Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

Techninės apžiūros bus griežtinamos: rengiamas naujų reikalavimų sąrašas

2020-07-22 (11) Rekomenduoja   (-22) Perskaitymai (440)
    Share

Lietuvoje norima keisti techninės apžiūros tvarką ir reikalavimus, tačiau su tuo sutinka ne visi. Techninių apžiūrų įmonės ir verslas dalį norimų įvesti pokyčių ne tik vadina pertekliniais, bet ir žada, kad jie kirs per kišenę ir gyventojams, ir juridiniams asmenims.


©Organizatorių nuotr.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė projektą, kuriuo norima pakeisti įsakymą „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“. Šis įstatymas apibrėžia, kokios transporto priemonės ir priekabos gali važinėti Lietuvos keliais, o taip pat – kuo privalo vadovautis techninių apžiūrų įmonės, atlikdamos privalomąją techninę apžiūrą.

Visgi pokyčiai, kuriuos norima įvesti, atkreipė žinovų dėmesį. Kaip „Delfi“ pasakojo Ramūnas Vėlavičius, bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas, galbūt norimi įvesti pakeitimai ir yra susiję su eismo saugumu, tačiau vargu ar jie – tokia didelė bėda, kurią reikėtų dabar pulti spręsti.

Griežtina reikalavimus padangoms

Vienas iš pokyčių – nurodymas, kad pakeitimams įsigaliojus dideliu trūkumu bus laikoma tai, jog ant automobilio tos pačios ašies arba sudvejintų ratų sumontuotos skirtingų gamintojų arba prekių ženklo, arba skirtingo protektoriaus rašto padangos.

„Kai kalbame apie lengvuosius automobilius, kur gamintojų įvairovė didelė, padangų – irgi, greičiai visiškai kitokie, tai skirtingų gamintojų sumontuotos padangos galbūt ir galėtų turėti įtakos. Bet įsivaizduokite sunkųjį transportą, pavyzdžiui, statybų įmonės savivartį su keturiomis ašimis, kur ant galinių ašių visur yra sudvejinti ratai. Statybų aikštelėje pramušė vieną ratą, ir dabar valdytojas turės ieškoti identiškos padangos, kad ant ašies būtų visos vienodos. Kiek tas dalykas kainuos ir ar tai yra adekvatu?“ – svarstė R. Vėlavičius.

Pasak jo, gali nutikti net ir taip, kad siekdami įgyvendinti reikalavimus automobilių valdytojai ieškos identiškų padangų, tačiau sumontavus šias viena bus nauja, kita – nusidėvėjusi ir sena, susidarys aukščių skirtumas, kuris eismo saugumui turės daugiau įtakos ir reikšmės nei skirtingi gamintojai.

„Sukuriama ir dirbtinė problema, ir papildoma finansinė našta automobilio valdytojui. Juo labiau kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoje, kurios nuostatos tampa įstatymo reikalavimais, nurodymų apie vienodų gamintojų ar prekių ženklų padangas nėra. Toks pakeitimas turėtų būti papagrįstas tyrimų bei stebėjimų rezultatais bei aiškiai argumentuotas“, – akcentavo R. Vėlavičius.

Anot jo, kitose šalyse tokie sugriežtinimai susiję su vairuojamomis ašimis arba su varomąja ašimi, taip pat griežčiau žvelgiama į lengvuosius automobilius, o toks absoliutinimas, eksperto žodžiais, yra perteklinis ir sukuria nepasvertą naštą verslui, kuris šiandien ir taip išgyvena ne pačius lengviausius laikus.

Išbraukė žodį „stipriai“

Naujovių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, pasakojo R. Vėlavičius, dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje nurodoma, kad dideliu trūkumu laikoma tai, jei padanga yra stipriai pažeista, įrėžta ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui. Naujoje įstatymo redakcijoje išbrauktas žodis „stipriai“ ir palikta „padanga įrėžta ar pažeista ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui“.

„Mano supratimu, trūkumo aprašas nepasidaro aiškesnis, o išmetus žodį „stipriai“ galima manyti, kad bet koks padangos pažeidimas gali būti laikomas dideliu trūkumu“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad turėtų būti aiškiai apibrėžta, kokie pažeidimai kelia grėsmę eismo saugumui.

Pavyzdžiui, pašnekovas nurodo sunkųjį transportą, kuriam žiemą važiuojant apledėjusiu keliu neretai įšalę akmenys išdrasko protektorių. Formaliai toks pažeidimas laikomas trūkumu, bet ar jis kelia grėsmę eismo saugumui, priklausys nuo kontrolieriaus fantazijos.

Kentės veikiančios Lietuvoje įmonės

Gintautas Ramaslauskas, Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) transporto politikos sekretorius, „Delfi“ pasakojo, kad sąjunga yra pareiškusi nepritarimą dėl siekiamų įgyvendinti reikalavimų ir Susisiekimo ministerijai, ir LTSA.

„Nežinau, kuo remdamasi LTSA sugalvojo sugriežtinti reikalavimą dėl padangų. Nepateikia nė vieno motyvo, kodėl tokio pakeitimo reikia, – kalbėjo pašnekovas. – Ypač nuostabą kelia reikalavimas, kad būtų tas pats gamintojas arba tas pats prekių ženklas. Mes kreipėmės į padangų gamintojų atstovus Lietuvoje ir jie taip pat nustebo, mat vienas ir tas pats gamintojas savo padangas gali parduoti su keliais ar net keliolika prekių ženklų, nors padangų ir matmenys, ir protektorius tokie patys. Sunku suprasti, kokią įtaką eismo saugumui gali turėti prekių ženklas.“

Anot specialisto, jei reikalavimai įsigalios, pirmieji su problemomis susidurs Lietuvos viduje veikiantys smulkesni vežėjai, taip pat įmonės, dirbančios statybų sektoriuje, kelių tiesimo srityje, karjeruose, mat jų transportas dirba tokiomis sąlygomis, kai padangas pažeisti labai lengva.

„Pažeis vieną padangą, neras tokios pat, turės pirkti visas keturias naujas, o jos kainuoja gerokai brangiau nei lengvojo automobilio“, – kalbėjo G. Ramaslauskas.

Jis nurodė ir tai, kad vežėjai dažnai naudoja restauruotas padangas, jos legalios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Tokias padangas renkasi labiausiai taupančios įmonės.

„Vežėjas važiuos pirkti restauruotų padangų į įmonę, kuri jas restauruoja, ir jų protektorius, matmenys bus vienodi, bet skirtingi gamintojai, nes padangas restauruojančios įmonės surenka įvairių gamintojų dėvėtas padangas, jas sutvarko, restauruoja ir parduoda. Taigi tokių padangų naudoti nebus galima. Tad vežėjams reikalavimai tikrai kelia susirūpinimą. Juk pagrindiniai eismo saugumo kriterijai – padangos apkrovos indeksas, greičio indeksas ir padangos konstrukcija, taip pat svarbu, kad padangų matmenys būtų identiški. Bet ką bendro turi prekių ženklas ar vienodas protektoriaus raštas su eismo saugumu, kai kalbame apie keturis sunkvežimio ratus ant vienos ašies, sunku suprasti. Juolab kad ES direktyva tokio reikalavimo taip pat nenumato“, – stebėjosi žinovas.

Anot jo, pasikeitusių reikalavimų naštą iš karto pajus daugelis Lietuvos įmonių, mat jų transportui techninė apžiūra už, pavyzdžiui, skirtingų gamintojų padangas ant tos pačios ašies, galės būti naikinama per patikras keliuose, o tokį automobilį nuvairavus patikrinti į techninės apžiūros stotį, galiojantis apžiūros talonas nebus išduotas.

Užkliuvo galinio stiklo valytuvai

Tarp norimų pakeitimų atsirado ir nauji reikalavimai galinio stiklo plovikliams ir valytuvams – projekte įrašyta, kad galinio stiklo plovikliai turi veikti taip, kaip numatyta gamintojo. Jei ši nuostata neįgyvendinta, tai laikoma dideliu trūkumu, o automobilis – techniškai netvarkingas.

„Nurodyta, kad turi veikti, jeigu privaloma, tačiau nėra reglamentuota, kada jų veikimas yra privalomas. Kitaip tariant, galime interpretuoti, kad jeigu gamintojas numatė, vadinasi, privalo veikti, nes kito paaiškinimo nėra“, – aiškino R. Vėlavičius, pastebėjęs, kad iki pat dabar techninės apžiūros metu buvo tikrinami tik priekinio lango valytuvai, kurie veikti privalo, ir plovikliai.

Pasak eksperto, galinio stiklo plovikliai ir valytuvai naudojami itin retai, todėl dažname automobilyje jie tiesiog neveikia.

„Aš pats savo automobilyje esu išjungęs galinio stiklo valytuvą, nes važiuojant žvyrkeliu galinis stiklas išsipurvina, o lyjant lietui ir įjungus atbulinę pavarą valytuvas įsijungia automatiškai ir braižo stiklą braukdamas per visus nešvarumus. Kam man to reikia? Turiu šoninius galinio vaizdo veidrodžius, galų gale – yra kamera. Taip, kol kas mano valytuvas veikia, tačiau Lietuvoje vidutinis automobilių amžius yra 15 metų ir daugumos galinio stiklo valytuvai neveikia, o jų poreikis sunkiai apibrėžiamas, – samprotavo pašnekovas. – Todėl šiandien vadovaujamės nuostata, kad jeigu yra veikiantys abu šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, galinio stiklo valytuvas gali ir neveikti.“

Dėl šio reikalavimo, net neabejoja R. Vėlavičius, kils pasipiktinimo banga. Anot eksperto, natūralu, kad tais atvejais, kai galinio stiklo valytuvas reikalingas, jis privalo veikti, tačiau reikia apsibrėžti, kada tokia įranga privaloma.

„Be to, nurodoma ne tik tai, kad galinio stiklo valytuvas ir plovikliai privalo veikti, bet pabrėžiama, kad turi veikti taip, kaip numatė gamintojas. O kas šiandien gali pasakyti, kaip gamintojas numatė? Pavyzdžiui, ar ploviklis turi būti šildomas ar ne, veikti vienu ar dviem režimais, keičiasi čiurkšlės kryptis važiuojant ar ne? Kuriami reikalavimai, kuriems trūksta konkretumo ir apibrėžtumo“, – pabrėžė pašnekovas.

Keli nedideli trūkumai – vienas didelis

Šie pokyčiai – ne vieninteliai. Parengtame įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad keli vienos rūšies nedideli trūkumai, nustatyti techninės apžiūros metu, kai dėl bendro jų poveikio kyla pavojus eismo saugumui, virsta dideliu trūkumu. „Pavyzdžiui, nustačiau tris nedidelius trūkumus, susijusius su žibintais, ir jau laikau juos dideliu trūkumu.

Pavyzdžiui, pažeistas atšvaitas gale, priekinio žibinto reflektorius ir kažkurio žibinto stikliukas įtrūkęs. Tai – keli nedideli trūkumai, ar drauge jie kelia pavojų eismo saugumui? Ko gero – taip?“ – gūžčiojo pečiais ekspertas ir akcentavo, kad trūksta nurodymo, kada trūkumų poveikis eismo saugumui didesnis, o kada – ne.

Tvarka – ne galutinė

Eglė Kučinskaitė, LTSA Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, „Delfi“ pabrėžė, kad parengtas projektas – ne galutinis, pataisos – redakcinio pobūdžio, o ne naujos iš esmės.

„Mes matome, kad ir dėl tokių smulkių pakeitimų kyla diskusijų, todėl dar tikslinsime projektą ir įsiklausysime į visas suinteresuotas grupes“, – komentavo žinovė.

Pasak jos, kol kas laukiamos pastabos, susijusios su parengtu projektu, šias gavus, projektas bus tikslinamas ir koreguojamas.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(8)
Neverta skaityti!
(30)
Reitingas
(-22)
Komentarai (11)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Kiti tekstai, kuriuos parašė Dina Sergijenko
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
33(1)
31(6)
24(0)
23(0)
21(3)
16(3)
14(0)
13(3)
13(0)
Savaitės
119(0)
115(0)
104(32)
Mėnesio
136(21)
94(0)
91(0)