Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Automobiliai ir traukiniai

„Breitspurbahn“ – Hitlerio monstrinis 3 metrų vėžės geležinkelis, turėjęs skersai ir išilgai kirsti Europą: pusės kilometro ilgio traukinys būtų lėkęs 200 km/val. greičiu (Foto)

2021-10-04 (0) Rekomenduoja   (60) Perskaitymai (275)
    Share

Hitlerio megalomaniški Vokietijos planai apėmė ir monumentalų naują geležinkelį. Šis geležinkelis turėjo sujungti svarbiausius Didžiosios Vokietijos miestus su 7 metrų aukščio traukiniais, gabenančiais iki 4000 keleivių, 200 kilometrų per valandą greičiu.

„Breitspurbahn“, arba „plačiavėžis (broad-gauge) geležinkelis“, buvo milžiniškas, 3000 mm vėžės megatraukinių tinklas apie kurį svajojo fiureris.

Šios svajonės idėja kilo 1930-aisiais, kai Adolfas Hitleris paprašė jauno ir veržlaus architekto Alberto Speero vadovauti savo naujosios Vokietijos Reicho sostinės projektavimui ir perstatymui.

Įnirtingai ambicingas architektas sužavėjo Hitlerį grandioziniu Reicho sostinės planu – daugiau nei 200 metrų aukščio didžiulė susirinkimų salė su kupolu, puiki triumfo arka, pakankamai didelė, kad jos angoje tilptų Paryžiaus Triumfo arka, ir 350 000 kvadratinių metrų aikštė, apsupta didingiausių pastatų.

 

Tačiau naujo geležinkelio idėja kilo ne  Speerui, nors architektas pasiūlė du naujus Berlyno terminalus, kurie buvo didesni nei Niujorko centrinė stotis. Geležinkelių tinklo modernizavimo ir transporto pajėgumų didinimo planą pateikė vokiečių inžinierius Fritzas Todtas.

Todtas manė, kad standartinis 1435 mm vėžės plotis riboja didesnių traukinių, turinčių didesnę galią, statybą ir turėtų būti pakeistas platesniu. Geležinkelių ekspertai aštriai kritikavo šią idėją, motyvuodami tuo, kad Vokietijos geležinkelių tinklas bus nesuderinamas su likusia Europa, tačiau Hitleris pasakė, kad likusi Europa vis tiek taps Vokietijos dalimi.

Hitleris manė, kad standartinė Stephensono (1435 mm) geležinkelių vėžė yra pasenusi ir yra per siaura visiškam geležinkelių vystymui. Be to, kaip Hitleris įsivaizdavo būsimą Vokietijos imperiją kaip iš esmės sausumos imperiją, todėl naujieji Vokietijos geležinkeliai buvo įsivaizduojami kaip vandenyno lainerių ir krovininių laivų, jungiančių jūrinę Britanijos imperiją, ekvivalentas sausumoje.

 

Taigi nekreipdamas dėmesio į ekspertų prieštaravimus, Hitleris paprašė savo inžinierių suprojektuoti naują didelės talpos geležinkelį su padidintu pločiu. Buvo pasiūlytas 4000 mm vėžė, tačiau plotis buvo greitai sumažintas iki praktiškesnio 3000 mm, kuris vis tiek buvo daugiau nei du kartus didesnis už standartinė vėžę.

Kelios plačiavėžio geležinkelio linijos būtų prasidėjusios nuo Berlyno ir geležinkelių tinklo visoje Europoje tolyn iki Indijos ir Rusijos Tolimųjų Rytų. Hitleris Ukrainą ir Volgos baseiną laikė svarbiais taikiniais, nes šios sritys buvo laikomos būsimomis nacių imperijos klėtimis. Galiausiai šis planas taip pat buvo nutrauktas ir 1943 m. Hitleris sutiko sutelkti dėmesį tik į Europą.

Nuo pat pradžių platusis geležinkelis buvo laikomas asmeniniu „fiurerio žaislu“. Hitleris norėjo, kad jo megageležinkelis konkuruotų su vandenyno laineriais patogumu ir komfortu. Jis norėjo, kad traukiniai būtų erdvūs ir prabangūs, juose būtų restoranai, kinas, baseinas, kirpykla ir sauna.

 

Pramonės partneriai pateikė daugybę projektų – nuo garvežių ir dujų turbinų iki dyzelinių elektrinių. Jų galia svyravo nuo 11 400 iki 18 400 kW. Palyginimui, tipiškas šiandien naudojamas dyzelinis/elektrinis lokomotyvas sukuria apie 2200 kW.

Kiekvienas vagonas turėjo būti 42 metrų ilgio, 6 metrų pločio ir 7 metrų aukščio ir būti dviejų aukštų. Visas traukinys būtų buvęs pusės kilometro ilgio, todėl jame galėtų tilpti nuo 2000 iki 4000 keleivių.

Bet tada viskas sugriuvo. Karas nukreipė lėšas ir kitus išteklius į fronto linijas, o visi plėtros projektai, išskyrus karines statybas, buvo atidėti. Bet kokios viltys atgaivinti „Breitspurbahn“ žlugo, kai 1944 m. Sąjungininkai įsiveržė į Europą.

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(61)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(60)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
56(0)
37(0)
31(0)
26(0)
24(0)
21(0)
20(0)
19(0)
15(9)
13(4)
Savaitės
93(1)
80(0)
70(5)
Mėnesio
93(0)
83(5)
78(6)