Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Vidutinio greičio matuokliai jau tikrina ne tik greitį, o pirmieji rezultatai pribloškia – užfiksuota daugybė draudimo pažeidimų

2020-06-18 (4) Rekomenduoja   (3) Perskaitymai (110)
    Share

Lietuvos kelių policija jau taiko naujovę: sektorinių greičio matuoklių kameros skenuoja pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius ir tikrinama, ar jie drausti privalomu draudimu, ar atlikta techninė apžiūra. Protokolai automobilių savininkams jau surašomi automatiškai, o pirmieji rezultatai pribloškia – užfiksuota daugybė nedraustų automobilių.

Matuoja ne tik greitį

Šalies keliuose veikiantys vidutinio greičio matuokliai, o tiksliau – aukštos raiškos vaizdo kamerų sistemos – nuo šiol fiksuoja ne tik greičio mėgėjus.

Šiuo metu 25 respublikinės reikšmės kelių ruožus stebinčios matuoklių kameros taip pat nuskaito ir visų pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius. Visi jie automatiškai tikrinami duomenų bazėse, sistema nustato, ar automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar galioja techninė apžiūra.

Ateityje šių, ne tik vidutinį greitį kelio ruožuose matuojančių, bet ir kitą informaciją duomenų bazėse tikrinančių sistemų šalies keliuose ženkliai padaugės. Kelių direkcijos planuose – įsigyti 212 naujų matuoklių ir jais aprūpinti 106 kelio ruožus.

Sistema dar tobulinama, o pažeidėjų – daugybė

Keliuose daugėjant viską stebinčių kamerų skaičiui, tikėtiną, kad bent jau pradžioje proporcingai didės ir jomis užfiksuojamų pažeidimų skaičius.

Sistema, kuri pagal vidutinio greičio matuoklių pateikiamą informaciją tikrina, ar automobilis draustas, ar atlikta techninė apžiūra ir automatiškai surašanti savininkams pažeidimų protokolus, Lietuvos kelių policijos valdybos duomenimis, veikia tik nuo gegužės pabaigos.

Tačiau portalui „Delfi“ atsiųsti statistiniai duomenys atskleidžia niūrią realybę: keliuose rieda daugybė nedraustų ir techniškai netvarkingų automobilių.

Kelių policijos duomenimis, šiuo metu automatiniu būdu jau surašyta 1 tūkst. 343 administracinių nusižengimų protokolai asmenims, kurie neapdraudę transporto priemonių privalomuoju draudimu. 404 nedrausti automobiliai priklauso įmonėms, kurios išsiųsti protokolai.

Su technine apžiūra situacija kiek geresnė. Jau surašyti 136 protokolai asmenims, kai transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Jų sulaukė ir 62 įmonės, nesirūpinančios savo transporto technine būkle.

Tiesa, ši sistema dar yra tobulinama. O policijos pareigūnų naudojami „trikojai“, greičio matavimo mobilieji prietaisai „PoliScan FM1“, duomenų, ar automobilis apdraustas bei turi galiojantį techninės apžiūros taloną, dar nefiksuoja.

„Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtu prietaisu užfiksavus nustatyto važiavimo greičio viršijimą, Administracinių nusižengimų registre automatiškai patikrinama, ar transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar jai atlikta privalomoji techninė apžiūra“, – portalui „Delfi“ sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai.

Neapsidraudusių padaroma žala – solidi

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas portalui „Delfi“ sakė, kad šalies keliuose važinėja itin didelis privalomuoju draudimu nedraustų automobilių skaičius. Preliminariai tai gali būti tarp 50–100 tūkst. automobilių.

A. Križinausko skaičiavimais, kiekvienais metais iki 2 tūkst. privalomu draudimu nedraustų automobilių vairuotojai padaro žalų už 3–4 mln. eurų, o didžiausia žalų suma kartą siekė ir 6 mln. eurų. Kadangi sutarčių su draudimo kompanijoms nėra, žalą atlyginti turi draudimo bendroves vienijantis draudikų biuras. Galiausiai ši finansinė našta užgula sąžiningai automobilius draudžiančių vairuotojų pečius.

„Supraskime, tai nėra juokingos sumos. Tai viena priežasčių, kodėl draudimas kainuoja ne taip jau pigiai. Aišku, mes turime teisę išieškoti žalą regreso tvarka, tačiau tai padaryti toli gražu ne visada pavyksta. Tuomet visi tie sąžiningi žmonės, kurie laikosi įstatymų ir draudžiasi, savo 1 ar 2 eurais prisideda prie to kaltininko padarytos žalos atlyginimo“, – sakė draudikų biuro vadovas.

Europoje „siaučia“ neapdrausti Lietuvos vežėjų vilkikai

Draudikų biuro direktorius A. Križinauskas pastebėjo kitą, nerimą keliančią tendenciją. Jo duomenimis, ypač daug vežėjų ignoruoja prievolę drausti savo valdomas transporto priemones.

„Daugybė tarptautinių vežėjų, kaip nebūtų gaila, nesidraudžia. Jie „siaubia“ Europą, o ten padaromos jų žalos – žymiai didesnės, nei Lietuvoje. Minimum keletas tūkstančių vežėjų vilkikų nėra drausti“, – sakė A. Križinauskas.

Užsienio šalyse padaromų žalų vertė siekia apie 40 procentų visų žalų. Nors užsienyje nelaimių įvyksta mažiau, tačiau jų padariniai – kur kas didesni. Taip yra todėl, nes Vakarų šalyse važinėja ženkliai daugiau brangių, naujų automobilių. Kita vertus, vilkiko sukelto eismo įvykio padariniai, kelis kartus didesni, nei avariją sukėlusio lengvojo automobilio.

„Tačiau liūto dalis – net ne turto žala, o asmens žala. Ypač daug jų susijusių su asmens sveikata, kai eismo įvykių metu sužeidžiamas britas, prancūzas ar vokietis. Pasitaiko atvejų, kai paralyžiuotam žmogui mėnesinės išmokos mokamos iki gyvenimo pabaigos“, – portalui „Delfi“ sakė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius A. Križinauskas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(5)
Reitingas
(3)
Komentarai (4)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Nerijus Povilaitis
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
88(6)
56(0)
36(2)
24(3)
21(3)
21(0)
18(2)
17(0)
12(9)
Savaitės
55(0)
47(0)
Mėnesio
177(16)
137(21)
129(2)
115(26)
93(0)