Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

„Toyota“ pristatė futuristinį automobilį, kaip ateityje atrodys automobiliai ir savo ateities viziją - į ką investuos ir kuo bus ypatinga Kinto (Video)

2020-01-22 (0) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (843)
    Share

Kaip teigia patys „Toyota“, japonų kalbos žodis kenshiki turi dvi prasmes 1) „įžvalga“ 2) „kuriantis suvokimą“. Tad pats renginio pavadinimas „Toyota Kenshiki Forum 2020“, į kurį japonų automobilių gamintojai sukvietė žurnalistus iš Europos, jau savaime sufleravo, apie ką bus kalbama.


©Gamintojo nuotr.

Taip ir nutiko: Europos regionui buvo pristatyti keli modeliai, o taip pat buvo atskleista „Toyota“ vizija, kokia kryptimi netolimoje ateityje pasuks transporto sritis. O visą viziją sutraukiant į vos kelis žodžius, šie būtų tokie: kuo mažesnė tarša, hibridiniai ar elektriniai automobiliai ir dalijimosi ekonomika.

Taip pat – kompleksinis požiūris į susisiekimą, kur viskas suplanuota nuo išėjimo pro duris, vaikų įsodinimo transportą, vežantį mokyklon – iki paskutinio kilometro nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki biuro durų, įveikiamo elektriniu paspirtuku ar kokia kita (kol kas dar bevarde) transporto priemone.

Senasis žemynas

Kaip pristatymo metu teigė „Toyota“, šio ir „Lexus“ prekės ženklų hibridinių automobilių augimas paskutiniu metu Europoje išaugo 52 proc., o vakarų ir centrinėje Europoje – 63 proc. O sumuojant visus parduodamus modelius, jei 2015 m. buvo parduota 875 000 „Toyota“ ir „Lexus“ automobilių, tai praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki 1 089 000 (tuo pasirūpino 16 000 maž menininkų). Iš viso gamintojai skaičiuoja, kad šiuo metu keliuose važinėja apie 100 milijonų „Toyota“ ir „Lexus“ mašinų.

Beje, kaip teigė kompanijos atstovai, 75 pro. automobilių, parduodamų Europoje, čia pat ir pagaminti – 796 000 vienetų per metus.

Tačiau tai – praeitis ir dabartis. O kaip japonai mato transporto ateitį?

Ateitis

Keliskart Lietuvoje viešėjęs švedų futuristas Nicklas Bergmanas per savo pranešimus mėgo kartoti vieną prognozę. „Turiu mažametį vaiką. Ir žinote ką? Manau, kad jau niekada nebereikės laikytis vairuotojo teisių. Nes ateityje vairuoti nebereikės“.

Tenka pripažinti, pirmąkart tai išgirdus 2015-aisiais, tokia koncepcija atrodė drąsi, bet nelabai reali. Ar tikrai kokiais 2030-aisiais egzistuos pakankamai išplėtota savavaldžių automobilių sistema? Tąkart mintys buvo arčiau „atvėsk, Nicklai, gal kokiais 2040 ar 2050 ir bus taip, bet tavo vaikiui dar teks paprakaituoti prie KET“. Vis dėlto, praslinkus vos pusei dešimtmečio, tokios prognozės jau nebeatrodo visiškai fantastinės.

Žinoma, niekas nesitiki savavaldžių automobilių išplitimo kitąmet ar 2022, bet kalbos apie autonominį transportą 2030 nebeatrodo tokie jau ir svaičiojimai. Ir tokį įspūdį sustiprinta nebe kokie pavieniai futuristai, o didžiosios kompanijos, kurios irgi ima kalbėti apie tai. Žinoma, pirmieji tai pradėjo trimituoti „Tesla“. Dabar – japoniškai santūriai, bet lygiai taip pat japoniškai atkakliai ir toliaregiškai ima kalbėti ir „Toyota“.

„Kinto“ paslaugų skėtis

Tiesa, savavaldžio automobilio vizijos galbūt nereikėtų visiškai vienas prie vieno perkelti į dabartinio automobilio suvokimą – tokio, kurį šeima laiko garaže. Naujosios tendencijos kalba apie tokius dalykus, kaip dalijimąsi automobiliu, pavežėjus – ir būtent į tai orientuojasi taip pat ir „Toyota“, kurianti savo savo unifikuotą autopaslaugų platformą „Kinto“.

Ji žada apimti penkias skirtingas sritis: lizingą, išplėstinę neterminuotą nuomą (angl. subscription) , dalijimąsi automobiliais (angl. car pooling ir car sharing) ir pavežėjimo sistemą (angl. ride-hailing). Taip sakant, pilnas spektras – nuo nuosavybės iki bendro naudojimo.

Žinoma, jau užsiimančius kuria nors ir šių paslaugų (pavyzdžiui, „CiteBee“) tokie gigantų pareiškimai gali gąsdinti: juk ateis tarptautinė korporacija, apžios pusę žemyno ir praris visus vietinius verslus nė nesukramčiusi. Tačiau „Toyota“ finansinių paslaugų generalinė vadybininkė Patrizia Niehaus ramina, kad taip nebus – pasak jos, „Toyota“ tikslas ne sužlugdyti vietinį verslą, o padėti įsilieti į bendrą mobilumo sistemą. Kitais žodžiais tariant, „Kinto“ tarsi ir nori tapti savotišku skėčiu, kuris apgaubtų daugelį sričių.

„Toyota“ teigia, kad viso to tikslas – anglies dvideginio emisijų mažinimas ir patogesnio mobilumo kūrimas. Vienas iš „Kinto“ pristatyme teiktų pavyzdžių – savaeigis mikroautobusas „e-Palette“, kuris galėtų ir pervežinėti klientus (kad ir vaikus į mokyklą), o šių srautams dienos eigoje sumažėjus, pereiti prie siuntų išvežiojimo. Pats autobusiukas – nieko labai stebuklingo, panašų trumpai jau galima buvo pamatyti ir Vilniuje, o norintys išbandyti savo kailiu, gali nuvykti į Kistos rajoną Stokholme, kur toks suka ratus po rajoną ir darbuojasi kaip viešasis transportas.

Tad visa revoliucija – ne transporto priemonėje, o jos panaudojime ir pritaikyme. Tai jau nebėra transportas vienam keleiviui ar net ir vien keleiviui. Tokios „ePaletės“ mieste gali zuiti 24 valandas per parą, ir beveik visą laiką gali būti efektyviai išnaudojamos. Na o kadangi dar ir elektrinės – tai ir neteršiančios aplinkos (kas mums Lietuvoje dar kažkaip nelabai rūpi, bet Vakarai jau iš peties imasi šio reikalo).

Kaip jau minėta, „Toyota“ planuoja viską nuo durų iki durų – tad pristatyme buvo parodyta vizija ir apie mažatūrius vienam ar dviem keleiviams skirtus elektromobilius judėjimui mieste (tikėtina, ateityje tokiems atsiras atskiras pavadinimas), ir elektrines transporto priemones pėstiesiems – elektrinius vežimėlius, savotiškus paspirtukus ir dar kitokias atmainas, kurios telpa po bendru anglišku terminu „scooter“.

Truputis fantastikos

„Kenshiki“ forume „Toyota“ suteikė galimybę ir iš arti pamatyti galimą ateitį – o įžūlesniems į ją net ir įlipti. Mat renginyje buvo pristatyta koncepcinis „Lexus LF-30 Electrified“ – futuristiška vizija, demonstruojanti kaip ateityje galbūt atrodys automobilis.

LF-30 – tai galimas ateities šeimos elektromobilis, pritaikytas keturiems keleiviams. Stiklinis Stogas, ant kurio iš vidaus piešiamos holografiniai vaizdai (norite naktinio dangaus? O gal peržiūrėti naują mėgstamo serialo seriją? Prašom – juk automobilis savavaldis), lėktuvo ar kosminio laivo šturvalą primenantis vairas, stilingo dizaino sėdynės, hologramomis mirgantis prietaisų skydas – visa tai vertė sukti galvą, kokiuose fantastiniuose filmuose tai jau matyta. Tačiau ko gero, nė viename – LF-30 yra jų visų visuma.

Tai – automobilio koncepcija ne artimiausiam, bet kitam – ketvirtajam šio amžiaus dešimtmečiui. Tačiau apie tai galvojama jau dabar: „Tazuna“ pakrikštytoje vairuotojo erdvėje (angl. cockpit) jau numatomas pagalbinių funkcijų valdymas gestais, automobilio informacijos pateikimas išplėstojoje realybėje (angl. augmented reality).

Gale sėdintiems keleiviams – „dirbtinių raumenų“ valdomos sėdynės, ne tik prisitaikančios prie keleivio kūno formų, bet ir kuriančius tam tikrus efektus: tai relaksuojančios, tai žadinančios budrumą. Pristatyme kalbėta ir apie „Martin Levinson“ audio sistemą, montuojamą tiesiai į galvos atramas – ir galinčią ne tik transliuoti muziką, bet ir šalinti triukšmą (angl. noise canceling).

O vienas neįprasčiausių sprendimų – medžiagos, panaudotos salone. Pavyzdžiui, kedro grindys ir iš to paties kedro padarytas šturvalas (na neapsiverčia klaviatūra to daikto vadinti vairu) – ar iš perdirbto metalo sukurtos pasikeliančios LF-30 durys.

Truputį arčiau realybės

„Taip, tas Niklas Bergmanas gal ir teisus kalbėdamas apie ateinančią kartą, jie jau kitokie. Bet mūsų kartai automobilis reiškia kai ką kita, nei vien transporto priemonę. Mums juk automobilis reiškia laisvę – laisvę judėti.

Todėl daug kam iš mūsų kartos dar reikės ir nuosavo automobilio“, – prie kavos neoficialiame pokalbyje per renginį apibendrino „Toyota“ Baltijos šalių rinkodaros padalinio generalinis vadybininkas Marekas Maide.

Be abejo, tą supranta ir „Toyota“ – todėl renginyje pristatė ne tik tolimesnės ateities vizijos, bet ir jau rytojaus automobilius.

Ir vienas iš tokių buvo antrosios kartos „Toyota Mirai“: vandeniliu varomas elektromobilis.

Vandeniliu varomi automobiliai – dar vis menka rinkos dalis, bet „Toyota“ nepasiduoda. Iš tiesų, pati technologija žada daug: pilnas užpylimas vandeniliu vos per penkias minutes, visiškai jokios taršos. Problema ta, kad pasaulyje šios kuro rūšies infrastruktūra išvystyta dar labai prastai: visoje Vokietijoje yra vos 80 vandenilio kolonėlių, o milžiniškame Paryžiuje – vos dvi.

Todėl ir vandenilinių automobilių pardavimai kol kas nelabai džiugina: patys „Toyota“ skelbia, kad tokių pardavę tik apie 10 000, o Europoje – mažiau nei 1000.

Vis dėlto ateityje tai galėtų tapti visai neblogu šeimos automobiliu: galiniais ratais varomas ir žemu svorio centru pasižymintis 4975 mm ilgio, 1885 mm pločio ir 1470 mm aukščio automobilis talpina penkis keleivius, o pilnu baku gali nuvažiuoti 650 kilometrus.

Šiandiena

Vairuotojams, kuriems reikia didesnio pravažumo, „Toyota“ siūlo įkraunamą hibridinį SUV „RAV 4 Plug-in Hybrid“ (CO2 emisija – mažiau nei 29 g/ km, o važinėjimui „civilizacijoje“ – ketvirtosios kartos „Yaris“ hibridą, kurio benzino sąnaudos 100 km siekia 2,9 lito, CO2 emisijos – 64g/km, o maksimalus greitis, pasiekiamas važiuojant elektra – 130 km/h.

Vis dėlto daugiau dėmesio „Kenshiki“ forume, kaip ir galima buvo tikėtis, sulaukė „GR Yaris“. „Toyota“ jau kurį laiką aktyviai dalyvauja WRC ralyje, ir tai maksimaliai išnaudoja: laimėtas čempiono titulas leidžia išnaudoti nišą ir stiprinti sportinių automobilių garažą.

„GR Yaris“, į kurį sudėta patirtis, įgauta su „Toyota Gazoo Racing“ Tommi Makkinenu – tai keturiais ratais varomas 261 arklio jėgos automobilis su 1,6 l trijų cilindrų turbovarikliu ir mechanine greičių dėže. Normaliame režime priekinių ir galinių ratų galia paskirstoma 60:40, sportiniame režime – 30:70, o trasos režime – 50:50. maksimalus (elektroniškai apribotas) greitis – 230 km/h. Automobilio ilgis – 3995 mm, plotis – 1805 mm, aukštis – 1460 mm, svoris – 1280 kg.

Kaip automobilio pristatyme juokavo „Toyota Gazoo Racing generalinė vykdančioji vadybininkė Yumi Otsuka, kaip automobilis kelionei, „GR Yaris“ pasižymi visomis įprastomis kompaktinio hečbeko funkcijomis, bet 261 arklio jėga ir 4 varomieji ratai kelionę iki kokio Monte Carlo gali padaryti labai trumpa, ir svarbu pernelyg neįsijausti, nes viskas gali užsibaigti dalyvavimu ralyje.

Patobulinta „Supra“

Na o norintiems ne „pasportinto“ automobilio, o patobulinto sportinio automobilio, „Toyota“ europiečiams pristatė „GR Supra“.

Kaip rašoma pranešime spaudai, pirmasis pasaulinis „Toyota Gazoo Racing“ komandos sukurtas modelis „GR Supra“ – „grynakraujis“ dvivietis sportinis automobilis. Naujas 2 litrų variklis – vienaeilis keturių cilindrų galios agregatas su vienu dviejų kanalų turbokompresoriumi, komplektuojamas su aštuonių pavarų automatine ZF transmisija.

Maksimali galia siekia 258 AG (DIN)/190 kW, įsibėgėti iš vietos iki 100 km/h automobilis gali per 5,2 sekundės, o jo išvystomas maksimalus greitis (ribojamas) iki 250 km/h.

Išskiriamo anglies dvideginio kiekis yra 143 g/km (koreliuoti NEDC duomenys) ir nuo 168 iki 170 g/km (WLTP duomenys).

„Siekdami, kad naujasis automobilis būtų manevringas ir stabilus atliekant posūkius, visomis išgalėmis stengėmės sumažinti jo svorį kartu užtikrindami svorio pasiskirstymą 50:50 santykiu“, – pranešime cituojamas vyriausiasis „GR Supra“ inžinierius Tetsuya Tada.

Naujas 2 litrų „GR Supra“ modelis pasižymi tuo pačiu „aukso pjūvio santykiu“ (santykiu tarp automobilio važiuoklės bazės ir tarpvėžės pločio), užtikrinančiu optimalų valdymą. Visuose „GR Supra“ modeliuose pasiektas beveik idealus santykis – 1,55.

Naujojo 2,0 l „GR Supra“ gamyba prasidės artimiausiu metu, o jo prekyba Europoje startuos 2020 m. kovo mėnesį.

Apibendrinimas

Panašu, kad „Toyota“ supranta, jog pasaulis keičiasi – ir jei norisi likti lyderiu, privalu numatyti ateitį (o numatant – ir ją formuoti). Dėl tos priežasties japonų kompanija investuoja į būsimąjį mobilumą, sujungiantį ne tik automobilius, bet ir kitas transporto ir jo panaudojimo būdus. Kartu „Toyota“ nepamiršta ir nuo XX a. įsišaknijusio individualizmo, kai automobilis yra ne tik objektas, nuvežantis iš taško A į tašką B, bet ir hobis ar net ir išraiškos priemonė.

Na ir žinoma, ekologiškumas. Pasaulis jau bunda iš komfortabilaus klimato kaitos ignoravimo – gal po dar kelių tokių žiemų kaip ši, kai gruodį turėjome +12 laipsnių šilumos – lietuviai irgi atsibus ir atsigręš į elektromobilius ar minimalias CO2 emisijas.

Nes juk smagu būtų pamatyti Lietuvos keliais riedančius tokius konstruktus, kaip „Lexus LF-30“ – bet būtų gerai, kad juose įtaisytiems kondicionieriams netektų kovoti su lauke kepinančia 40 laipsnių vasaros temperatūra.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(4)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(3)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Kiti tekstai, kuriuos parašė Adomas Rutkauskas
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
26(6)
26(0)
23(0)
19(0)
17(0)
16(5)
Savaitės
86(9)
69(0)
63(2)
Mėnesio
137(27)
132(0)
122(6)
114(14)
111(0)