Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Lietuvoje vėl atsiras stacionarūs greičio matuokliai ir šį kartą jie bus visiškai kitokie: fiksuos viską - nuo greičio iki apžiūros

2019-03-10 (2) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (1839)
    Share

Lietuvos vairuotojai gerokai nustebo, kai vasario 11 dieną buvo išjungti visi 139 valstybinės reikšmės keliuose įrengti stacionarūs greičio matuokliai.

Tuomet Lietuvos automobilių kelių direkcija motyvavo, kad tokie radarai jau pasenę ir nebeefektyvūs, nes greičio mėgėjai puikiai žino jų vietas.

Tačiau paaiškėjo, kad stacionarūs greičio matuokliai labai greitai vėl pasirodys mūsų šalies keliuose. 

Fiksuos daugybę pažeidimų

Tiesa, iki šiol veikę radarai į kelius nebegrįš, o juos pakeis nauji, gerokai daugiau funkcijų turintys matuokliai. Jie fiksuos nebe vien viršytą greitį, o ir daugybę kitų pažeidimų. Jų LAKD ketina įsigyti net 70. Naujieji greičio matuokliai bus įrenginėjami jau nuo birželio.

„Momentiniai greičio matuokliai su praplėstu funkcionalumu leidžia nustatyti eismo intensyvumą, fiksuoti tokius pažeidimus, kaip nepereita techninė apžiūra, nėra draudimo, tai vien dėl informacijos rinkimo ir sisteminimo jie yra reikalingi“, – tvirtino LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas. 

Jis vardijo ir daugiau dalykų, kuriuos naujieji radarai stebės, kaip vogtų automobilių paieška, kelių mokesčio nesumokėję komercinių transporto priemonių vairuotojai, degalų vagys ir visi kiti pažeidimai, kuriuos galima atsekti pagal automobilio valstybinį numerį.

„Taip, jie papildomai pristabdo tose vietose, kur norime, kad pristabdytų. 

Pabrėšiu, kad gyvenvietėse, tarkim, kai reikia pridengti 3-4 pėsčiųjų perėjas, momentiniai greičio matuokliai neveikia. Esame numatę penkis ruožus gyvenvietėse, kuriose statytume vidutinio greičio matuoklius  300-500 metrų atkarpoje“, – sakė V.Andrejevas.

Vidutinio greičio matuokliai – ir gyvenvietėse

Pasak jo, tokį sprendimą pakurstė ir įrangos kaina – vidutinio greičio kamerų komplektas ruožui kainuoja pigiau nei stacionarus matuoklis. Tačiau tikslios įrangos kainos kol neįvykę viešųjų pirkimų konkursai pašnekovas negalėjo įvardinti. 

„Jei turime 300 metrų ruožą, kur yra bažnyčia, ligoninė, mokykla ir darželis, tai be abejonės geriau naudoti vidutinio greičio matavimo sistemą, nes netgi kaina yra geresnė“, – aiškino pašnekovas.

V. Andrejevas pabrėžė, kad iš viso šįmet planuojama įrengti 100 greičio matuoklių, skaičiuojant ir stacionarius, ir vidutinio greičio matuoklius. 

Šįmet LAKD skelbs konkursus 70 stacionarių greičio matuoklių bei 50 vidutinio greičio matuoklių (iš viso 100 kamerų). Iki 2020 m. suplanuota Lietuvos keliuose įrengti 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 įrenginių) ir 70 momentinių greičio matuoklių.

Šiuo metu šalyje yra 25 vidutinio greičio stebėjimo ruožai (50 kamerų), kurių bendras ilgis valstybinės reikšmės keliuose yra beveik 120 km.

Paskelbė apie taupymą

Taip pat per spaudos konferenciją LAKD paskelbė 2018 metais sutaupiusi beveik 78 mln. eurų, iš kurių 65 mln. eurų sutaupyti per rangos darbų viešuosius pirkimus. Šie sutaupymai atsirado skaičiuojant skirtumą tarp darbams numatytų kainų ir sumų, pasiūlytų konkursus laimėjusių įmonių.

Taip pat dalis sutaupymų susidarė peržiūrėjus Kelių direkcijos administracines išlaidas (3,97 mln. eurų). 

Dalis sutaupytų lėšų investuotos jau 2018 metais, paskelbus naujus konkursus keliams tiesti ar rekonstruoti, kita dalis persikėlė į šiuos metus ir jau yra pasirašyta naujų sutarčių darbų vykdymui.

Pasak V. Andrejevo, per viešuosius pirkimus sutaupytos lėšos rodo, kad investuojama racionaliai už rinkos kainą ir tai suteikia galimybę atlikti daugiau darbų. 

Už sutaupytas lėšas Kelių direkcija gali anksčiau pradėti įgyvendinti tokius reikalingus projektus kaip  „Megos“ sankryžos (magistralinio kelio A1 Vilnius –Kaunas–Klaipėda ruožas), Akademijos sankryžos (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožas), kelio A14 Vilnius–Utena ruožų rekonstravimą. 

Tačiau V.Andrejevas neslėpė, kad lėšų kelių remontui vis tiek trūksta. Pavyzdžiui, vienu baisiausių Lietuvos kelių laikomas betoninis kelias Vilnius-Utena planuotas remontuoti jau seniai, o šįmet nors ir prasidės jo remontas, bus rekonstruojamas vos 4 kilometrų ilgio ruožas.

2018 metais Kelių direkcija, administruodama sutartis, pritaikė netesybų daugiau kaip už 4,2 mln. eurų dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo ir išskaitų dėl netinkamos darbų atlikimo kokybės. 

Kelių direkcija per 2018 metus įgyvendino 462 projektus už 485 mln. eurų ir tai yra 35 projektais daugiau nei 2017 metais (499 mln. eurų) ir 81 daugiau nei 2016 metais (494 mln. eurų). 

Kelių direkcijos vykdomi projektai yra finansuojami iš nacionalinio biudžeto lėšų (Kelių priežiūros ir plėtros programos) ir Europos Sąjungos investicijų fondų.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(7)
Reitingas
(3)
Komentarai (2)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Ilona Steponėnė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
38(0)
25(0)
18(4)
16(0)
15(0)
14(0)
11(0)
10(0)
Savaitės
124(10)
122(2)
73(5)
73(0)
Mėnesio
136(0)
114(13)
106(0)
102(1)
102(13)