Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Nuo lapkričio 1 dienos keičiasi vairuotojų draudimo tvarka

2018-10-22 (2) Rekomenduoja   (-8) Perskaitymai (3461)
    Share

Nuo lapkričio 1 dienos sudaromoms vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įsigalios svarbūs pakeitimai.

Pagal juos neturtinės žalos asmeniui suma sieks net iki 5 mln. eurų.

Šiuo metu neturtinė žala pagal draudikų atsakomybę – ne didesnė nei 5 tūkst. eurų. Teismai ir iki šiol priteisdavo didesnes sumas, bet jas avarijos kaltininkams tekdavo apmokėti iš savo kišenės, net jei jie būdavo apsidraudę.

Draudikai tvirtina, kad šie pokyčiai naudingi tiek nukentėjusiesiems, tiek avarijų kaltininkams, nes įvykus nelaimei labiau apsaugos jų interesus.

Bet jie taip pat pripažįsta, kad dėl to įmokos brangs visiems vairuotojams.

Dabartinė riba – per žema

Pagal kol kas galiojančią tvarką, maksimali transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo suma materialinei žalai atlyginti siekia milijoną eurų.

Žmogaus sveikatai padaryta žala atlyginama iki 5 mln. eurų, įskaitant 5 tūkst. eurų dėl neturtinės, dar kitaip vadinamos moraline, žalos.

„Ergo“ transporto priemonių draudimo skyriaus vadovo Rimvydo Pociaus nuomone, dabartinės išmokų ribos per žemos ir neretai neatitinka draudėjų lūkesčių, ypač skaudžių eismo įvykių atveju, kai smarkiai sužalojami ar žūva žmonės.

„Tarkime, asmuo yra įvykio kaltininkas ir stipriai sužeidžia kitą vairuotoją. Tokiu atveju draudimo bendrovė neturtinės žalos nukentėjusiajam gali maksimaliai išmokėti 5 tūkst. eurų.

Tačiau jei jis kreipsis į teismą ir ten bus nustatyta, kad ši žala iš tiesų siekia 20 tūkst. eurų, likusį skirtumą kaltininkui teks sumokėti pačiam“, – aiškino draudimo ekspertas.

Tokiu atveju, pasak R. Pociaus, nepatenkintos gali likti abi pusės.

Nors kaltininkas pavyzdingai draudė savo transporto priemonę, dalis finansinės naštos dėl galiojančio ribojimo už padarytą žalą vis tiek gali gulti ant jo pečių, o žalą patyręs asmuo iš kaltininko iškart gali nesulaukti visų pinigų, jei šis jų tiesiog neturės.

„Minėta situacija rodo, kad pokyčių draudimo srityje reikėjo.

Buvo būtina kilstelėti išmokų už neturtinę žalą lubas ir taip išspręsti problemą, kai apsidraudęs vairuotojas po eismo įvykio vis tiek priverstas papildomai susimokėti iš savo lėšų, o dėl to kartais dar labiau kenčia ir nukentėjusysis“, – pridūrė jis.

Nereikės papildomo draudimo

Kaip teigia R. Pocius, tie, kurie norėdavo dar labiau apsisaugoti per eismo įvykius, iki šiol neretai rinkdavosi papildomą draudimą, kuriame numatydavo didesnes išmokų sumas.

Šis savanoriškas draudimas veikdavo papildomai prie privalomojo draudimo sutarties.

Nuo lapkričio 1 dienos sudaromoms sutartims, įsigaliojus įstatymo pataisoms, didesnės išmokų ribos bus taikomos pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.

Todėl šiuo atveju draudimo bendrovės turės padengti neturtinę žalą iki 5 mln. eurų, kuri įskaičiuojama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą.

„Galima sakyti, kad po pokyčių minėti atvejai bus dengiami pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Ir tiek kaltininko, tiek tuo labiau nukentėjusiojo interesai bus labiau apsaugoti“, – pridūrė draudikų atstovas.

R. Pociaus teigimu, išplečiant šias finansines lubas lieka konkretaus išmokos dydžio pagrindimo klausimas.

Kadangi materialinius nuostolius ar žalą sveikatai įprastai galima pagrįsti dokumentais, neturtinės žalos klausimas dėl savo sudėtingumo dažniausiai nagrinėjamas teisme.

„Teisme neturtinė žala dėl žmogaus smarkaus sužalojimo ar mirties įvertinama ir apskaičiuojama pagal specialias metodikas ir teismų praktiką, taip pat nustatoma galutinė suma“, – sakė jis.

Lems teismų praktika

Gerokai išaugus galimai išmokai praktiškai nėra abejonių, kad augs ir draudimo kainos.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas pažymėjo, kad jeigu civilinės atsakomybės draudimas ir brangs, tai nutiks ne lapkričio 1 dieną, o gerokai vėliau.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad galutinį neturtinės žalos išmokos dydį nelaimės atveju nustatys teismas. Anot jo, būtent susiformavusi teismų praktika ir lems, kiek išaugs draudikų išlaidos, o tuo pačiu – įmokos eiliniams vartotojams.

„Tam tikrą sumą draudikai visuomet mokės, bet nukentėjęs asmuo gali užsinorėti milijono.

Dėl to jis turės kreiptis į teismą, taigi viskas priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimami dėl neturtinės žalos atlyginimo“, – komentavo jis.

A. Križinauskas sakė, kad tam, visų pirma, turi nutikti eismo įvykiai, kurių bylos pasieks teismus.

Bylų nagrinėjimas visuomet yra ilgas procesas, todėl pašnekovo teigimu, gali praeiti ir metai, kol taps aišku, kokie pokyčiai laukia.

„Jeigu viskas vyks racionaliai ir logiškai, nemanau, kad įtaka įmokų dydžiams bus ženkli. Taip pat pokyčiai galimi ne per trumpą, o gerokai ilgesnį laikotarpį“, – sakė biuro vadovas.

Jis pastebėjo, kad draudimo įmokų kainos kinta dėl daugybės priežasčių, o galimos didesnės draudikų išmokos – tik viena jų.

Apsidraudę turėdavo mokėti iš savo kišenės

A. Križinauskas pastebėjo, kad nedidelės neturtinės žalos išmokų ribos ilgą laiką galiojo ir kitose Baltijos šalyse. Viskas pasikeitė po rezonansinės bylos Latvijoje, kuri pasiekė ir Europos teisingumo teismą.

2006-ųjų vasario 14 dieną Latvijoje įvyko avarija, per kurią žuvo abu 10-mečio berniuko tėvai. Vaiką globoti priėmusi močiutė tuomet prašė našlaičiu likusiam berniukui skirti 200 tūkst. latų (apie 284 tūkst. eurų) neturtinę kompensaciją. Bylos nagrinėjimai tęsėsi net iki 2013 metų, kuomet ES Teisingumo teismas išaiškino, kad jei įstatymuose numatytas neturtinės žalos reikalavimas, šią žalą turi padengti privalomasis vairuotojų draudimas.

Pašnekovas priminė, kad nors mūsų šalyje iki šiol maksimali draudikų neturtinės žalos išmoka buvo 5 tūkst. eurų, teismai nukentėjusiesiems iš kaltininkų priteisdavo ir papildomas gerokai didesnes sumas.

„Iki šiol tas papildomas sumas mokėdavo patys kaltininkai, o nuo lapkričio tai darys draudimo bendrovės arba mūsų biuras.

Eismo įvykio dalyviams tokia pataisa yra labai naudinga – tiek kaltininkui, tiek nukentėjusiajam.

Pastarajam nereikės sukti galvos, ar kaltininkas mokus, o šis bus ramesnis žinodamas, kad apsidraudęs nelaimės atveju išvengs papildomos finansinės naštos“, – kalbėjo A. Križinauskas.

Transporto priemonių savininkų žiniai, po šių metų lapkričio 1–osios pati draudimo sutarties forma ir kiti su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu susiję dokumentai nesikeis.

Vis dėlto dėl aiškumo draudimo bendrovės klientai, prieš pasirašydami naujas sutartis, bus atitinkamai informuojami apie minėtus pasikeitimus.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(16)
Reitingas
(-8)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Saulius Rinkevičius
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
52(0)
27(8)
22(5)
21(0)
17(4)
12(4)
11(0)
10(0)
Savaitės
100(5)
97(6)
77(6)
Mėnesio
161(0)
134(27)
128(0)
112(5)
111(0)