Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Ką daryti, jei nuo sunkvežimio nukritęs sniegas apgadino jūsų automobilį? Ar tai laikoma eismo įvykiu?

2019-01-22 (0) Rekomenduoja   (13) Perskaitymai (2220)
    Share

Netikėtai prasidėjus atodrėkiui, o oro temperatūrai tiek dieną, tiek naktį besisukant aplink 0 laipsnių, formuojasi ne tik varvekliai, bet ir daug žalos pridarančios sunkaus sniego nuošliaužos. Draudikai savo ruožtu perspėja, kad vyraujant permainingiems orams atsiranda ir papildoma rizika kelyje – nuo automobilių, ypač sunkvežimių krentantis sniegas bei ledas gali tapti rimto eismo įvykio priežastimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žiemą automobilius apgadina krentantis sniegas ir varvekliai
©Deoxys93 (CC BY-SA 3.0) | commons.wikimedia.org

Rizika, kurios neįvertiname Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad atodrėkis keliuose pavojingas ne vien dėl plikledžio pavojaus. 

„Lengvųjų automobilių vairuotojai jau įprato, kad žiemą būtina ne tik automobilio langus, bet ir variklio gaubtą bei stogą nuvalyti nuo sniego, nes pradėjęs kristi jis gali stipriai pabloginti matomumą tiek pačiam vairuotojui, tiek ir aplinkiniams eismo dalyviams. 

Tačiau būtent sunkvežimių vairuotojai tai padaro ne visada, o atodrėkis ir ant automobilių stogų besiformuojantys sunkaus sniego ar net ledo luitai kelia rimtą pavojų eismo dalyviams“, – aiškino A. Žiukelis.

Pasak jo, ši problema tapo labai aktuali dabar, kai orai permainingi, daug kritulių ir ledo luitams formuotis sąlygos itin palankios. Tokiomis sąlygomis per kelias dienas ant stogo taip susiformuoja didžiuliai ir pavojingi ledo luitai. 

„Lengvųjų automobilių vairuotojai turėtų būti atsargūs važiuodami paskui sunkvežimius, vilkikus su puspriekabėmis, taip pat ties sankryžomis, posūkiais – ten kur šios transporto priemonės lėtėja, greitėja ar suka. 

Būtent tokiu metu dažniausiai nuo jų ir nuslysta ledas. Ir tam nereikia, kad automobilis judėtų dideliu greičiu. Gerai, jei ledas nukrenta ant kelio, bet kur kas liūdniau viskas gali baigtis iš paskos važiuojant lengvajam automobiliui“, – sakė specialistas. 

A. Žiukelio teigimu, jei atsidūrėte tokioje situacijoje, nepasimeskite, žinokite, jog tai draudžiamasis eismo įvykis ir būtina pildyti eismo įvykio deklaraciją. 

„Taip, tai eismo įvykis. Vairuotojai turi pildyti eismo įvykio deklaraciją, užfiksuoti visas detales. Jei yra nesklandumų ar nesutarimų – kviesti policiją. 

Jei vilkikas ar sunkvežimis toliau nuvažiuoja lyg niekur nieko, tai traktuojama kaip pabėgimas iš įvykio vietos, todėl jei tik įmanoma, pasistenkite užfiksuoti bent jau automobilio numerius ir nedelsiant kvieskite policiją“, – patarė BTA ekspertas. 

Kenčia ir nuo varveklių

Atodrėkio metu nuo varveklių ir sniego nuošliaužų nukenčia ir tiesiogiai eisme nedalyvaujantys automobiliai. Juos, kaip ir kitą turtą gali apgadinti nuo stogų krentantis sniegas ar ledas, kuris nemažiau pavojingas ir praeiviams. 

„Svarbiausia ir bene vienintelė taisyklė – jei tik įmanoma, nestatykite automobilio tokiose vietose, kur gali formuotis varvekliai, kristi sniegas.

Ypač nepatariu tokiose vietose automobilį palikti ilgesniam laikui – jei šiandien varvekliai ten ir nekaba, nereiškia, kad rytoj nesusiformuos“, – teigė A. Žiukelis. 

Jei radote sniego nuošliaužų ar krentančio ledo apgadintą automobilį, pirmiausia kreipkitės į namo savininką, administratorių bei už priežiūrą atsakingą asmenį. Apie įvykį taip pat galite informuoti policiją. 

„Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas tokių rizikų neapima, tačiau apsidraudusieji Kasko gaus draudimo išmoką už patirtą žalą. 

Siekdami, kad žala būtų išieškota iš pastatą valdančio ar jo priežiūrą administruojančio asmens ar įstaigos, kalbėkitės ir tarkitės, kaip situaciją galima išspręsti kuo paprasčiau ir operatyviau. 

Jei susitarti nepavyksta, tuomet teks kreiptis į policiją, registruoti įvykį ir tuomet tiesiogiai ar teismine tvarka žala bus išieškoma“, – situaciją komentavo specialistas.

Baudos iki 300 eurų

Netikėtų oro permainų padariniai kitų asmenų turtui ar sveikatai yra laikomi draudžiamuoju įvykiu pagal gyventojų turto civilinę atsakomybę. Tačiau už varveklių priežiūrą atsako turto valdytojas. 

Jeigu tai nuosavas namas – jo savininkas, jeigu tai daugiabutis – bendrija arba paskirtas asmuo, jeigu tai valstybinės patalpos – įmonė, kuri jas administruoja. 

Jeigu stogas yra neprižiūrimas ir kelia pavojų aplinkiniams, skiriama bauda už techninę statinio nepriežiūrą svyruoja nuo 60 iki 300 eurų.

Tai yra pranešimas spaudai - pateiktos informacijos redakcija neredaguoja, o už pranešimo turinį atsako jį paskelbę autoriai.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(15)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(13)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
52(0)
52(4)
48(3)
46(0)
25(3)
24(7)
21(0)
20(1)
16(3)
Savaitės
185(20)
105(16)
80(2)
76(0)
Mėnesio
251(42)
185(20)
116(6)
105(9)
104(7)