Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Štai ko iš tikrųjų trūksta Lietuvos keliuose - ne policininkų, ne kelininkų ir net ne matuoklių

2018-12-03 (7) Rekomenduoja   (7) Perskaitymai (1422)
    Share

Kai keliamas klausimas, kodėl įvyko eismo įvykis, dažniausiai pateikiami tokie atsakymai kaip per didelis greitis ar neblaivūs vairuotojai. Tačiau juk priežastys gali būti ir kitur.

Žmonės eisme sunkiai išlaiko šaltą protą
©commons.wikimedia.org

LRT RADIJO laidos „10–12“ pašnekovai sako, kad eismo įvykių priežastys slypi kitur, o teisingus atsakymus padėtų surasti eismo psichologai.

Valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas mano, kad kai kalbame apie eismo įvykius, painiojame tai, kas yra pasekmė ir tai, kas yra priežastis.

„Jei ko nors paklausime apie eismo įvykių priežastis, gausime atsakymą, kad kalti neblaivūs vairuotojai, greičio viršijimas ir pan. Tačiau man tai yra ne priežastys, o pasekmės. Tuo metu priežastis yra tai, kodėl vairuotojas priėmė sprendimą viršyti greitį ar sėsti už vairo neblaivus. 

Turime jau suformuotą įprastą požiūrį, kad eismo įvykių priežastis gali būti įgūdžių stoka. Tai iš tikrųjų yra mitas, nes problema yra netinkama vairuotojų elgsena. Būtent dėl to įvyksta daugiausia eismo įvykių“, – sako S. Šuminas.

Pašnekovo manymu, labai svarbu, kad vairuotojas būtų stiprus psichologiškai, nes jei žmogus supranta savo emocijas ir moka jas valdyti, jis valdo ir situaciją. Kitu atveju, emocijos valdo jį, ir dėl to vairavime gali būti daug problemų.

Lietuvoje – eismo psichologų trūkumas

Kaip LRT RADIJO laidoje „10–12“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė, šiuo metu Lietuvoje nėra ruošiami eismo psichologai ir norintys specializuotis būtent šioje srityje, to mokytis turi užsienyje. 

Pašnekovės teigimu, eismo psichologijos mokslui jau daugiau nei 60 metų, o šios srities specialistai dirba sprendžiant įvairius eismo klausimus ir problemas.

„Eismo psichologai gali dalyvauti tam tikrų inžinerinių sprendimų priėmime ir Europoje tai tikrai vyksta. Taip pat politikos sprendimuose, ypač tokiuose, kai reikia surasti tokį lygmenį, kad ir politikai priimtų sprendimą ir visuomenė jį suprastų, nes kartais susipriešinimas yra tikrai didelis. 

Tikriausiai labiausiai neišnaudota sritis – būsimų vairuotojų rengimas, kai daug dėmesio skiriama manevravimui ir KET supratimui, bet mažai dėmesio skiriama teisingoms nuostatoms eismo dalyviui, kuris siekia savo ir kitų saugumo“, – dėsto L. Šeibokaitė.

Kad eismo psichologai tikrai prisideda ir prie eismo infrastruktūros gerinimo arba įrengimo, sutinka ir S. Šuminas.

„Užsienyje įprasta, kad kuriant eismo infrastuktūrą tame procese dalyvauja eismo psichologai, nes tik jie yra specialistai, kurie gali prognozuoti, kaip eismo dalyvis vienoje ar kitoje infrastruktūrinėje aplinkoje jausis, kokius sprendimus priiminės ir kaip joje jausis. Deja, pas mus to dar nėra“, – priduria S. Šuminas.

Tiesa, kai kuriuos su vairuotojais dirbančius specialistus galima vadinti eismo psichologais, tačiau jie dirba su maža vairuotojų dalimi.

„Vienintelė sritis, kurioje eismo psichologai dirba – papildomi vairuotojų mokymai, kuriuose teisės vairuoti netekę žmonės privalo išklausyti tam tikro turinio paskaitą ir turėti 40 minučių psichologo sesiją“, – pastebi L. Šeibokaitė.

Eismo psichologai padėtų ugdant vairuotojus

Specialistų manymu, eismo psichologai labiausiai galėtų prisidėti ruošiant naujus vairuotojus, nes šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriant vairuotojų teorinių ir praktinių žinių patikrinimui, psichologinis vairuotojo pasiruošimas praktiškai nevertinamas.

„Per egzaminą žmogus gali puikiai apsimetinėti ir elgtis taip, kaip mes norime, kad jis elgtųsi. Pavyzdžiui, laikydamas egzaminą vairuotojas visada praleis pėsčiąjį, laikysis Kelių eismo taisyklių ir pan. Bet tai nereiškia, kad į kelią išvažiavęs vienas jis elgsis taip pat. 

Todėl eismo psichologų intervencijos mokymo procese padėtų geriau paruošti vairuotojus ir suprasti, kas lemia sprendimų priėmimą, kaip valdyti emocijas“, – įsitikinęs S. Šuminas

Žinoma, žmogaus psichologinę būseną vairuojant gali lemti kiti su tuo nesusiję veiksniai. Pavyzdžiui, neigiama ankstesnė gyvenimo patirties, nesėkmės darbe ar pykčiai šeimoje. 

„Eismo psichologai neturi spręsti viso gyvenimo elgesio, nes dėmesys koncentruojamas tik į vairavimą ir siekiama padėti vairuoti saugiau, pasitikėti kitais eismo dalyviais. Žinoma, tai gali persikelti ir į kasdienį gyvenimą“, – mano L. Šeibokaitė.

Pagal dabar galiojančią tvarką, iš naujo laikyti vairavimo egzaminus privalo tie vairuotojai, kurie yra netekę teisės vairuoti. Tačiau, kaip pabrėžia S. Šuminas, atrodytų, tokie vairuotojai jau turi patirties ir įgūdžių, bet egzaminą išlaiko ne visada.

„Jauni vairuotojai dažniausiai neišlaiko ezamino, nes neturi pakankamai įgūdžių, o tie patyrę – dėl susiformavusių blogų senų įpročių. Jie nekreipia dėmesio į ženklus ar važiuoja didesniu greičiu nei leistina“, – kodėl patyrę vairuotojai ne visada sėkmingai išlaiko pakartotinį vairavimo egzaminą, pasakoja S. Šuminas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(11)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(7)
Komentarai (7)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
39(1)
36(2)
29(0)
26(0)
25(0)
25(0)
21(0)
18(7)
16(5)
Savaitės
80(1)
69(0)
68(6)
Mėnesio
204(4)
141(16)
115(54)
108(8)
101(13)