Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Kas yra geresni vairuotojai - jaunuoliai ar pagyvenę žmonės? Kiek metų vyriausiam Lietuvos vairuotojui?

2019-12-16 (0) Rekomenduoja   (-1) Perskaitymai (621)
    Share

Statistika rodo: kuo vairuotojas vyresnis – tuo atsargesnis, dėl to – ir rečiau patenkantis į eismo įvykius.

Tačiau tiek senjorai, tiek pradedantieji vairuotojai išriedėję į gatves patiria kur kas didesnę įtampą, mat šios dvi vairuotojų grupės yra dažniausiai visiems kliūvančios.

Vis tik net ir tai neatmuša kai kurių vyresnių vairuotojų noro turėti vairuotojo pažymėjimą – vairavimo mokytojai pasidalijo istorijomis apie solidaus amžiaus vairuotojų mokymą.

Vyriausiam Lietuvos vairuotojui – 97-eri

Vyriausiam Lietuvos vairuotojui, šių metų rugsėjo pabaigos duomenimis, yra 97 metai.

„Regitros“ statistika atskleidžia, jog Lietuvoje žmonės iki 70 metų sudaro apie 94 proc. visų šalies vairuotojų.

Tuo metu 70-79 metų vairuotojų mūsų šalyje yra apie 5 proc., 80-89 metų – kiek daugiau nei 1 proc., o vyresni nei 90 proc. nesudaro nė pusės procento.

Praėjusiais metais vyriausias asmuo, kuris išsilaikė B kategorijos egzaminą, buvo 76-erių, šiemet – 77-erių.

A kategorijos, leidžiančios vairuoti ir galingesnius motociklus, egzaminą 2018-aisiais išsilaikė ir į eismą motociklu išriedėjo 65-erių vyriškis, o šiemet – 64-erių.

„Regitros“ atstovai sako, jog geras regėjimas ar greita reakcija yra būtinos savybės kiekvienam vairuotojui, tačiau jos nebūtinai susijusios su žmogaus amžiumi. Gali pasitaikyti tokių atvejų, jog 80-metis yra gerokai sveikesnis už 60 metų sulaukusį žmogų.

Kitaip tariant, gebėjimą vairuoti lemia ne metai, o sveikatos būklė.

Vakarų Europos šalyse ir JAV stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog žmonės vairuoti galėtų kuo ilgiau, nes tai yra tiesiogiai susiję su jų socializacijos lygiu.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas akcentuoja, jog mūsų visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad vyresnio amžiaus asmenys yra prasti vairuotojai ir dažniau sukelia eismo įvykius. Tačiau tai esą netiesa.

„Taip, kartais kognityviniai gebėjimai vairuoti būna sumažėję, tačiau jie tai kompensuoja savo patirtimi ir atsargumu. Be to, yra tikrai nemažas požiūrio skirtumas į vairuotojus ir sveikatos tikrinimą Vakarų Europoje ir Lietuvoje.

Žmogus yra sociali būtybė, jam reikia bendrauti, ypač – bėgant metams. Tam reikia ir mobilumo, todėl mums svarbu rūpintis, kad žmogus vairuotojų kuo ilgiau. Tai – vienas iš socialumo pagrindų.

Labai tikiuosi, kad išgyvendinsim ir šalies tradiciją būti nepakantiems kitiems ir pagarbiau žiūrėsime į vyresnius vairuotojus“, – lrytas.lt komentavo S. Šuminas.

Rizikingiausias kelyje – 29-erių vyras

Lrytas.lt kalbinti vairavimo mokytojai sako kelyje vis dar pastebintys nepakantumo vyresniems vairuotojams apraiškų – tokie  neretai aprėkiami, jiems signalizuojama, mirksima šviesomis, kad greičiau važiuotų.

„Ne tik eisme kitiems asmenims trukdo vyresni žmonės. Jiems jie trukdo ir darbe, ir gyvenime. Deja, bet yra toks bendras neigiamas požiūris į vyresnius žmones ir tuomet, kad ir kas nutiktų, yra savaime blogai, nes tai padarė vyresnis žmogus. Toks blogas vyresnio žmogaus įvaizdis.

Aš labai daug laiko praleidžiu eisme ir kartais mokinukai patenka į avarijas. Tačiau į mūsų automobilį trenkiasi ne senukai, o jauni vairuotojai. Senukai avarijų nepadaro – jie atsargūs vairuotojai. Avarijas dažnai sukelia jauni, nedėmesingi, visur skubantys vairuotojai“, – sako vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas.

Anot jo, nustatyta, kad rizikingiausias vairuotojas yra 29-erių vyras: „Ne 69-erių, o 29-erių. Todėl vyresnių vairuotojų kritikuoti dėl jų vairavimo tikrai nereikėtų“.

Kitas vairavimo mokytojas – Darius Kanapinskas – pastebi, kad dažnai vyresni vairuotojai nukenčia dėl skubėjimo.

Pasak D.Kanapinsko, vyresniems žmonėms yra sunkiau vairuoti didmiesčiuose.

„Pavyzdžiui, Ariogaloje ar Raseiniuose turbūt taip nepykstama ant vyresnių vairuotojų, nes ten gyvenimo tempas yra visai kitoks. Tuo metu skubantiems ir nepakančiai į vyresnius vairuotojus žiūrintiems vilniečiams, kauniečiams siūlyčiau pirmiausia pažiūrėti į spidometrą: kokiu greičiu jie važiuoja – ar leistinu?

Žinoma, kad vyresni vairuotojai neišvengia klaidų eisme, tas pasitaiko vsiems. Bet juk kažkada ir mes pasieksime pensinį amžių, o vis dar norėsime tos judėjimo laisvės.

Siūlyčiau vienas kitam kelyje padėti, bet ne smerkti ir pykti. Kiekvienas vairuotojas, mano supratimu, turi atsižvelgti į savo sveikatos galimybes. Jei tu ar šeimos nariai mato, kad tau geriau nevairuoti – gal tikrai geriau paprašyti, kad kas nors pavežtų?

Bet jei širdyje jautiesi vis dar aštuoniolikametis, kodėl gi nesėsti prie vairo?“ – klausia D. Kanapinskas.

Mokosi vairuoti pagal „3 K“ principą

Vairavimo mokytojas A.Pakėnas sako, jog vyresni žmonės atvyksta mokytis pagal „3 K“ principą.

„Vyresni nori išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą, kad galėtų nuvažiuoti prie karvės, į krautuvę ir iki kapinių. Juokaujame, kad tai yra „3 K“ principas.

Kalbant rimtai, vyresniems žmonėms yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Pagalvokite: kaip gyventi vienai, be vyro likusiai moteriai kokiame mažame miestelyje? Ten ir autobusai ne taip dažnai važiuoja. O šie žmonės yra visiškai pajėgūs ir gali dalyvauti socialiniame gyvenime“, – aiškino A.Pakėnas.

Vairavimo mokytojas D.Kanapinskas sako, kad vieną iš savo vyresnio amžiaus mokinių buvo pradėjęs ir sapnuoti, nes ilgai galvojo, kaip jai pavyks išlaikyti egzaminą.

„Tai buvo užsispyrusi mokinė. Senti turbūt pradedame tada, kai pradedame niekuo nesidomėti. O ji labai aktyviai mokėsi ir labai norėjo išsilaikyti teises. Tai moteriai tada buvo 70-mt, mokėsi vairuoti Vilniuje. Kas nuostabiausia, kad tiek teorijos, tiek praktikos egzaminą „Regitroje“ ji išlaikė iš pirmo karto.

Turbūt dar įdomiau papasakoti, kaip moteris mokėsi. Tik vėliau sužinojau, kad ji sugebėdavo praeiti visus maršrutus pėsčiomis ir viską konspektuodavo.

Gavusi vairuotojo pažymėjimą ji man parodė tą sąsiuvinį su visais užrašais. Visą knygą buvo galima iš to parašyti! Bet ji išmoko vairuoti, išlaikė egzaminus ir dar ne kartą ją sutikau eisme“, – prisimena D.Kanapinskas.

A.Pakėnas sako, kad per metus sulaukia keleto vyresnių nei 60 metų vairuotojų.

„Kai kurie yra dirbantys žmonės, kiti būna išėję į pensiją. Jie laiko vairavimo egzaminus, kad galėtų nuvažiuoti į gamtą, sodybą, nereikėtų prašyti kitų.

Tai visiškai pajėgūs žmonės, vieni – neturėję vairuotojo pažymėjimo ir mokosi nuo nulio, o kiti turėjo, bet ilgai nevairavo, todėl atnaujina įgūdžius. Įdomu, kiek dar neateina mokytis vairuoti dėl neigiamo visuomenės požiūrio į vyresnius vairuotojus...

Vyresni vairuotojai dar mokosi ir papildomai, užsisako 5–6 pamokas, tuo metu jauni nori kuo greičiau praeiti privalomą kursą ir lėkti į gatvę. Jaunas žmogus net neišmokęs sako, kad jam jau daugiau nebereikia, o vyresnis atsakingiau žiūri į pamokas ir vairavimą“, – pasakojo A.Pakėnas.

Požiūris kilęs iš mūsų agresyvios vairavimo kultūros

Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto mokslininkas doc. dr. Antanas Kairys sako, jog negatyvus požiūris į vyresnio amžiaus vairuotojus kilęs iš gana agresyvios vairavimo kultūros Lietuvoje, kuri pabrėžia asmeninį meistriškumą: „Jei kalbėtume apie didžiuosius miestus, čia turi būti greitas ir nedvejojantis vairuotojas. Mes turime santykinai mažai tolerancijos tiems, kurie kelyje pasiklysta, padaro klaidų.“

Pasak A.Kairio, kalbant apie požiūrį į vyresnius vairuotojus susiduriama su stereotipais.

„Jei sakome, kad jie visi tokie, vadinasi, taikome stereotipus. Ar tai būtų apie jaunimą, ar moteris, ar vairuotojus. Stereotipo taikymas reiškia, kad mes iš principo neigiame, jog žmonės yra skirtingi ir juos visus vadiname vienodai.

Sakydami, kad „į gatves vėl išvažiavo sodininkai“, iš esmės pasakome, kad visa ši kategorija – vienodais įgūdžiais ir vienodu vairavimo stiliumi. Kas, logiškai pagalvojus, juk yra netiesa“, – tęsia A.Kairys.

Pasak jo, tarp visų amžiaus grupių yra vairuotojų, kurie neturi gerų vairavimo įgūdžių, tačiau kitų amžiaus grupių vairuotojams netaikomi stereotipai.

„Ir šis stereotipas turi vieną kilmės šaltinį – jis atsiradęs iš apskritai mūsų taikomų stereotipų vyresnio amžiaus žmonėms. Tai vadinama eidžizmu, kai vadovaujamamės tam tikromis nuostatomis, susijusiomis su amžiumi. Apie vyresnio amžiaus žmones turime gausybę įsitikinimų, sakome, kad jie nemėgsta naujovių, yra lėti, mėgsta bambėti, taip pat – ir kad jie prastai vairuojai“, – aiškina pašnekovas.

VU Psichologijos instituto mokslininkas tikina, jog Lietuvoje su amžiumi susiję stereotipai yra labai gajūs ir mes su tuo labai mažai kovojame.

Be to, žmogui, kurio atžvilgiu taikomas stereotipas, atlikti užduotį pasidaro sunkiau. Tai esą yra įrodyta tyrimais, kai žmonių grupei, kurie turi vienus ar kitus menkesnius gebėjimus ir pasakius, kad čia bus vertinami tie gebėjimai, užduotį būdavo atlikti sunkiau negu jiems to nesakant.

„Taigi kalbant apie vairavimą, kai supranti, kad priklausai grupei, kuri vertinama kaip prastai vairuojanti, tai kelia padidintą stresą išvažiuoti į kelią, nes turi ne tik žiūrėti į kelią, bet ir kovoti su mintimi, kad esi prastas vairuotojas, nors tai visiška netiesa.

Kaip su tuo kovoti? Nėra geresnio vaisto kaip įsisąmoninti, kad stereotipas nebūtinai teisus mano atžvilgiu, o mano vairavimo gebėjimai gali būti daug geresni už tų vidutinio amžiaus signalizuotojų gebėjimus“, – lrytas.lt kalbėjo A. Kairys.

Nuo 55-erių sveikatos būklės patikrinimai – dažnesni

Sveikatos reikalavimus vairuotojams nustato medicinos įstaigos, kuriais remiantis yra išduodami ar keičiami vairuotojo pažymėjimai.

Išduodant naują vairuotojo pažymėjimą, „Regitra“ iš asmens reikalauja galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, kuri patvirtintų, kad asmens sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę.

Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėse pažymose taip pat gali būti nurodyti ir tam tikri medikų apribojimai vairuotojui.

Atsižvelgiant į tai, jog su amžiumi sveikatos būklė gali kisti kiek greičiau nei įprastai, nuo 55 metų vairuotojų sveikatos būklės patikrinimai yra dažnesni.

Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos apraše apibrėžiama, kad asmenims iki 55 metų sveikata tikrinama kas dešimt metų, nuo 56 iki 69-erių – kartą per penkerius metus, 70–79 metų asmenims sveikatą pasitikrinti reikia kas dvejus metus, o sulaukusiems 80 metų ir vis dar vairuojantiems – kasmet.

Taip pat gali pasitaikyti ir tokia situacija, jog asmens sveikatos būklė pasikeitė ir jis nebegali tinkamai vairuoti transporto priemonės.

Tuomet „Regitra“ apie tai yra informuojama, o vairuotojo pažymėjimo galiojimas – sustabdomas. Tačiau jei po tam tikro laikotarpio asmens sveikata pagerėja, jam tereikia atvykti į „Regitrą“ ir pateikti medikų išvadą.

Esant tinkamai sveikatos būklei teisė vairuoti grąžinama ir egzaminų perlaikyti nereikia.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(3)
Neverta skaityti!
(4)
Reitingas
(-1)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Vytenis Radžiūnas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
50(2)
39(0)
31(0)
25(0)
25(0)
22(0)
21(0)
20(0)
19(1)
Savaitės
137(45)
71(0)
Mėnesio
132(0)
124(6)
116(14)
113(0)
104(5)