Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Taršos mokesčio grėsmė jau keičia prekybą naudotais automobiliais: kaip keičiasi Lietuvos rinka?

2019-10-28 (5) Rekomenduoja   (8) Perskaitymai (1560)
    Share

Šių metų pradžia Lietuvos automobilių rinką pasitiko stačia įkalne. Vasario mėnesį sandorių augimą pristabdė sumažėjęs pirkėjų iš Ukrainos srautas, o vėliau šalies gyventojus pasiekė šaltas dušas: nuo naujų metų galimai teks mokėti automobilio taršos mokestį. Jau dabar jaučiama įtaka Lietuvos automobilių rinkai.


©Free-Photos | pixabay.com

Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, trečiąjį 2019-ųjų ketvirtį Lietuvos automobilių rinkoje mažėjo M1 bei N1 tipo automobilių sandorių. Šių metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo užregistruota 117,1 tūkst. sandorių, kai per tą patį praėjusių metų laikotarpį įvyko net 122,6 tūkst., arba 4,3 proc. daugiau, sandorių.

Pabrango naudoti automobiliai

Lietuvoje jau registruotų automobilių savininkų keitimo operacijų sumažėjo beveik 2 proc. Tačiau daug labiau sumenko naudotų automobilių importo rinka. Nuolatinei registracijai į Lietuvą buvo įvežta 37 tūkst. naudotų automobilių, arba 16,1 proc. mažiau nei 2018 metų liepos–rugsėjo mėnesiais. Keitėsi ne tik importo dydis, bet ir vietinėje rinkoje pasirenkami automobiliai.

„Pastebėjome, jog šį ketvirtį lietuviai rinkosi beveik trečdaliu mažiau populiariausių „Premium“ segmento automobilių, o ekonominės klasės modelių sandorių skaičius išliko stabilus arba keitėsi tik simboliškai“, – pakitusius duomenis komentuoja Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad trečiąjį šių metų ketvirtį net 15 proc., arba 600 eurų, padidėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina – ji pasiekė 4400 eurų ribą. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šis rodiklis siekė 3800 eurų. Tačiau, anot M.Buzelio, tai nereiškia, kad naudoti automobiliai per metus taip smarkiai pabrango.

„Liepos–rugsėjo mėnesiais į šalį buvo įvežta mažesnė senų bei didesnė naujesnių automobilių proporcija. Pernai 16–20 metų amžiaus grupės M1 ir N1 transporto priemonės sudarė 17,1 proc. importo rinkos, o šiais metais jų rinkos dalis sumažėjo iki 12,9 proc. Populiariausia, 11–15 metų amžiaus, grupė sudarė 44,8 proc. importo rinkos – 2 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Džiugu tai, kad atitinkamomis rinkos dalimis paaugo naujesnių amžiaus grupių automobilių proporcijos“, – pasikeitusį pirkėjų pasirinkimą įvardija M.Buzelis.

Populiariausi lieka automobiliai nuo 11 iki 15 metų amžiaus, tačiau visos parduodamų automobilių apyvartos jie sudaro 15 proc.

Taršos mokestis

Numatoma, kad didžiausią mokestį mokėtų dyzelinio automobilio, kuris išmeta 351 anglies dvideginio (CO2) g/km ir daugiau, savininkai. Jiems tektų atseikėti 1280 eurų. Taršos mokestis mažesnis dyzeliniams automobiliams, kurie į orą išmeta nuo 141 iki 220 anglies dvideginio g/km.

Už taršiausią benzininį automobilį, kuris išmeta 351 CO2 g/km ir daugiau, būtų tekę mokėti 610 eurų. Tiesa, benzininiams automobiliams, teršiantiems nuo 151 iki 231 CO2 g/km diapazone, mokestis sumažėjo.

Už taršiausią automobilį, varomą dujomis, teks mokėti nuo 549 eurų. O mokėti mažiau, nei buvo nurodoma ankstesniame projekte, galės automobilių savininkai, kurių transporto priemonė, varoma dujomis, išskiria nuo 151 iki 230 CO2 g/km.

(Ne)pakeičiamieji dyzeliai

Iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių 71 proc. dalį praėjusį ketvirtį sudarė dyzeliniai. Šio degalų tipo rinkos dalis sumenko 2,5 proc. punkto. Tokia, santykinai maža dyzelinių automobilių paklausa, pasak Autoplius.lt komunikacijos vadovo, nematyta per paskutinius dešimt metų. Guodžia ir tai, kad pagal alternatyviais degalais įvežamus automobilius Lietuva išlaiko geriausią poziciją Baltijos šalių kontekste. \„Sumažėję prestižinių bei dyzelinių automobilių sandorių skaičius rodo, kad vairuotojai nežino, kokio siurprizo tikėtis iš valstybės: ar kitąmet jų piniginės tuštės, ar ne. Prasta šio mokesčio koncepcija, sunkiai paaiškinama logika ir beveik neegzistuojanti komunikacija apie tikslus ar galimus rezultatus, skubina pirkėjus keisti savo įpročius. Tai pastebime jau dabar“, – teigia M.Buzelis.

O, pavyzdžiui, Latvijoje importuojama 86,3 proc dyzelinių automobilių. Estijoje – 77,9 proc.

Naujų automobilių rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas 33,5 proc. augimas. Per liepos–rugsėjo mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota net 12,1 tūkst. naujų M1 bei N1 tipo lengvųjų transporto priemonių. Tačiau automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad ne viskas taip pozityvu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

„Antrąjį ketvirtį naujų automobilių sandorių skaičius šoktelėjo net iki 14,6 tūkst., tačiau net 6,7 tūkst. buvo reeksportuota. Reeksportas perkopė 45 proc. visos naujų automobilių rinkos. Beveik kas antras naujas lengvasis automobilis net fiziškai nepasiekia Lietuvos. Pagal tūkstančiui gyventojų atitenkančių naujų automobilių kiekį vis dar esame Europos Sąjungos uodegoje“, – naujų automobilių rinkos burbulą komentuoja M.Buzelis.

Ką labiausiai perka lietuviai?

Trečiąjį šių metų ketvirtį nauji „Toyota“ automobiliai buvo perkamiausi ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.

Taip pat naujų automobilių rinkoje perkamiausi buvo „Fiat“, „Jeep“, „Volkswagen“ ir „Škoda“.

Dažniausiai savininkus, naudotų automobilių rinkoje Lietuvoje keitė „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“, 3 serijos BMW, „Audi A6“, „Opel Zafira“, „Opel Astra“, „Audi A4“, 5 serijos BMW.

Ateities prognozės

Paskutiniam 2019-ųjų ketvirčiui Autoplius.lt komunikacijos vadovas prognozuoja padidėjusį rinkos aktyvumą. Anot automobilių rinkos eksperto, naudotų transporto priemonių prekybos verslininkai galimai suskubs parduoti kuo daugiau naudotų automobilių iki naujųjų metų.

„Tikėtina, kad Aplinkos ministerija savo siūlymą tvarkys tol, kol šiam bus uždegta žalia šviesa. Šio projekto kokybės tikėtis nereikėtų – darbai gali būti daromi paskubomis. Ir jeigu nuo sausio 1 dienos pirmą kartą Lietuvoje registruojamas automobilis bus apmokestintas už taršą, tikėtina, kad dalis skaidriai dirbančių verslininkų migruos į ir taip gana didelį šešėlį. Reikėtų ieškoti liberalesnių būdų, kaip mažinti taršą, formuoti vairuotojų nuomones, o ne riboti prekybą ar net nukirsti svarbią ekonomikos šaką“, – akcentuoja M.Buzelis.

O taršos mokestį specialistas vertina kategoriškai.

„Tvarus taršos mokestis turi būti periodiškas. Taip pat reikia nepalikti labiausiai pažeidžiamų socialinių sluoksnių be pasirinkimo laisvės, o už taršą mokama pinigų suma turi priklausyti ne nuo to, kaip dažnai perkamas ir parduodamas automobilis, o nuo konkretaus automobilio taršos. Kol su Lietuvos automobilių parku žaidžiantys Lietuvos organai to nesupras, tol realios naudos pasiekti nepavyks. Būtų liūdna, jeigu už transporto priemonių taršą surinkti pinigai būtų panaudoti ne realiam automobilių taršos mažinimui, o biudžeto skylių lopymui“, – teigia M.Buzelis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(10)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(8)
Komentarai (5)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Milda Kolesnikovaitė
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
62(7)
43(7)
40(1)
36(1)
24(0)
24(3)
23(0)
22(0)
18(1)
17(7)
Savaitės
105(1)
88(4)
88(0)
Mėnesio
150(27)
147(12)
142(22)
106(0)
101(19)