 mlrd. Eurų. Taigi, net pigiau nei ligšiolinės greitojo geležinkelio trasos – o greičiai triskart didesni.

Idėjos principas

„Hyperloop One" veiktų kiek kitaip, nei tradicinis traukinys. „Jums nereikėtų įsiminti reisų tvarkaraščio – nes jo tiesiog nebūtų. Lygiai kaip ir tarpinių stotelių. Vienas modulis veža keleivius ar krovinius būtent ten, kur jiems reikia“ - teigė YJ Fisher.

Maksimaliai sumažinus trintį ir oro pasipriešinimą, traukinio modulis galėtų pasiekti rekordinį greitį. O kaip gi keleivio savijauta keliaujant tokiu greičiu? „Hyperloop One“ atstovės teigimu, jis jaustųsi taip, kaip daugmaž jaučiamasi kylant lėktuvui – tad kelionės metu galima būtų net gurkšnoti kavą.

Kokie kelionės skirtumai? Gana efektingi. Greituoju traukiniu iš Talino į Helsinkio kelionė truktų apie 30-40 minučių. Ultragreituoju „Hyperloop One“ - 6 minutes. Iš Stokholmo į Malmę (560 km) – pustrečios valandos greituoju traukiniu arba 40 minučių ultragreituoju.

Tiesa, visiškai nebuvo paminėta kelionės kelionės kaina. Ir natūralių klausimų kelia ir kitos temos – pavyzdžiui, saugumas. Štai projekto svetainėje esančioje kelionių skaičiuoklėje pateikiami tokie palyginimai: iš Vilniaus į Stokholmą kelionė „Hyperloop One“ tariamai truktų 50 minučių, o štai lėktuvu – beveik pusketvirtos valandos. Bet realybėje pats skrydis tarp Lietuvos ir Švedijos sostinių faktiškai trunka 1 val. 15 min., tad norisi tikėtis, kad čia įskaičiuotas ir laikas, sugaištamas oro uostuose? Bet kaip tada būtų su „Hyperloop One“ kelionėmis ir jų saugumu? Jokios patikros? Visiška laisvė judėti (ar daugmaž apribota iki tokio praktiškai nulinio lygio, kaip metro)? Nesunku įsivaizduoti, kad kai kas tikrai apsidžiaugtų tokiomis galimybėmis.

Tad taip, kol kas visa tai kelia tiek pat klausimų, kiek ir kompanija pateikia siūlymų. Bet reikia pripažinti, idėja graži, o tuo pačiu, jei būtų nutiestas toks Šiaurės šalių „Hyperloop One“ žiedas (ar net ir ne toks, o ir didesnis), tai tikrai bent iš dalies prisidėtų prie ne tokios jau ir paprastos emigracijos sprendimo. Beje, YJ Fisher teigimu, tai gerokai trinktelėtų ir per nekilnojamojo rinko kainas.

Tad ar sutiktumėte gyventi Vilniuje, dirbti Kopenhagoje, o pietauti – Berlyne?

Verta skaityti! Verta skaityti!
(23)
Neverta skaityti!
(12)
Reitingas
(11)
Komentarai (12)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
47(0)
36(6)
31(0)
22(1)
22(0)
20(0)
16(0)
12(0)
11(0)
10(2)
Savaitės
133(0)
108(0)
105(5)
Mėnesio
151(27)
133(0)
110(1)
108(0)
106(2)